PASTEBĖJIMAI - PATARIMAI
Parašytas: 2009 Sau 20 , 21:27
Pastebėjimai - patarimai
Visi esame pastebėję, kad kai kurių sričių geri specialistai, gydytojai, mašinų remontininkai, agronomai, bitininkai, miškininkai, medžiotojai ir kt. praktikos eigoje išsiugdo sugebėjimą iš išorės požymių, beveik neklystamai nustatyti ligą, gedimą, ko trūksta augalams, kas dedasi avilio viduje ir t.t.
Kadangi, kaip minėjau, šiame forume yra nemažai patyrusių ir sava galva galvojančių bitininkų, manau , kad ši tema turėtų būti gana populiari pradedančių bitininkų tarpe. Čia kviečiu ir kitus, daugiau patyrusius bitininkus trumpai ir aiškiai aprašyti savo įdomesnius pastebėjimus, susijusius su bičių elgesiu ir nepagailėti duoti gerų patarimų. Kam tų patarimų nereikia gal nesupyks, bet pradedantiems bitininkams padėtų daug greičiau išmokti racionaliau bitininkauti ir dėl aiškiai matomų požymių stebint bičių darbą ant lakos, įvertinti bičių šeimos būseną ir nepervarinėjant bičių iš vieno avilio galo į kitą.
Jeigu ankstaus pavasario šiltą dieną, žydint lazdynams, bitės grįžta iš darbo su žiedadulkėmis, o kurios nors šeimos bitės to nedaro, arba retai kuri bitė grįžta su žiedadulkėmis, tikriausiai toje šeimoje yra žuvusi motina, arba jau nebuvo iš rudens.
Jeigu vėlai rudenį, jau rugsėjo gale ar spalio pradžioje, šiltomis saulėtomis dienomis , kuri nors šeima gausiai parsineša žiedadulkių, o kitos bitės tupia ant lakos, kaip medunešio metu, sunkios ir pilnos, tikriausiai jos yra pasikeitusios motiną tyliuoju būdu. Bitė, grįžtančios be žiedadulkių, parneša perams reikalingo vandens. Sulyginkite matomą vaizdą su šeimomis, kuriose žinote, kad tikrai yra jauna motina, pastebėsite, kad tos šeimos elgiasi irgi panašiai.
Jeigu vėlai rudenį atidarę lizdą, ar šiaip ant lakos pastebėjote tranų, tikriausiai šeima, jums nežinant, yra dėl kažkokių tai priežasčių netekusi motinos. Priežastys gali būti įvairios; imant medų, arba po jaunos, bet blogos motinos padavimo bitės tyliuoju būdu keitėsi vėl į naują ir ta žuvo apsivaisinant, arba gydant bites galėjo žūti ir t.t.
Jeigu po kelių dienų padavus jauną nevaisingą motiną, po gražios dienos atėjęs vakare pastebėjote, kad bitės kažko nerimauja, bėgioja ant lakos ar avilio priekinės sienos įvairiomis kryptimis, tarsi ko ieškodamos ir dar leidžia pavienius aukštus pratisus garsus, gali būti, kad tą dieną iš apsivaisinimo negrįžo motina - žuvo.
Jeigu atėjęs į bityną pastebėjote susimetusį nedidelį spiečių, o bityne yra avilių, kuriuose yra jaunų motinų, turinčių tomis dienomis apsivaisinti, neskubėkite semti to spiečiaus. Jeigu susemsite, bet jis per artimiausią pusvalandį stengsis pasprukti, nelaikykite jo, tai buvo ne spiečius, bet jaunos motinos skrendančios apsivaisinti gausi palyda.
Daugiausia taip nutinka, kada motina pirmą kartą išskrenda iš avilio apsiskraidyti ir nutupia pailsėti ant šakos. Toje vietoje kartais susimeta net kilograminis bičių kamuolys. Toks netikras spiečius charakteringas ir tuo, kad jis nenurimsta, pastoviai aplink laksto daug bičių, kol galų gale pradeda tirpti, kol visai išnyksta. Motina, skrendanti jau rimtam apsivaisinimui, palikusi avilį lekia iš kart į poravimosi vietą ir ją lydi tik nedidelis skaičius bičių ir tranų.
