Netradicinės bitininkavimo technologijos

[grikis]

Na ką jūs čia neduodate vyrams karščiau pašnekėti, nieko baisaus jie čia ir nepasako.... :E
Aš pavyzdžiui pastoviai plėčiuosi naujais dirbtiniais spiečiais (aišku ir jauna motinėlė), o senų bičių šeimų skaičių pastoviai stengiuosi mažinti (gaunasi "naikinu"), rudeni jungti jas po dvi, jei jos labai stiprios ir bijau, kad nesigauti žiauriai stipri tai bent sujungiu su sudarytu nauju dirbtiniu spiečiuku, kad pasikeistu motinėlė. Taigi gal ir aš kiek panašiai darau kaip bičiulis Tranas, bet, bet nustatyti erkėtumą rudenį tikrai reikėtų. Kiek aš nustatinėju, naujų pirmamečių spiečiukų erkėtumą, dažniausiai juos reikia pagydyti, aišku jų mažesnis užsikrėtimo lygis, nei nespietusių senų bičių šeimų, bet profilaktiškai nepakenktų. Aišku pas mane tie sudaryti nauji spiečiukai ir tos senos bičių šeimos dažniausiai stovi tame pačiame bityne, aplinkui dažnai būna rapsų, grikių ar kitų kultūrinių augalų, gal dėl to tie nauji spiečiukai užsikrečia, bet ir išvežus juos į kitą vietą kas garantuos, kad aplinkui nebus kitų bičių nuo kurių gali užsikrėsti. O negydant vienais metais, aš manau kitamet jos bus dovanėlė kaimynui...

Na čia mano pamastymai...

[TRANAS]

Kokie mudvėjų bitininkavimo panašumai ir kokie skirtumai, aišku jei teisingai supratau Tavo , gerb "griki" bitininkavimo metodiką.
Pirmų metų naujos šeimos erkėtumas labai priklauso, kokiu būdu ta šeima yra sudaryta. Jei ji sudaroma paimant iš kitų šeimų ir korių su perais, plačiai reklamuojamų būdu" rinktiniai spiečiai" ir dar iš keletos šeimų paimant korių, tai tikrai tokios šeimelės rudenį turės erkučių . Bet jei sudaromos "antskrydžio" budu, taip kaip darau aš, iš lauko bičių ir dar įdedant vieną korį su atvirais perais ir po10-15 dienu tą korį išimant, rudeni galima rasti tik vieną kitą erkutę.
Aš senas šeimas , kurias ruošiuosi naikinti jungiu ne rudenį, bet po sodų žydėjimo ir taip gaunu stiprias šeimas puikiai dirbančias pagrindiniame medunešyje. Jauną šeimą rudenį jungti su sena, pagal mane ne pats geriausias varijantas, kam jauną šeimą dirbtinai apkrėsti senosios šeimos erkėmis ir po to gydyti.
Antrais metais tos mano šeimos yra stiprios gausios ir "dovanielių" kaimynam tikrai nedalina, greičiau pačios tų "dovanėlių" prisirenka iš negydomų kaimynų bičių.
Dar kartą dėl pačio naikinimo. Kodėl korius su stipriai puviniais pažeistais rėmais rekomenduoja deginti, dar daugiau ir su visais aviliais ir ten esančiomis bitėmis, o su tokiu pačiu mirtinu erkių užkratu NE? Prisimenu, kai dėl puvinių buvo naikinami ištisi bitynai, ir dar daugiau, tą patį buvo siūloma daryti atsiradus pirmiems erkių židiniams. Po pagrindinio medunešio tokiose sujungtose šeimose, kadangi ten yra sena motina tų naikinamų korių tik keletas ir tėra, o ir tos bitelės juose ten yra vos ne visai sunaikintos, nes yra dviejų šeimų erkės. Gyvų bičių tai nenaikinu, o išmaudęs keturių procentų rugštynių rugštimi prijungiu prie silpnesnių antramečių arba jei turiu atliekamų jaunų motinu, sudarau stiprias naujas šeimas. Šitokį apsivalymą stengiuosi atlikti rugpjūčio pradžioje, dar kol vyksta medunešis, kad negautų "dovanėlių" kaimynu bitės. Tų "dovanėlių' bitės pradeda ieškoti gerokai vėliau, kada gamtoje neberanda visiškai nektaro.
Manau čia tie "pavirkavimai" dėl mano moralės ar dėl įstatymų nesilaikymų yra daugiau ieškojimas prie ko prisikabinti, kadangi toks noras yra, o pamąsčius blaiviau to triūkšmo lygtai nebūtų dėl ko ir kelti. Bet yra kaip yra.

