Lietuvos bitininkų forumas

Bendravimo internetu etiketas (netiketas) sukurtas 1995 metais, taigi kaikuriais aspektais gali būti pasenęs, tačiau esminiai dalykaii išliko tie patys.

3.0 Bendravimas „vienas – grupei“

Bet kada bendraujant su grupe žmonių, galioja ir bendravimo „vienas – vienam“ taisyklės. Juk bendrauti su žmonių grupe laiškais, tai praktiškai tas pats, kas bendrauti su vienu žmogumi, tik tiek, kad taip galima įžeisti kur kas daugiau žmonių. Todėl svarbu kiek galima daugiau žinoti apie žmones, su kuriais bendraujate.

3.1 Patarimai vartotojui

3.1.1 Bendri patarimai konferencijoms

Prieš rašydami ką nors į konferenciją, skaitykite ją mažiausiai porą mėnesių. Taip jūs suprasite konferencijos kultūrą.
Nekaltinkite sistemos administratoriaus dėl vartotojų elgesio.
Nepamirškite, kad daug žmonių skaitys jūsų laišką, įskaitant jūsų dabartinį arba būsimą vadovą. Sekite ką rašote. Taip pat prisiminkite, kad konferencijos laikas nuo laiko archyvuojamos ir jūsų žodžiai gali būti ilgą laiką saugomi visiems prieinamoje vietoje.
Supraskite, kad asmenys kalba tik už save, o ne už savo organizacijas (nebent tai būtų konkrečiai paminėta).
Prisiminkite, kad ir paštas ir konferencijos naudoja sistemos resursus. Laikykitės jų naudojimosi taisyklių.
Žinutės ir straipsniai turi būti trumpi ir į temą. Neklaidžiokite toli nuo temos, neburbėkite ir nesiųskite žinučių vien tik tam, kad parodytumėte kitų žmonių rašybos ar skyrybos klaidas. Tai labiau nei kiti požymiai išduoda, kad jūs – pradedantis vartotojas.
Tema (subject) turi atitikti grupės nuostatas.
Klastojimas ir pokštavimas nelaikomi pageidautinais.
Kai kuriose konferencijos reklama pageidaujama, o kitose – NE! Tai dar viena priežastis, kodėl prieš rašant reikia pažinti auditoriją. Reklama, neatitinkanti temos beveik garantuoja, kad jūs gausite gausybę piktų laiškų.
Jei jūs siunčiate atsakymą, būtinai apibendrinkite originalą laiško viršuje, įtraukite tik tiek teksto, kiek yra būtina konteksto nurodymui. Taip vartotojai supras, apie ką eina kalba. Kadangi „NetNews“ darbo stotys keičiasi laiškais viena su kita, įmanoma, kad jūs iš pradžių pamatysite atsakymą, ir tik vėliau – klausimą. Kontekstas padės visiems. Bet neįterpinėkite viso originalo!
Vėlgi, nepamirškite prie laiško pridėti savo parašą. Taip jūs užtikrinsite, kad visi matys, kas siuntė šį laišką, ir žinos kaip su jumis susisiekti.
Atsargiai atsakinėkite į laiškus. Dažnai atsakymai siunčiami į konferenciją. Jūs galite netyčia išsiųsti asmeninį atsakymą daugeliui žmonių, taip suerzindamas(a) visus susijusius asmenis. Geriausia parašyti adresą, o ne spausti „reply“.
Pristatymo pranešimai, nepristatymo pranešimai, atostogų programos nėra visiškai standartizuotos ir nevisada atsparios klaidoms prie interneto prijungtose sistemose. Jie nepageidaujami, kai siunčiami į konferencijas, o ir kai kurie asmenys pristatymo pranešimus laiko skverbimusi į jų asmeninę laisvę. Vienu žodžiu – nenaudokite jų.
Jei pastebėjote, kad asmeninis laiškas nuėjo į konferenciją, nusiųskite atsiprašymą ir į konferenciją, ir tam asmeniui, kuriam buvo skirtas laiškas.
Jei nesutinkate su vieno žmogaus nuomone, siųskite laiškus asmeniškai jam. Jei su tuo žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi visai konferencijai, galite vėliau į konferenciją nusiųsti jūsų asmeninių diskusijų apibendrinimą.
Neįsivelkite į barnius. Nei rašykite, nei atsakinėkite į kurstomus laiškus.
Atsargiai elkitės su „monospace“ (vienodo raidžių pločio) šriftais. Skirtingose sistemose ir skirtingose pašto programose jie matysis nevienodai.
Yra daug, įvairiausių temų konferencijų. Jos atstovauja įvairius gyvenimo stilius, religijas ir kultūras. Nepriimtina siųsti laišką į konferenciją vien tam, kad pasakytumėte, jog nesutinkate su konferencijos dalyvių nuomone. Jūs galite naudoti specialią programinę įrangą, atrenkančią ir panaikinančią jums nepriimtinus laiškus.