Dėl tos pačios priežasties galima lengvai apsirikti apžiūrint nukleusus su jaunomis motinomis. Pradaręs nukleusą ir radęs tik kelias bites, gali padaryti neteisingą išvadą, kad motina žuvusi ir likusios bitės yra išsilaksčiusios. Tiesa gali būti ta, kad keliasdešimt bičių išlydėjo motiną poruotis, o nukleuse liko tik kelios iš lauko grįžusios bitės. Atėjęs kitą dieną užpildyti nukleusą iš naujo, gali rasti pilną bičių nukleusą ir išdidžiai bevaikštančia motiną.
Gali būti ir taip, kad iš netoliese nuo bityno esančio nukleuso, kuriame susiporavo motina, iškelta į netoliese esančią bičių šeimą net po 2-3 parų gyvenimo toje šeimoje, grįžta į savą poravimosi nukleusą. Tokiu atveju, nereiktų daryti skubotų išvadų, kad šeima nepriėmė motinos ir ją sunaikino, bet reiktų pasižiūrėti į nukleusą, iš kurio buvo paimta motina ar nėra grįžusi.
Būna, kad paduodant vaisingą motiną ji pakyla ir nuskrenda. Nenusiminkite, kad ir brangiai sumokėjote už tą motiną, dar ne viskas prarasta. Ilgai nelaukę, iš avilio su negausiai aptūptą bitėmis išimkite vieną korį, uždenkite lizdą apklotu,ant apkloto į atvirą avilio dangtį atremkite tą korį ir neilgam, kokiai dešimt minučių pasišalinkite. Sugrįžę tikrai rasite motiną ant to korio. Reikia atidžiai stebėti ką tik pasprukusią motiną, nes ji dažnai nutupia ant paties bitininko, ir tada galima ją netyčia prispausti ir sužeisti. Bet jei nulydėjote akimis ir matėte kur jį nutupė , ant medžio ar ant kito avilio, nesistenkite pagauti, nes beveik visada ja išbaidysite ir jį nuskris dar toliau, iš kur gali ir nebegrįžti arba nuklysti į kitą avilį, kur bus bičių užmušta, geriau, kaip sakiau , padėkite korį ir palaukite.
Jei vėlai rudenį pastebėjote, kad šeima gali būti praradusi motiną, nesiimkite jokių veiksmų. Šeima be motinos peržiemos dar geriau nei su motina, tik anksti pavasarį tokią šeimą reikia sujungti su kokia silpnesne šeima, turinčia motiną.
Jeigu nukleuse turite jauną vaisingą motiną, patartina rugsėjo pabaigoje nebeduoti, bet palaukti kol lauko temperatūra nukris iki 5-10laipsnių šilumos, kada bitės jau pradės formuoti žiemos kamuolį. Tokią šeimą reiktų nukloti, kad žiemos kamuolį pradėtų formuoti kuo anksčiau. Paduodant motiną, pakanka šeimą tik nukloti ir jauną motiną paleisti į centrinį tarprėmį ir tuoj šiltai uždengti.
Tokiu pat būdu sėkmingai galima keisti motinas neieškant jų, o jauną vaisingą motiną, paleidžiant ne į centrinį tarprėmį, bet į 3-4 nuo centro, kad nepatektų į tą tarprėm, kur yra sena motina. Kadangi jau susiformavęs žiemos kamuolys ir bitės tarp tarprėmių mažai komunikuoja, šitaip padavus jauną vaisingą motiną, sėkmingai peržiemos abi motinos ir tik atšilus orams, susitiks ir "išsiaiškins", kuri bus šeimininkė. Pasitaiko, kad lieka nerealizuotų gerų jaunų motinų nukleusuose iki vėlyvo rudens ar šiaip lietuvaičiai, grįždami iš užsienio po darbų bitynuos, parveža, tai šis padavimo būdas yra paprastas ir gana patikimas.
Jeigu pastebėjote, kad bitės vėlai vakare vis dar dirba ir aktyviai lekia iš avilio, didelė tikimybė, kad ant rytojaus bus lietaus. Bet, sudėliojus keletą logiškų faktų, išeina, kad orų nuspėjimas nėra bičių nuopelnas, bet nektarą išskiriančių augalų, kurie prieš lietų skuba apsidulkinti ir gausiai išskirdami nektarą, įdarbina bites iki vėlyvo vakaro. Tokia mintis kyla stebint bičių darbą vėlai vakare, žydint liepoms. Liepos turi tokią savybę išskirti nektarą net šiltą vasaros naktį ir įdarbinti bites iki vėlumos, bet ant rytojaus lietaus vis vien nėra.