[Austeja2]

Kokie mudvėjų bitininkavimo panašumai ir kokie skirtumai, aišku jei teisingai supratau Tavo , gerb "griki" bitininkavimo metodiką.
Pirmų metų naujos šeimos erkėtumas labai priklauso, kokiu būdu ta šeima yra sudaryta. Jei ji sudaroma paimant iš kitų šeimų ir korių su perais, plačiai reklamuojamų būdu" rinktiniai spiečiai" ir dar iš keletos šeimų paimant korių, tai tikrai tokios šeimelės rudenį turės erkučių . Bet jei sudaromos "antskrydžio" budu, taip kaip darau aš, iš lauko bičių ir dar įdedant vieną korį su atvirais perais ir po10-15 dienu tą korį išimant, rudeni galima rasti tik vieną kitą erkutę.
Aš senas šeimas , kurias ruošiuosi naikinti jungiu ne rudenį, bet po sodų žydėjimo ir taip gaunu stiprias šeimas puikiai dirbančias pagrindiniame medunešyje. Jauną šeimą rudenį jungti su sena, pagal mane ne pats geriausias varijantas, kam jauną šeimą dirbtinai apkrėsti senosios šeimos erkėmis ir po to gydyti.
Antrais metais tos mano šeimos yra stiprios gausios ir "dovanielių" kaimynam tikrai nedalina, greičiau pačios tų "dovanėlių" prisirenka iš negydomų kaimynų bičių.
Dar kartą dėl pačio naikinimo. Kodėl korius su stipriai puviniais pažeistais rėmais rekomenduoja deginti, dar daugiau ir su visais aviliais ir ten esančiomis bitėmis, o su tokiu pačiu mirtinu erkių užkratu NE? Prisimenu, kai dėl puvinių buvo naikinami ištisi bitynai, ir dar daugiau, tą patį buvo siūloma daryti atsiradus pirmiems erkių židiniams. Po pagrindinio medunešio tokiose sujungtose šeimose, kadangi ten yra sena motina tų naikinamų korių tik keletas ir tėra, o ir tos bitelės juose ten yra vos ne visai sunaikintos, nes yra dviejų šeimų erkės. Gyvų bičių tai nenaikinu, o išmaudęs keturių procentų rugštynių rugštimi prijungiu prie silpnesnių antramečių arba jei turiu atliekamų jaunų motinu, sudarau stiprias naujas šeimas. Šitokį apsivalymą stengiuosi atlikti rugpjūčio pradžioje, dar kol vyksta medunešis, kad negautų "dovanėlių" kaimynu bitės. Tų "dovanėlių' bitės pradeda ieškoti gerokai vėliau, kada gamtoje neberanda visiškai nektaro.
Manau čia tie "pavirkavimai" dėl mano moralės ar dėl įstatymų nesilaikymų yra daugiau ieškojimas prie ko prisikabinti, kadangi toks noras yra, o pamąsčius blaiviau to triūkšmo lygtai nebūtų dėl ko ir kelti. Bet yra kaip yra.

