kaip padaryti subtitrus man aukštas pilotažas,ale mūsų bičiulis Dumblys, apie tai,ką kalbėjo moteriškė, išsamiai papasakojo prieš keletą metų.Gal būt jis mažiau akcentavo apie neigiamą susidarančios HMF ytaką,bet man mėgėjui aiškumą įvedė.Gal ir kitiems pravers,kurie tuo metu dar nebuvo prisijungę.
dumblys rašė:Matydamas daug ir kontraversiskos informacijos apie sirupus ir maitinima ziemai, nutariau susikaupti ir inesti kazkiek aiskumo maziau pasidomejusiems ta tema. Pernai pirkau sirupus (du kartus, nes pritrukau) neziuredamas i sertifikatus. Tiksliau man juos rode, bet ne kazin kokias isvadas galejau pasidaryti. Antrasis sirupas buvo kvieciu pagrindu. Pavasaryje tose seimose, kurioms daviau is kvieciu pagaminta sirupa radau ant dugno smulkiu kristalu. Tada puoliau ieskoti informacijos/tyrimu siuo klausimu. Zinute ilga (gal per detali) ir kas tingi skaityti, galit paziureti gale isvadas.
Kaip zinoma, pagrindinis biciu energijos saltinis yra angliavandeniai. Ziema pageidautina, kad ju maista sudarytu tik angliavandeniai. Naturaliame ziedu nektare yra visa puokste angliavandeniu. Bites, skirtingai nei zmones, be papildomo apdorojimo tiesiogiai gali isisavinti tik siuos paprastuosius cukrus (monosacharidus): fruktoze (dar vadinama levuloze arba vaisiu cukrumi) ir gliukoze (dekstroze arba vynuogiu cukrus). Evoliucija taip sutvarke, kad bites ruosdamos savo maisto atsargas jas maksimaliai "apvirskintu", t.y. velesniame ju vartojime butu sunaudojama kuo maziau energijos ji isisavinti. Taip pat svarbu, kad maistas uzsikonservuotu. Tuo tikslu pernesdamos ir garindamos nektara bites papildo ji mazdaug 14 fermentu (enzimu), kurie padeda skaidyti sudetines medziagas i elementaresnes.
Kalbant apie biciu maitinima ziemai, aktualiausias fermentas yra invertaze. Jis veikia kaip katalizatorius sacharozes hidrolizes reakcijoje. Buityje naudojamas cukrus ir yra sacharoze (disacharidas). Hidrolizes reakcijos metu sacharozes molekule skyra i viena fruktozes ir viena gliukozes molekule. Sacharozes hidrolize taip pat skatina rugstys (acto, askorbino, skruzdziu ir t.t.), todel ir paplito cukraus sirupo ruosimo receptai su rugsties priedais. Hidrolizes reakcija tiesiogiai priklauso nuo temperaturos. Pvz. gana padoria dali sacharozes (cukraus) galima hidrolizuoti (invertuoti) pridejus acto rugties ir 40 laipsniu temperaturoje palaikius tirpala 5-7 dienas. 90 laipsniu temparaturoje su rugsties priedais padori dalis tirpalo hidrolizuojasi per 15-25 min. Beje, be rugsties kaitinant cukraus sirupa, jau nuo 50-60 laipsniu prasideda daline hidrolize.
Taigi, ruosiant cukraus sirupa, galima ji tiesiog istirpinti ir duoti bitems - tada visa sacharozes skaidyma tures atlikti bites, o galima ir siek tiek joms padeti ruosiant dlinai invertuota sirupa (receptu nemazai internete). Aisku, darbo atsiranda daugiau. Receptais nesidomejau ir tyrymu neskaiciau, nes tingiu as ji ruosti. O jei ruosti, tai ruosti gerai:) Beje, is 1kg cukraus (pabreziu NE SIRUPO) paruosto neinvertuoto sirupo ziemai bites tures apie 800g lengvai pasisavinamu angliavandeniu.