Jeigu vėlai vakare nuėjote į bityną ir pastebėjote, kad viena kita šeima aktyviai skraido ir ant lakos tupia apsunkusios bitės, tikriausiai tos šeimos bitės vagiliauja. Apžiūrėkite visą bityną ir tikriausiai surasite plėšiamą šeimą. Jei taip nėra, pasekite akimis į kurią pusę skrenda ir nustatę kryptį, prisiminkite, ar toje pusėje nėra kur bičių. Abiejų šeimų ir vagilės, ir plėšiamosios prie lakos vaizdai panašūs, tik atidžiai įsižiūrėjus galima nustatyti, kuri skriaudžiama, o kuri vagilė. Vagilės šeimos bitės drąsiai tupia sunkios ant lakos ir taip pat drąsiai kylą į orą, o prie plėšiamos šeimos lakos yra sujudimas, landžiojimas į vidų ir vėl puldinėjimas atgal. Tokiu atveju duokite tai šeimai dūmo ir po kurio laiko aklinai uždarykite laką, kitą dieną jai pridarykite laką iki dviejų cm ir vėl atidarykite įsitikinę, kad plėšimas baigėsi.. Vagilei taip pat padūmykite ir patartina laikinai išvežti į kitą vietą.
Pastebėjau, kad pavasarį valant lizdus ir bičių šeimą perkėlus į visiškai naują avilį, yra didelės galimybės jai susirgti puviniais. Mano manymu, kadangi tuo metų laiku gamtoje dar nėra randama žaliavų bičių pikiui gaminti ir nėra pikio bitėms padengti vidinio avilio paviršiaus, susidaro idealios sąlygos plisti grybinėms ligoms, tame tarpe ir puviniams. Kad to nebūtų, aš pirmus lizdo plėtimus darau tik su aukštais ir koriais, jau buvusiais bičių šeimoje pereitais metais, o naujus aukštus duodu tik vasaros pradžioje, įšilus orams, kai gamtoje yra randama įvairių augalinių dervų. Arba jei tenka naują šeimą apgyvendinti visiškai naujame avilyje , prieš tai vidinius aukštų paviršius ir net naujus rėmus apipurškiu spiritiniu pikio tirpalu. Kai minėtus veiksmus pradėjau daryti, mano bityne susirgimų puviniais nebepasitaiko. Reikia manyti, kad tai ir padeda.
Visi esame pastebėję, kad kai kurių sričių geri specialistai, gydytojai, mašinų remontininkai, agronomai, bitininkai, miškininkai, medžiotojai ir kt. praktikos eigoje išsiugdo sugebėjimą iš išorės požymių, beveik neklystamai nustatyti ligą, gedimą, ko trūksta augalams, kas dedasi avilio viduje ir t.t.
Kadangi, kaip minėjau, šiame forume yra nemažai patyrusių ir sava galva galvojančių bitininkų, manau , kad ši tema turėtų būti gana populiari pradedančių bitininkų tarpe. Čia kviečiu ir kitus, daugiau patyrusius bitininkus trumpai ir aiškiai aprašyti savo įdomesnius pastebėjimus, susijusius su bičių elgesiu ir nepagailėti duoti gerų patarimų. Kam tų patarimų nereikia gal nesupyks, bet pradedantiems bitininkams padėtų daug greičiau išmokti racionaliau bitininkauti ir dėl aiškiai matomų požymių stebint bičių darbą ant lakos, įvertinti bičių šeimos būseną ir nepervarinėjant bičių iš vieno avilio galo į kitą.
Jeigu ankstaus pavasario šiltą dieną, žydint lazdynams, bitės grįžta iš darbo su žiedadulkėmis, o kurios nors šeimos bitės to nedaro, arba retai kuri bitė grįžta su žiedadulkėmis, tikriausiai toje šeimoje yra žuvusi motina, arba jau nebuvo iš rudens.
Jeigu vėlai rudenį, jau rugsėjo gale ar spalio pradžioje, šiltomis saulėtomis dienomis , kuri nors šeima gausiai parsineša žiedadulkių, o kitos bitės tupia ant lakos, kaip medunešio metu, sunkios ir pilnos, tikriausiai jos yra pasikeitusios motiną tyliuoju būdu. Bitė, grįžtančios be žiedadulkių, parneša perams reikalingo vandens. Sulyginkite matomą vaizdą su šeimomis, kuriose žinote, kad tikrai yra jauna motina, pastebėsite, kad tos šeimos elgiasi irgi panašiai.