Orginalus tekstas paimtas iš RFC 1855: Netiketo taisyklės
Lietuviškas vertimas: Tomas Straupis

Papildau:
Pernelyg daznai netinkamai naudojamos didziosios raides. Rasymas didziosiomis raidemis internete reiskia saukima, pakelta tona, nemandaguma (abreviaturos ir prekiniai zenklai, zinoma, nesiskaito).

Interneto etiketas
Internete, kaip ir gyvenime, kartais sunku rasti bendrą kalbą. Bet jei išmoksime bendravimo internete taisyklių ir elgsimės taip, kad vėliau nebūtų gėda, greitai susirasime draugų.
Atrodo, kad internete galime elgtis niekieno nevaržomi, nes mūsų niekas nepažįsta. Įsijungiame naršyklę ir galime daryti, ką tik norime: keiktis, šmeižti, įžeidinėti, kelti ginčus forumuose. Tačiau nemanykime, kad mūsų neįmanoma surasti. Policija žino,
kaip sugauti internetinius nusikaltėlius ir chuliganus – atsekti mūsų kompiuterį galima visai nesunkiai.
Žinoma, niekas negaudys vaiko, trukdančio kitiems bendrauti internete ar siuntinėjančio brukalą (“spamą”). Tačiau už grasinančius komentarus, galime gauti nemenką baudą.

Kas yra interneto etiketas?
Internautams pabodo paprastų mandagumo taisyklių nepaisantys ir kitų negerbiantys žmonės. Todėl buvo sukurtos elgesio internete taisyklės, kurios dar vadinamos “netiketu” (angl.“net” – tinklas). Laikui bėgant keletas pagrindinių taisyklių išsirutuliojo į nemažą jų rinkinį. Taisyklės apibrėžia elgesį forumuose, pokalbių kambariuose, komentuojant straipsnius ar siunčiant el. laiškus.

Kodėl reikia laikytis “netiketo”?
Niekas nemėgsta nemandagių žmonių. Kaip ir tikrovėje, taip ir internete, derėtų elgtis kultūringai. Juk ir mums nemalonu, jei internete sulaukiame grasinimų ar patyčių. Todėl stenkimės būti mandagūs. Jei laikysimės interneto etiketo taisyklių, naršyti visiems bus maloniau.

Kokia ateitis laukia “netiketo”?
Internetas sparčiai vystosi, todėl etiketas jame įgauna naujų formų. Atsiradus naujoms galimybėms internete, “netiketas” irgi turi būti papildytas naujomis taisyklėmis. Daugelis internautų dar linkę manyti, kad tinkle jie yra visiškai nebaudžiami. Tačiau tai netiesa. Bendravimo internete taisykles apibrėžia ne tik internautų sukurtas etiketo kodeksas,
bet ir realiame gyvenime egzistuojantys teisės aktai.

Teisininko komentaras
Gerai pagalvokime prieš rašydami šmeižiančius, įžeidžiančius ar grasinančius komentarus – už juos gali grėsti piniginės (iki 13 tūkst. Lt), su laisvės suvaržymu arba atėmimu susijusios bausmės (iki trejų metų). Taip pat gali būti konfiskuotas kompiuteris. Kurstymas susidoroti ar diskriminuoti asmenį (jų grupę) dėl lyties, tautybės, orientacijos,
tikėjimo ar kitų pažiūrų baudžiamas griežčiausiai. Per trejus metus buvo pradėta per 40 ikiteisminių tyrimų, kurių kasmet daugėja. Dauguma komentatorių buvo nubausti baudomis, konfiskuoti jų kompiuteriai. Nelieka nenubausti ir šmeižiančių, įžeidžiančių ar grasinančių komentarų autoriai. Paskleidę tikrovės neatitinkančias žinias, atsakysime už šmeižimą. O jei sakome teisingą, tačiau įžeidžiamai pateiktą informaciją (pvz., išsityčiosime iš invalido), atsakysime už įžeidimą.