Kad invertuoti sacharoze, bites isskira invertazes fermenta ir gliukozes oksidaze. Invertaze per laika sacharoze pavercia fruktoze ir gliukoze, o gliukozes oksidaze neidele dali gliukozes pavercia gliukonine rugstimi (is cia medaus rugstine terpe) ir vandenilio peroksidu (antiseptine medziaga). Kaip ir niekas pasaulyje, taip ir sie fermentai neatsiranda is niekur. Ivairiu autoriu nuomone bites sunaudoja 14-23% perdirbamo cukraus energijos fermentu gamybai ir isgarinimui.
Reikia pazymeti, kad ne visus sacharidus bites gali isisavinti. Bites issisavina (perdirba i monosacharidus): fruktoze, gliukoze, sacharoze, maltoze, melitocitoze, trechaloze ir dar keleta kitu sacharidu. Bites nesuvirkina (neperdirba): laktozes, galaktozes, arabinozes, raminozes, ksilozes, rafinozes, manozes ir kitu sacharidu. dalis siu sacharidu yra netgi toksiski bitems. Didziausias ivairiu sacharidu kokteilis yra lipciuje. Tai viena is priezasciu, kodel lipciaus medus netinka biciu ziemojimui (neskaitant kalcio junginiu slopinanciu katalazes veikima).
Kas yra komercinis invertuotas sirupas? Ji pradejo gaminti ne del bitininku, o del maisto pramones poreikio. Invertuotas cukraus sirupas gaminamas dviem pagrindiniais budais: is cukraus ir is krakmolo. Kuo jie skiriasi?
Gaminant is cukraus tiesiogiai gaunamas sirupas, kuri sudaro gliukoze ir fruktoze lygiomis dalimis bei likusi nehidrolizuota sacharozes dalis.
Gaminant is krakmolo (t.y. kvieciu, kukuruzu) pirmiasia amylazes pagalba krakmolas (polisacharidas) suskaidomas i maltoze, o paskui maltoze skyla i dvi gliukozes molekules. Kadangi gamyba daugiapakope ir zaliava yra polisacharidai, galutiniame produkte (sirupe), dominuoja gliukoze, maltoze, siek tiek fruktozes ir nesuskile polisacharidai.
Specialiai bitems gaminamuose sirupuose yra padidinamas fruktozes kiekis. Kodel?
O gi del kristalizacijos (tiksliau jos isvengimo).
Fruktoze yra labiausiai tirpus sacharidas. Pvz. 1l 20 laipsniu vandenyje galima istirpinti 3750g fruktozes, 2039g sacharozes (cukraus) ir tik 910g gliukozes (maltozes - 1080g). Apskritai istirpusi fruktoze yra labai nelinkusi kristalizuotis (net persotintuose tirpaluose).
Kalbant apie biciu ziemos maisto kristalizacija, dazniausiai naudojamas F/G (fruktozes/gliukozes) santykis. Musu platumose sis santykis turetu buti virs 1, t.y. fruktozes pageidautina, kad butu daugiau uz gliukoze. Kadangi gliukozes tirpumas yra bemaz 4 kartus mazesnis uz fruktozes, tai didesne jos koncentracija salygoja spartesni kristalizacijos zidiniu susidaryma. Pvz., ilgai nesikriztalizuojanciame akaciju meduje sis santykis yra 1,4, o rapsu meduje siek tiek maziau uz 1, lipciaus meduje 1,18-1,2.
Kitas svarbus ziemos maisto faktorius - oksimetilfurfurolas (angl. hydroxymethylfurfural arba HMF). jis dazniausiai susidaro is angliavandeniu aukstesnese temperaturose. Tyrimais nustatyta, kad jei HMF koncentracija yra aukstesne nei 50-60 mg/kg bites pradeda zuti. Mazesnes koncentracijos toksiskos, bet nemirtinos. Gaminant konditerinius sirupus i si faktoriu nera labai kreipiamas demesys, nes neigiamas poveikis zmogaus sveikatai nenustatytas (zmogaus organizmas pasalina HMF su slapimu).