Jeigu vėlai rudenį atidarę lizdą, ar šiaip ant lakos pastebėjote tranų, tikriausiai šeima, jums nežinant, yra dėl kažkokių tai priežasčių netekusi motinos. Priežastys gali būti įvairios; imant medų, arba po jaunos, bet blogos motinos padavimo bitės tyliuoju būdu keitėsi vėl į naują ir ta žuvo apsivaisinant, arba gydant bites galėjo žūti ir t.t.
Jeigu po kelių dienų padavus jauną nevaisingą motiną, po gražios dienos atėjęs vakare pastebėjote, kad bitės kažko nerimauja, bėgioja ant lakos ar avilio priekinės sienos įvairiomis kryptimis, tarsi ko ieškodamos ir dar leidžia pavienius aukštus pratisus garsus, gali būti, kad tą dieną iš apsivaisinimo negrįžo motina - žuvo.
Jeigu atėjęs į bityną pastebėjote susimetusį nedidelį spiečių, o bityne yra avilių, kuriuose yra jaunų motinų, turinčių tomis dienomis apsivaisinti, neskubėkite semti to spiečiaus. Jeigu susemsite, bet jis per artimiausią pusvalandį stengsis pasprukti, nelaikykite jo, tai buvo ne spiečius, bet jaunos motinos skrendančios apsivaisinti gausi palyda.
Daugiausia taip nutinka, kada motina pirmą kartą išskrenda iš avilio apsiskraidyti ir nutupia pailsėti ant šakos. Toje vietoje kartais susimeta net kilograminis bičių kamuolys. Toks netikras spiečius charakteringas ir tuo, kad jis nenurimsta, pastoviai aplink laksto daug bičių, kol galų gale pradeda tirpti, kol visai išnyksta. Motina, skrendanti jau rimtam apsivaisinimui, palikusi avilį lekia iš kart į poravimosi vietą ir ją lydi tik nedidelis skaičius bičių ir tranų.
Dėl tos pačios priežasties galima lengvai apsirikti apžiūrint nukleusus su jaunomis motinomis. Pradaręs nukleusą ir radęs tik kelias bites, gali padaryti neteisingą išvadą, kad motina žuvusi ir likusios bitės yra išsilaksčiusios. Tiesa gali būti ta, kad keliasdešimt bičių išlydėjo motiną poruotis, o nukleuse liko tik kelios iš lauko grįžusios bitės. Atėjęs kitą dieną užpildyti nukleusą iš naujo, gali rasti pilną bičių nukleusą ir išdidžiai bevaikštančia motiną.
Gali būti ir taip, kad iš netoliese nuo bityno esančio nukleuso, kuriame susiporavo motina, iškelta į netoliese esančią bičių šeimą net po 2-3 parų gyvenimo toje šeimoje, grįžta į savą poravimosi nukleusą. Tokiu atveju, nereiktų daryti skubotų išvadų, kad šeima nepriėmė motinos ir ją sunaikino, bet reiktų pasižiūrėti į nukleusą, iš kurio buvo paimta motina ar nėra grįžusi.
Būna, kad paduodant vaisingą motiną ji pakyla ir nuskrenda. Nenusiminkite, kad ir brangiai sumokėjote už tą motiną, dar ne viskas prarasta. Ilgai nelaukę, iš avilio su negausiai aptūptą bitėmis išimkite vieną korį, uždenkite lizdą apklotu,ant apkloto į atvirą avilio dangtį atremkite tą korį ir neilgam, kokiai dešimt minučių pasišalinkite. Sugrįžę tikrai rasite motiną ant to korio. Reikia atidžiai stebėti ką tik pasprukusią motiną, nes ji dažnai nutupia ant paties bitininko, ir tada galima ją netyčia prispausti ir sužeisti. Bet jei nulydėjote akimis ir matėte kur jį nutupė , ant medžio ar ant kito avilio, nesistenkite pagauti, nes beveik visada ja išbaidysite ir jį nuskris dar toliau, iš kur gali ir nebegrįžti arba nuklysti į kitą avilį, kur bus bičių užmušta, geriau, kaip sakiau , padėkite korį ir palaukite.
Jei vėlai rudenį pastebėjote, kad šeima gali būti praradusi motiną, nesiimkite jokių veiksmų. Šeima be motinos peržiemos dar geriau nei su motina, tik anksti pavasarį tokią šeimą reikia sujungti su kokia silpnesne šeima, turinčia motiną.