Vis tik norisi įsigilinti. Teoriškai čia neblogai parašyta ir bitės jau nebenaikinamos, o tik perai. Iš tikro yra toks būdas, atėmus perus, likusias erkes sugaudyti 1 - 2 koriuose ir juos pašalinti. Taigi pagal patį gegužės gale iš bičių šeimų atimami 7 - 8 rėmai su perais ir juose esančiomis erkėmis taip pat. Bet tas senų šeimų jungimo būdas anskrydžio būdu tai juk techniškai imlus darbas, ir reikia neblogo medunešio, kad nesusipjautų. Jeigu bityne, tai reikia kas kart artinti avilius vienas prie kito, jeigu išvežant kitur, tai jau nebe antskrydis. Bitidėje (aš čia neturiu patyrimo) gal vienas lakas užkišus ir suskrenda į kitas šeimas, bet avilio bites irgi reikia suleisti per popierių ar kitaip. Šeimos be perų tai tarsi spiečiai ir medaus normaliuose metuose vistiek iš jų bus mažiau. Kitas jungimas rugpjūčio mėnesyje, vėlgi pašalinami 3 - 6 koriai su perais ir erkėmis kartu, o ant bičių erkės naikinamos oksalo (rūgštynių) rūgštimi. Bet juk tai elementarus gydymo procesas tik ne plokštelėmis (chemija) o organine medžiaga ir visa tai griauna paties teiginį "man nereikia gydyti". Reikalas tik tas, kad gydymas (maudymas) oksalo rūgštimi daugelio bitininkų nėra mėgstamas dėl darbo imlumo. Visa tokia technologija iš tikro tinka tam, kam bitininkavime pirmiausia rūpi ekspermentai.
Dabar apie bičių šeimų naikinimus. Dabartinės rekomendacijos puvinio atveju yra tokios, kad iš šeimos atimami visi koriai, iš kurių išsukamas medus, išlydomas vaškas tolimesniam techniniam naudojimui, o rėmai dezinfekuojami natrio šarmu, taip pat aviliai. Šeima perkeliama ant naujų korių su vaško plokštelėmis. Nebėra rekomendacijų, kad naikinti ar deginti! Tik Vengrijoje tai skatinama daryti ir dabar ir bitininkas, sunaikinęs šeimą gauna valstybės kompensaciją. Vengrų bitininkai juokauja, kad kai prasti metai medaus atžvilgiu, tai bitės dažniau "suserga" puviniu, nes aviliai ten nėra jokia vertybė - tiesiog iš storesnės faneros ar šiaip lentelių sukaltos dėžės. Dėl naikinimo varozės atžvilgiu. Kaip tik vakar teko diskutuoti su Lietuvos veterinarinės tarnybos direktoriumi p. K. Lukausku ir jis prisiminė, kad jo, kaip pradedančio veterinaro prieš 30 metų darbo pradžia ir buvo bičių šeimų naikinimas Kauno rajone dėl užplūdusių erkių. Tada bitininkai slėpė bites ir visa tai po kiek laiko buvo pripažinta netinkamu sprendimu, dėl ko kai kam teko ir palikti postus. Taip, kad dabar dėl varozės šeimos nenaikinamos, jeigu tik erkės tai neįvykdo. Nors pavyzdžiui Čekijoje, invazijos pradžioje, sunaikinus bitynus palei sieną su Austrija, dar pavyko bent 5 metus atsilaikyti nuo erkių.
Pabaigai. Sveikinu įvedus tą skyrelį PASTEBĖJIMAI - PATARIMAI. Aš irgi gal parašysiu savo pastebėjimus, jei kiti neaplenks dėl to paties. Tik puvinys ne grybelinė liga ir pikis vargu ar apsaugos, nes sporos būna meduje ir vaške, bet šiaip pikiu ištepti naują avilį visai neblogai, nes jo antibaktericidinės savybės vistiek naikina visokias bakterijas.

[TRANAS]