Grizkim prie praktikos. Paemiau 2 Lietuvoje parduodamu sirupu specifikacijas: Apiinvert ir Apikel.
APIINVERT. Pagamintas is cukraus ir praturtintas fruktoze. Specifikacija: 39% fruktoze, 30% glukoze, 31% sacharoze, sausuju medziagu kiekis 72,7%. Reiskia, kad is 1 kg sirupo bites turetu pasigaminti apie 870-900g ziemos maisto atsargu (atmeciau isgarinima ir sacharozes invertavima), pavertus grynais angliavandeniais - apie 700g lengvai isisavinamo maisto. F/G santykis maitinimo pradzioje 1,3, o pavasaryje (pilnai invertavus sacharoze) - 1,2. Gaunasi gana saugus maistas kristalizacijos prasme. HMF koncentracijos sertifikate nera, bet netiesioginiai saltiniai nurodo <10mg/kg (saugus rodiklis).
APIKEL. Pagamintas is kvieciu. Specifikacija: gliukoze apie 24%, maltoze apie 42%, fruktoze 15-18%, polisacharidai apie 14%, sausuju medziagu kiekis 72-76%. I akis krenta sudedamuju daliu "koridoriai" (priklausomai nuo partijos kokybe gali siek tiek skirtis). Sirupo minusai: polisacharidai (neaisku kokie jie ir ar jie yra pilnai pasisavinami biciu), maltoze suskils i gliukoze. Perdirbus sirupa is 1kg bitems liks apie 650g paisavinamu angliavandeniu. Beje, HMF koncentracija <20mg/kg (gana saugi riba). Blogiausia, kad po pilno perdirbimo F/G rodiklis bus 0,25-0,3. Tai reiskia, kad kristalizacija neisvengiama. Klausimas ar kristalizacija bus kritine (t.y. ar nedominuos gliukozes kristalai po ilgo ziemojimo). Be to, bites tures pappildomai perdirbti virs puses sirupo, kad skaidytu i monosacharidus. Sirupas testuotas Vokietijoje. Ten, kaip zinote, klimatas ir ziemojimo trukme yra kitokie. Teisybes delei reikia pasakyti, kad yra toks APIKEL PLUS, kuris gaminamas is cukraus. Spacifikacija siek tiek prastesne nei APIINVERT, bet zenklaii geresne uz paprasta kvieciu APIKEL. Lietuvoj prekiaujanciu neaptikau, bet Lenkijoj jo kaina didesne uz APIKEL.
KONDITERINIAI SIRUPAI. Cia sunku kazka ir pasakyti, nes sertifikatu prekiautojai Lietuvoje nepateikia. Potenciali rizika: aukstas HMF lygis, bitems nevirskinami polisacharidai, per didele gliukozes ir per maza fruktozes koncentracija. Vienu zodziu, tikra loterija. Saugokites kukuruziniu sirupu. Visa tarptautine bitininku bendruomene pripazista ju netinkamuma bitems (ypac pigus kukuruzu sirupas is JAV). Maisto pramonei jis tinkamas, bet bitems - ne (HMF koncentracija, polisacharidai, dekstrinai ir kt.).
2007 m. Journal of Apiculture Science buvo publikuotas lenku tyrimas apie lenku gamybos invertuota sirupa is kvieciu zaliavos (gamintojas nenurodytas, bet sudetis kokybiskesne uz Apikel). Tyrime buvo imti ne tik pavyzdziai is kontroliniu aviliu, bet surinkta informacija/pavyzdziai is visos Lenkijos 2005/06 ziema (pastebeta daug maisto kristalizacijos atveju tais metais). Isvados gana idomios, bet geriau pagalvojus visai logiskos:
- kristalizacija buvo didesne stipriose seimose ir tose, kur maitinimas buvo pradetas anksti. Kas nutinka? Maltoze yra gana neblogai tirpi (zr. auksciau) virsta gliukoze, kurios tirpumas mazesnis. Kuo stipresne seima (perdirbant isskiriama daugiau fermentu) ir kuo anksciau pradeta maitinti, tuo greiciau maltoze virsta gliukoze ir pradeda tiksseti kristlizacijos laikrodis.