Kaip elgtis internete, kad netaptume atstumtaisiais? Juk nenorime prarasti galimybės komentuoti straipsnius naujienų portaluose, tinklaraščiuose ir diskutuoti forumuose.
Jei elgsimės kaip stuobriai, būsime išspirti iš mėgstamų tinklalapių. Nesvarbu, kokioje interneto svetainėje kalbame, turime laikytis taisyklės, jau seniai žinomos realiame gyvenime: elkimės su kitais taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis.
Pagrindines bendravimo internete taisykles, susijusios tik su virtualiu pasauliu:

Nesišvaistykime įžeidžiančiais žodžiais ir nesikeikime. Nesvarbu, kur diskutuojame – už tai gali grėsti išmetimas iš bendruomenės, vadinamasis “banas”. Arba galime atsidurti įžeisto asmens ignoruojamų žmonių sąraše.
Rašykime lietuviškai, naudokime lietuviškas raides ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū tiek rašydami laiškus el. paštu, tiek bendraudami internete.
Nerašykime didžiosiomis raidėmis, nes tai reiškia, kad rėkiame.
Nepiktnaudžiaukime judančiais paveikslėliais ir jaustukais. Tai gali nervinti kitus.
Jei atsakome į ankstesnį el. Laišką ar komentarą forume, ypač jei bendraujame su keliais žmonėmis iškart, trinkime juos.
Palikime tik tuos sakinius, kuriuos norime pakomentuoti. Susirašinėdami su vienu
asmeniu atsakykime jam virš jo laiško turinio, o ne apačioje.
Nesiųskime el. paštu didelių failų. Juk nemušame pasaulio rekordo, taigi atsisakykime kelių ar net keliolikos MB dydžio prikabintų failų. Ne visi turi spartų interneto ryšį, taigi toks laiškas gali kitus supykdyti. O jei pašto dėžutė nedidelė, ją tiesiog užkimšime ir dėl mūsų prikabinto vaizdo failo asmuo negaus svarbių laiškų. Geriau pasinaudokime specialiomis interneto svetainėmis, kuriose galime laikyti failus. Tuomet pakaks draugui nusiųsti nuorodą el. paštu ar pokalbių programa, iš kur jis galės parsisiųsti failą.

Bendravimas forumuose
Didelė bėda internete yra ne asmenys, kurie nežino etiketo taisyklių, bet tie, kurie pažeidinėja jas tyčia. Tai vadinamieji troliai, kurie greitai įgrysta visiems.
Kas yra “trolis”? Tai žmogus, kuris tyčia sukelia ginčus forumuose, diskusijose, naujienų portaluose, viešuose pokalbių kambariuose. Pavyzdžiui, forumuose jis rašo įžeidžiančius,
melagingus ar šmeižiančius komentarus. Jo tikslas – ne dalyvauti diskusijoje, o sukelti internetinį ginčą. Forumų, kuriuose atsiranda vadinamųjų trolių, dalyviai teigia, kad
geriausia tokius žmones ig noruoti. Galų gale jam nusibos. Tačiau yra ir kitokių būdų: “trolį” visam laikui gali pašalinti forumo moderatorius. Kita internetinių gin čų rūšis, dar
vadinama “flamewar” (angl. Karas ugnimi), yra agresyvus įžeidinėjimų karas. Žmogus, taip įžeidinėjantis kitus, užkemša forumą serija įžeidžiančių komentarų. Jo tikslas –
sukelti karą. Už tokį elgesį galime būti blokuojami. Visi tokio žmogaus pasisakymai bus automatiškai pašalinami.

Kaip neprarasti draugų internete
Bendraudami atminkime, kad kas per daug – tas nesveika. Deja, daugelis internautų nejaučia saiko ne tik paišydami tekste jaustukus _, bet ir siuntinėdami grandininius el. laiškus, žadančius aukso kalnus už tai, kad užteršime jais internetą. Kai kurie į tokius laiškus žiūri atsargiai, o kai kurie nemąstydami laikosi nurodymų išsiųsti laišką dešimčiai ar penkiolikai žmonių. Taip gimsta brukalai, kurie užkemša el. pašto dėžutes. Todėl
laiškams, kuriuose žadamas laimingas gyvenimas ar teigiama, kad kiekvienas persiųstas laiškas pagelbės sergančiam vaikui, sakykime griežtą ne.