Labas vakaras. Gerb. Sigitai, labai malonu, kad pagaliau nutarėte įsigilinti apie ką aš rašau. Aš vis sukau galva ir mėginau įminti mudvėjų nesutarimų priežąstį. Maniau, kad yra du varijantai; vienas - kada yra neskaitoma ir neisigilinama apie ką rašau, o kitas - senei žurnalistikoje naudojamas "juodas" triukas, kada paimama iš konteksto viena kita frazė ir juos pagrindu arba žmogus viešai apšmeižiamas, arba išaukštinamas, priklausomai kokį tikslą turi rašantysis. Dar būna ir trečias varijantas kuris remiasi tuo, kad kol kas pasaulyje tobulų dalykų yra labai mažai, kiekvienas daiktas, o tuo labiau priežiūros technologijos visada turi savo neigiamų ir teigiamų savybių. Ir priklausomai nuo to kokį viešas vertintojas turi tikslą, galį tik už penkių procentų trūkumą tą objektą "sudirbti," sąmoningai nutilėdamas teigiamas puses, arba atvirkščiai - už penkių procentų teigiamybę labai išaukštinyi, nutilėdamas neigiamas puses. Viešas vertintojas aptariamu klausimu, gali neturėti visai kompetencijos, bet labai svarbu yra turėti mokslinį laipsnį, ar šiaip gerą autoritetą visuomenėje už visai kitus darbus, nieko bendro neturinčius su vertinamu objektu.
Forumo dalyvių atžvilgiu, pats esi neabejotinas autoritetas ir Tavo viešas įvertinimas turi neabejotiną įtaką kitų vertinimui. Todėl man labai svarbu , kad pats atydžiai išanalizuotumei ir įsigilintumei į tai apie ką rašau. Aš nenoriu, kad pats aklai pritartumei mano bitininkavimo metodikai, bet tuo labiau nenoriu, kad net neisigilinęs "autoritetingai" nuvertintute. Turėdamas tai galvoje aš įkyriai ir prašiau forumo dalyvių vertinti viską tik sava galva.
Dar manau, kad padariau klaidą, atsakinėdamas į klausimus ir atskirais epizodais aprašinėdamas savo metodika. Nesu didelis žodžio meistras, todėl dažnai būna taip, kad pats nebesuprantu ką parašęs, atrodo norėjau pasakyti vieną, o kai skaitau, galima suprasti ir taip ir taip.
Šį pat vakarą imsiuosi temos "Bičių dauginimas ir gydymas". Kadangi tie du dalykai pas mane yra neatskiriami ir tada aptarsime. Čia iš Tavo bandymo analizuoti kai kuriuos aspektus aiškiai matosi, kad pats sumaišei mano senų šeimų jungimą su naujų sudarymu ir gaunasi nesamonė. Rytoi vakare , bent tą dalį, kurią pats bandai analizuoti pasistenksiu aprašyti aiškiau.
Ir dar vienas dalykas kuris Tavo pasisakymose mane labai skaudino. Aš visą laiką nuo pat bitininkavimo pradžios atmesdavau visus mėgėjiškus išmislus, kurie bitininkui aptarnaujančiam daugiau bičių yra neprimtini. Visą laiką buvau ir esu tik už profesionalią bitininkavimo metodiką, kuriuos principas_"Kuo mažiau darbo ir kuo mažiau kenkti bitėms" ir kai pats viešai meti kaltinimus man, kad mano siūloma metodika reikalauja daug pastangų ir darbo, suprasdavau dvejopai, arba sąmoningai taip darai, arba neisigilinęs į mano siūlomų darbų apimtį.

[kikebu]

[quote="TRANAS"]Labas vakaras. Gerb. Sigitai, labai malonu, kad pagaliau nutarėte įsigilinti apie ką aš rašau. <...>quote]

Leisiu sau pastebėti, kad šis ilgas ir išsamus pasisakymas labai ne į temą :stop:

[TRANAS]

Su Jumis visiškai sutinku, bet tikiuosi, kad pasitarnaus santarvei ir tarpusavio supratimui. Velniškai nemalonu kariauti. Deje neturiu galimybės ištrinti. Jei manote, kad nusišnekėjau - ištrinkite. Aš Jūsų prašiau, jei matote kad "paklydau", be jokių komentarų - ištrinkite. Kokia, Jūsų nuomonė dėl temos "Pastebėjimai - pa..."?

[Austeja2]

Su Jumis visiškai sutinku, bet tikiuosi, kad pasitarnaus santarvei ir tarpusavio supratimui. Velniškai nemalonu kariauti. Deje neturiu galimybės ištrinti. Jei manote, kad nusišnekėjau - ištrinkite. Aš Jūsų prašiau, jei matote kad "paklydau", be jokių komentarų - ištrinkite. Kokia, Jūsų nuomonė dėl temos "Pastebėjimai - pa..."?