- F/G santykis zenkliai zemesnis uz 1.
Kristalizacijos procesa visi puikia pastebime meduje. Esminiai faktoriai - temperatura ir laikas (begant laikui kristalai auga, atsiranda nauji kristalizacijos zidiniai). Taigi turime dilema: norisi maitinti bites kuo anksciau ir tureti stiprias seimas. Bet ankstyvas maitinimas ilgina laika (tuo paciu ir kristalu dydi), stiprios seimos i sirupa ideda daugiau invertazes (tai spartina gliukozes atsiradima). Be to, maitinimas didelemis dozemis didina dregmes kieki ziemos maiste ir mazina invertazes koncentracija. Ilgesnis ir mazesnemis dozemis maitinimas leidzia bitems daugiau isgarinti vandens ir prideti daugiau invertazes. Panasu, kad reikia surasti aukso viduri - kada ir kokio stiprumo seimas maitinti ir kokiais kiekiais bei intervalais.
Kuo maziau invertuotas sirupas, tuo maziau gliukozes, o daugiau sacharozes (ar maltozes, jei sirupas is krakmolo), kuriu tirpumas geresnis nei gliukozes. O tai reiskia, kad kristalizacijos procesas prasideda veliau.
Kaip minejau, bet koks sirupas is cukraus yra saugesnis nei krakmolo pagrindu pagamintas (nes F/G santykis yra artimas 1 ar aukstesnis kaip APIINVERT). Krakmolo pagrindu pagamintus sirupus reiketu duoti kuo veliau, kad laiko faktorius butu kuo mazesnis.
Del biciu nusidevejimo perdirbant maista: ir jaunos bites dalyvauja siame procese (kaip ir medonesyje). Visu pirma, esant maisto saltiniui arti (avilyje) jos isijungia i pernesimo procesa, o paskui isgarindamos jos prideda papildomai fermentu (kaip ir medonesio metu su nektaru). Todel, maitinant bites, nera isvengiama ir jaunu biciu "nusidevejimo". Is principo tai nera taip kritiska, nes pavasari jos maziau naudoja savo liaukas maitindamos perus, nes maistas jau yra invertuotas (koriuose). Sodu medunesyje nektara invertuos jau naujos bites.
Trumpos isvados:
- sirupas geriausias is cukraus,
- sirupas nors siek tiek invertuotas (kad ir namu salygomis) yra geresnis nei kambario temparaturoj paruostas,
- sirupas su papildomu fruktozes kiekiu yra dar saugesnis kristalizacijos prasme,
- krakmolo pagrindu pagaminti sirupai yra rizikingesni ir bitems labiau komplikuoti perdirbti (su toksiskumo pavojumi),
- konditeriniai sirupai be sertifikatu - rusiska rulete,
- sekmingam ziemojimui F/G santykis turi buti >1,
- 1kg neinvertuoto cukraus=1,14kg APIINVERT arba 1,23kg APIKEL (mano paskaiciavimai)
- 1 sacharozes molekule skyla i 1 fruktozes ir 1 gliukozes molekules, maltoze skyla i 2 gliukozes molekules, polisacharidai skyla ivairiai (ieskoti internete ar chemijos vadoveliuose). Pagal tai galite isisvertinti perkama sirupa,
- HMF koncentracija turi buti mazesne uz 50-60 mg/kg (ppm). Kuo maziau - tuo geriau,
- maitinimo laika ir dozes nustatyti pagal seimos stipruma.
P.S. cukraus pagrindu pagaminti sirupai yra bespalviai, o krakmolo pagrindu - tur gelsva atspalvi.
P.S. kas pasvajoja bites maitinti gliukozes sirupu - pamirskit. Dar iki ziemos jis susikritalizuos. Be to, 1 l vandens istirpinsit tik 910g gliukozes, o tai reiskia, kad jis bus per skystas, o bitems pradejus garint jis sparciai kristalizuosis.