Reklamoms – ne
Kai kuriose svetainėse galime suburti virtualų draugų būrį. Tokiu būdu galime bendrauti su mumssv arbiais žmonėmis specialia žinučių siuntimo sistema. Ne naudokime savo draugų sąrašo reklamoms, prekių pasiūlymams ar nuorodoms į komercinius tinklalapius persiųsti. Kitu atveju draugus greitai prarasime. Beje, jei į tokią svetainę norime įtraukti
savo draugą, reikėtų prieš tai jo atsiklausti.

Internetiniai pokalbiai
Jei naudojamės “mesendžeriais”, nebūkime įkyrūs pašnekovai, kurie visus bando priversti bendrauti. Nesikabinėkime prie draugų, o tuo labiau prie svetimų žmonių. Jei
norime už megzti pokalbį su nepažįstamu žmogumi pirmiausia prisistatykime ir paklauskime, ar netrukdome. Juk tuo metu pašnekovas gali būti užsiėmęs arba kalbėtis su kuo nors kitu. O gal jis tiesiog nenorės bendrauti. Tekstai kaip“Labas, pasikalbėkime”, ypač kartojami kelis kartus, nėra mandagūs. Tam tikros tvarkos reikia laikytis ir kuriant savo aprašymą pokalbių programoje, nes jis dažnai būna rodomas kontaktų sąraše. Stenkimės rašyti trumpai, nedėkime įvairių tekstinių paveiksliukų ar ilgų nuorodų. Toks
kontakto aprašymas užima daug vietos programos lange ir nustumia į apačią kitus kontaktus. Tai gali nervinti kitus ir mūsų kontaktas bus išmestas iš sąrašo.

Rašykime lietuviškomis raidėmis
Kalbininkai jau seniai baisisi tuo, ką internautai išdarinėja su lietuvių kalba. Tačiau nereikia pamiršti, kadkalba nėra mirusi: ji vystosi ir keičiasi. Taigi nauji su internetu susiję žodžiai ne visada kenkia mūsų kalbai. Pavyzdžiui, terminas “guglinti” seniai žinomas internautų ir reiškia “ieškoti informacijos “Google” tinklalapyje”. Tačiau pastarasis tikrai per ilgas. Dažnai naudojami ir angliški posakių trumpiniai, kurie jų nežinantiems nieko nereiškia.

Su nosinòmis ar be?
Anksčiau internetas dažnai nerodydavo lietuviškų raidžių. Todėl įpratome jų nevartoti ir rasyti zodzius sitaip. Tačiau ši mada taip paplito, kad iki šiol nesugebame el. laiško ar komentaro forume rašyti lietuviškomis raidėmis. Mokytojai skundžiasi, kad moksleiviai, valandų valandas praleidžiantys internete, jau ir rašinius rašo be varnelių, nosinių ar
taškų. Jei nebesimokome mokykloje ir rašinėlių rašyti nereikia, vis tiek nevalia pamiršti lietuviškų raidžių. Juk taip parašę savo CV (gyvenimo aprašymą), tikrai nebūsime priimti į darbą. Internautai jau seniai ragina vienas kitą rašyti lietuviškai ir šaiposi iš žmonių,
rašančių “swejki”. Tokia rašyba vadinama švepla. Daugiau nei prieš metus sugalvota akcija “e-propaganda” (http://dooo.domenas.net" onclick="window.open(this.href);return false; _) visus kviečia nepamiršti lietuvių kalbos rašybos. “Bloguose” nosinės, taškai, varnelės ir brūkšniai jau tapo įprasta, tačiau forumų dalyviai ir naujienų portalų komentatoriai dar neprisimena lietuviškų raidžių.

Akcija prieš keiksmažodžius
Keiksmai ir užgauliojimai naujienų portaluose tapo tokie dažni, kad ima nervinti ne tik etiketo normų besilaikančius internautus, bet ir portalų vadovus. Todėl jie sugalvojo akciją “Neburnok” (http://www.neburnok.lt" onclick="window.open(this.href);return false; _). Prie šios akcijos prisidėję portalai, svetainės ir interneto dienoraščiai iš savo puslapių trina visus vulgarius, reklaminius ir šmeižiančius komentarus. Tokių asmenų kompiuteriai yra blokuojami ir jie nebegali pasisakyti. O komentuotojų duomenys, kurie per daug įsijautę ima grasinti kitiems skaitytojams
arba kursto nesantaiką, gali būti perduoti policijai.