Aš visiškai nesistengiu sukritikuoti ir panašiai. Tiesiog visur stengiuosi perskaityti ir įsigilinti į įvairias siūlomas bičių gydymo ar negydymo technologijas. Už tai šioje vietoje ir iškilo daug klausimų kaip tai realiai yra padaroma ir ar iš viso yra realu, todėl nereikia priimti tai kaip sukritikavimo. Tuo labiau juk aš nesigilinu, kaip žadėjau ir neklausinėju apie kitus šios paties sukurtos bitininkavimo technologijos aspektus. Nesigiriu, kad esu koks tai geras specialistas, bet man neaišku apie tokį gydymo metodą, tai gal kas iš kitų forumo dalyvių išaiškins kaip nors paprasčiau (turiu omenyje tuos kuriems šitoje vietoje aišku). Ir kitas dalykas - diskutuojant apie atskiras bitininkavimo sritis argi būtina perteikti visą bitininkavimo technologiją nuo A iki Z, kokia unikali ji bebūtų, kad paaiškinti kurį nors vieną bičių priežiūros etapą.

[kice]

Man vienas dalykelis juokingai atrodo - vietoj to, kad ideti porai savaiciu gabono juosteles ir paskui vel isimti, pasirenkamas geresnis budas - kiekviena bite ismaudyti Na isivaizduoju, kad yra ka veikti

[TRANAS]

Sveika kice, ačiu už patarimą, kaip sustabdyti plėšikavimą, šitokio varijanto dar nebuvau girdėjęs. Kam plėšikavimas yra aktualus galės pabandyti pasinaudoti. Senieji bitininkai žinojo daug paprastų ir efektyvių veiksmų, bet deje per daug pasitikėdami mokslininkais pamiršome paprastus ir vertingus dalykus.
Dabar dar dėl veiksmų, kurie pačiai sukėlė juoką. Gabonu nesinaudoju todėl, kad gerai apipurkšdamas su rugštynių rugštimi "išmaudydamas" kaip aš išsireiškiau, atlieku ir kitą naudingą veiksmą, išvengiu sujungimo momentu galimų pjautynių. Tuo laikotarpiu šeimos yra stiprios ir dėl menko medunešio gana agresyvios. Šitaip gausiai apipurškus ir erkių žūna apie 99procentai ir dėl gausių maudynių papuolusios į bendrą biedą būna ramios ir taikios. Jei naudočiausi gabonu, kadangi sujungdamas neieškau motinu, o kartais, jei turiu, tuojau paduodu ir jauną vaisingą motiną, dėl kilusios egresijos galėčiau prarasti ir motiną , o ir dalis erkių spėtų pasislėpti naujai uždėtose peruose.
Iš pirmo žvilgsnio kai kurie atliekami veiksmai, gal ir atrodo neracionalus, bet į viską reikia gerai įsigilinti ir galutiniame rezultate gaunasi taip, kad juokiasi tas kas juokiasi.........p.

[Austeja2]

KOMENTARAS straipsniui "Alternatyvi R. Bukausko technologija - naujų šeimų sudarymas, gydymas"
Tuomet, kai straipsnio autoriaus š.m. sausio pradžioje buvo skelbiama cituoju "Trumpai pavardinsiu ko nebedarau: nebekeičiu motinu, nebegydau bičių, nebesurinkinėju bičių šeimos lizdo žiemai, nebemaitinu cukraus sirupu, nebevalau lizdų pavasariais...", visgi buvo įdomu kaip tai bitininkaujama kai "nebegydau bičių". Dabar paskelbtame straipsnyje sakoma, kad nukračius bites jos apipurškiamos rūgštynių (oksalo) rūgštimi. Dar anksčiau buvo paminėta, kad tai 4% tirpalas t. y. pakankamai stiprus. Bet juk apdorojimas šia rūgštimi yra kaip tik vienas iš varozės gydymo būdų, o Norvegijoje netgi vienintelis. Daroma viskas teisingai - ši rūgštis neveikia prieš erkes peruose, tačiau efektingai naikina ant bičių esančias ir nėra pavojinga dėl liekamųjų likučių meduje. Kitas gydymas atliekamas ne sekančiais, bet dar sekančiais metais. Ir čia nieko tokio, nes jei bityno apylinkė gana "švari' erkių atžvilgiu, tai tikrai įmanoma. Tačiau abejoju, kad bičių šeimos sulauktų sekančio gydymo jei stovėtų kur nors Kėdainių, Kauno ar Prienų rajonuose. Ten bitynų tankumas gana didelis, yra visaip bitininkaujančių ir situacija pastaraisiais metais netgi kasmet gydant kuriuo nors būdu, gana įtempta. Į kitus bitininkavimo metodus nebesigilinu, nes jie man gana sudėtingi ir imlus darbui, tačiau teigiu, jog teiginys "negydau bičių"neatitinka tikrovės. Stebuklų nebūna.