Jeigu nukleuse turite jauną vaisingą motiną, patartina rugsėjo pabaigoje nebeduoti, bet palaukti kol lauko temperatūra nukris iki 5-10laipsnių šilumos, kada bitės jau pradės formuoti žiemos kamuolį. Tokią šeimą reiktų nukloti, kad žiemos kamuolį pradėtų formuoti kuo anksčiau. Paduodant motiną, pakanka šeimą tik nukloti ir jauną motiną paleisti į centrinį tarprėmį ir tuoj šiltai uždengti.
Tokiu pat būdu sėkmingai galima keisti motinas neieškant jų, o jauną vaisingą motiną, paleidžiant ne į centrinį tarprėmį, bet į 3-4 nuo centro, kad nepatektų į tą tarprėm, kur yra sena motina. Kadangi jau susiformavęs žiemos kamuolys ir bitės tarp tarprėmių mažai komunikuoja, šitaip padavus jauną vaisingą motiną, sėkmingai peržiemos abi motinos ir tik atšilus orams, susitiks ir "išsiaiškins", kuri bus šeimininkė. Pasitaiko, kad lieka nerealizuotų gerų jaunų motinų nukleusuose iki vėlyvo rudens ar šiaip lietuvaičiai, grįždami iš užsienio po darbų bitynuos, parveža, tai šis padavimo būdas yra paprastas ir gana patikimas.
Jeigu pastebėjote, kad bitės vėlai vakare vis dar dirba ir aktyviai lekia iš avilio, didelė tikimybė, kad ant rytojaus bus lietaus. Bet, sudėliojus keletą logiškų faktų, išeina, kad orų nuspėjimas nėra bičių nuopelnas, bet nektarą išskiriančių augalų, kurie prieš lietų skuba apsidulkinti ir gausiai išskirdami nektarą, įdarbina bites iki vėlyvo vakaro. Tokia mintis kyla stebint bičių darbą vėlai vakare, žydint liepoms. Liepos turi tokią savybę išskirti nektarą net šiltą vasaros naktį ir įdarbinti bites iki vėlumos, bet ant rytojaus lietaus vis vien nėra.
Jeigu vėlai vakare nuėjote į bityną ir pastebėjote, kad viena kita šeima aktyviai skraido ir ant lakos tupia apsunkusios bitės, tikriausiai tos šeimos bitės vagiliauja. Apžiūrėkite visą bityną ir tikriausiai surasite plėšiamą šeimą. Jei taip nėra, pasekite akimis į kurią pusę skrenda ir nustatę kryptį, prisiminkite, ar toje pusėje nėra kur bičių. Abiejų šeimų ir vagilės, ir plėšiamosios prie lakos vaizdai panašūs, tik atidžiai įsižiūrėjus galima nustatyti, kuri skriaudžiama, o kuri vagilė. Vagilės šeimos bitės drąsiai tupia sunkios ant lakos ir taip pat drąsiai kylą į orą, o prie plėšiamos šeimos lakos yra sujudimas, landžiojimas į vidų ir vėl puldinėjimas atgal. Tokiu atveju duokite tai šeimai dūmo ir po kurio laiko aklinai uždarykite laką, kitą dieną jai pridarykite laką iki dviejų cm ir vėl atidarykite įsitikinę, kad plėšimas baigėsi.. Vagilei taip pat padūmykite ir patartina laikinai išvežti į kitą vietą.
Pastebėjau, kad pavasarį valant lizdus ir bičių šeimą perkėlus į visiškai naują avilį, yra didelės galimybės jai susirgti puviniais. Mano manymu, kadangi tuo metų laiku gamtoje dar nėra randama žaliavų bičių pikiui gaminti ir nėra pikio bitėms padengti vidinio avilio paviršiaus, susidaro idealios sąlygos plisti grybinėms ligoms, tame tarpe ir puviniams. Kad to nebūtų, aš pirmus lizdo plėtimus darau tik su aukštais ir koriais, jau buvusiais bičių šeimoje pereitais metais, o naujus aukštus duodu tik vasaros pradžioje, įšilus orams, kai gamtoje yra randama įvairių augalinių dervų. Arba jei tenka naują šeimą apgyvendinti visiškai naujame avilyje , prieš tai vidinius aukštų paviršius ir net naujus rėmus apipurškiu spiritiniu pikio tirpalu. Kai minėtus veiksmus pradėjau daryti, mano bityne susirgimų puviniais nebepasitaiko. Reikia manyti, kad tai ir padeda.