Šaltinis - "Computer Bild Lietuva", 2008m., Nr.4.

Citata: "Susirašinėdami su vienu asmeniu atsakykime jam virš jo laiško turinio, o ne apačioje".
``
Nesuprantu, kodel reikia atsakyti virs laisko, o ne po laisku. Juk mes, europieciai, rasome tekstus zemyn, is kaires i desine, o ne atvirksciai. Tai ir i laiskus reiketu atsakyti zemai, o ne aukstai- po laisku, ne virs laisko

Jovita rašė:Citata: "Susirašinėdami su vienu asmeniu atsakykime jam virš jo laiško turinio, o ne apačioje".
``
Nesuprantu, kodel reikia atsakyti virs laisko, o ne po laisku. Juk mes, europieciai, rasome tekstus zemyn, is kaires i desine, o ne atvirksciai. Tai ir i laiskus reiketu atsakyti zemai, o ne aukstai- po laisku, ne virs laisko

Vat šitai ir man neaišku..Juolab, kad tekste pirmojoje šios temos žinutėje rašo priešingai..

Admin rašė: Jei jūs siunčiate atsakymą, būtinai apibendrinkite originalą laiško viršuje, įtraukite tik tiek teksto, kiek yra būtina konteksto nurodymui.

Admin rašė: Jei jūs siunčiate atsakymą, būtinai apibendrinkite originalą laiško viršuje, įtraukite tik tiek teksto, kiek yra būtina konteksto nurodymui.

o va, cia jau apie citatas kalbama, i kurias atsakoma, manau

Su įdomumu perskaičiau šioje temoje išsakytas mintis. Dėl diskusijos, kur turi būti rašomas atsakymas į klausimą ar mintį, pasisakau kad po. Juk visada atsakymas seka po klausymo. Taip yra Lietuvoje. Jeigu kitos tautos rašo kitaip, tegu jie ir rašo, bet mums lietuviams, manau neverta aklai kopijuoti ir pažodžiui versti kad ir iš anglų kalbos, taisyklių. Nesu pedagogas ir prisipažįstu darau nemažai klaidų, tačiau gerbiu savo protėvių kalbą ir stengiuosi rašyti nešvepluodamas, nedarkydamas. Visada pasitaiko klaidų, tačiau parašę tekstą, paskaitykime, patikrinkime, pakeiskime kas neaiškiai, nelogiškai pasakyta, gerbkime raides, žodžius ir patys save.
Štai kad ir sakinys:,, Orginalus tekstas paimtas iš RFC 1855: Netiketo taisyklės
Lietuviškas vertimas: Tomas Straupis''
Jeigu yra žodis ir samprata etiketas, tai priešingas etiketui -neetiketas. Neetiketo taisyklės
Atleiskit visi, jei aš galvoju klaidingai. Visų atsiprašau.

Kodėl e-laiške rašoma virš teksto ? Elementaru, Vatsonai ,atsakant(replay) 3...5...n kartą į laišką jums susidarys daug seno teksto, kurį reiks kelt aukštyn, kad pamatytumėt naujas mintis.
Rašant virš seno teksto, gausite šviežią atsakymą.Jeigu primiršote apie ką ėjo kalba, pasižiūrite žemiau.

su citatomis elgiamasi pagal literatūros taisykles.Citata trumpa, kabutėse.Jūsų išmintis apačioje.
ar ne per sudėtingai paaiškinau?

Labai rekomenduoju perskaityti visiems, o kai kuriems - ypatingai

Mokslininkai išsiaiškino, kodėl komentatoriai internete būna tokie pikti

Mokslininkai iš Nortvesterno universiteto (JAV) nustatė, kad piktus komentarus internete rašantys žmonės patiria panašų jausmą, kokį sukelia alkoholis arba neribotos valdžios jausmas. Tokie komentarų rašytojai vadinami troliais.
Jie tyčia rašo piktus ar įžeidžiančius komentarus, kad išprovokuotų konfliktą tarp diskusijos dalyvių.

Tyrimai parodė, kad anonimiškumas sumažina žmogaus savikontrolę panašiai kaip alkoholis. Mokslininkai tikina, kad kai žmogus jaučiasi nebaudžiamas, pradeda elgtis vadovaudamasis savo instinktais.

Profesorius Adamas Galinsky tikina, kad, kai dingsta draudimai, išryškėja tikrasis žmogaus charakteris. Tačiau, kita vertus, tuomet jis labiau pasiduoda kitų įtakai ir įtaigai.

„Kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų, draudimų ir ribojimų nebuvimas gali atskleisti tikrąjį žmogaus charakterį, bet kartu gali ir jį suformuoti“, – sakė A.Galinsky.

Valdžia, alkoholis bei anonimiškumas gali skatinti žmones elgtis ir socialiai – daryti kažką naudinga socialinėms grupėms, ir antisocialiai – neigti nusistovėjusias socialines normas bei vertybes.

Psichologas Darrylas Crossas pažymi, kad daugelis piktus komentarus rašančių žmonių yra įsitikinę, jog jų veiksmai neturės jokių pasekmių. Tai nutinka todėl, kad jie nesusiduria su kitais žmonėmis akis į akį.

Žmonės mano, kad internete gali išlieti tai, ko niekada realiame gyvenime nepasakytų.

Psichologas mano, kad pikti komentarai internete yra simptomas, rodantis asmenybės susidvejinimą.

„Manau, kad kiekvienas žmogus turi dvi asmenybės puses. Pirmąją valdo gyvuliški instinktai, o antroji yra labiau konservatyvi ir kontroliuojama.

Rašydami internete žmonės dažnai duoda valią pirmajai, instinktyviai asmenybės pusei, ir rašo viską, kas šauna į galvą“, – sakė D.Crossas.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13092703621309104 ... -pikti.htm

Čia Vasariniui ir kai kuriems iš mūsų :

kikebu rašė:Labai rekomenduoju perskaityti visiems, o kai kuriems - ypatingai

Mokslininkai išsiaiškino, kodėl komentatoriai internete būna tokie pikti

Mokslininkai iš Nortvesterno universiteto (JAV) nustatė, kad piktus komentarus internete rašantys žmonės patiria panašų jausmą, kokį sukelia alkoholis arba neribotos valdžios jausmas. Tokie komentarų rašytojai vadinami troliais.
Jie tyčia rašo piktus ar įžeidžiančius komentarus, kad išprovokuotų konfliktą tarp diskusijos dalyvių.

Tyrimai parodė, kad anonimiškumas sumažina žmogaus savikontrolę panašiai kaip alkoholis. Mokslininkai tikina, kad kai žmogus jaučiasi nebaudžiamas, pradeda elgtis vadovaudamasis savo instinktais.

Profesorius Adamas Galinsky tikina, kad, kai dingsta draudimai, išryškėja tikrasis žmogaus charakteris. Tačiau, kita vertus, tuomet jis labiau pasiduoda kitų įtakai ir įtaigai.

„Kad ir kaip prieštaringai tai skambėtų, draudimų ir ribojimų nebuvimas gali atskleisti tikrąjį žmogaus charakterį, bet kartu gali ir jį suformuoti“, – sakė A.Galinsky.

Valdžia, alkoholis bei anonimiškumas gali skatinti žmones elgtis ir socialiai – daryti kažką naudinga socialinėms grupėms, ir antisocialiai – neigti nusistovėjusias socialines normas bei vertybes.

Psichologas Darrylas Crossas pažymi, kad daugelis piktus komentarus rašančių žmonių yra įsitikinę, jog jų veiksmai neturės jokių pasekmių. Tai nutinka todėl, kad jie nesusiduria su kitais žmonėmis akis į akį.

Žmonės mano, kad internete gali išlieti tai, ko niekada realiame gyvenime nepasakytų.

Psichologas mano, kad pikti komentarai internete yra simptomas, rodantis asmenybės susidvejinimą.

„Manau, kad kiekvienas žmogus turi dvi asmenybės puses. Pirmąją valdo gyvuliški instinktai, o antroji yra labiau konservatyvi ir kontroliuojama.

Rašydami internete žmonės dažnai duoda valią pirmajai, instinktyviai asmenybės pusei, ir rašo viską, kas šauna į galvą“, – sakė D.Crossas.

Šaltinis: http://www.lrytas.lt/-13092703621309104 ... -pikti.htm