[TRANAS]

Ne visai taip Sigitai išeina. Normalios bičių šeimos, kur ir koriai ir perai ir medus - visus du metus tai negydau. Pirmais po sudarimo erkes atimu su perų pagalba, antrais nieko nedarau, trečiais likviduoju. Kur normalus cheminis gydymas? Šitas mano gydimas yra tik iš gailesčio toms bitėms, kurių šeimos jau likviduotos ir kurių nesinori užmigdyti. Šitaip darydamas išvengiu įstatymų pažeidimų ir moralinių skausmų dėl bitučių žudimo.
Jei taip žiūrint galima teigti, kad ir motinas keičiu. Bet dar kartą patvirtinu tą patį, kad bičių šeimų negydau, motimų nekeičiu, lizdų žiemai nesurinkinėju ir cukraus sirupu nemaitinu, o tik kandi pasta ir įnvertu. Čia vėl pagal Einšteiną - kaip pažiūrėsi.
Kad šitaip negalima daryti tankiai bitėmis apgyvendintuose rajonuose - gali būti, bet nemanau. Per vieną sezona bitės tiek daug neapsikrečia, kad žūtų.

[Austeja2]

Ne visai taip Sigitai išeina. Normalios bičių šeimos, kur ir koriai ir perai ir medus - visus du metus tai negydau. Pirmais po sudarimo erkes atimu su perų pagalba, antrais nieko nedarau, trečiais likviduoju. Kur normalus cheminis gydymas? Šitas mano gydimas yra tik iš gailesčio toms bitėms, kurių šeimos jau likviduotos ir kurių nesinori užmigdyti. Šitaip darydamas išvengiu įstatymų pažeidimų ir moralinių skausmų dėl bitučių žudimo.
Jei taip žiūrint galima teigti, kad ir motinas keičiu. Bet dar kartą patvirtinu tą patį, kad bičių šeimų negydau, motimų nekeičiu, lizdų žiemai nesurinkinėju ir cukraus sirupu nemaitinu, o tik kandi pasta ir įnvertu. Čia vėl pagal Einšteiną - kaip pažiūrėsi.
Kad šitaip negalima daryti tankiai bitėmis apgyvendintuose rajonuose - gali būti, bet nemanau. Per vieną sezona bitės tiek daug neapsikrečia, kad žūtų.

Taip čia nėra cheminis gydymas, o organinis t. y. rūgštimis, kuriomis gydyti gana techniškai sudėtinga, nes reikia pačiam pasidaryti tirpalą, tik ne per stiprios koncentracijos, tą tirpalą būtinai sunaudoti per 3 d., be to laikytis saugos taisyklių - saugoti akis ir rankas. Bet dabar yra sukurtas produktas BeeVital, kur problemos sudėtingo naudojimo daug maž išspręstas - sunaudoti reikia per 6 mėn., nėra pavojingas saugos atžvilgiu.
Mokslo yra paskaičiuota, jog smarkiai užkrėstoje apylinkėje per dieną šeima gali prisinešti iki 1000 svetimų erkių, taip kad negali likti ramiu, jei nežinai kas apylinkėje dedasi. Šiaip negydant šeima žūsta per 5 - 6 metus idealiai švarioje apylinkėje - švedai padarė bandymą - "nuerkino" kiek gali ir išvežė į izoliuotą salą.
Pats būdas sugaudyti ir sunaikinti erkes peruose priskiriamas prie ekologiškų sprendimo būdų, nes nenaudojama chemijos, tačiau juk kiek čia darbo.

[TRANAS]

Ar vieną kartą įdėti vieną korį ir po 10 dienų išimti - daug darbo?. Manau, kad skaičiuoti erkes, per sezoną bent kelis kartus,pjaustyti traninius perus, įdėti ir vėl išimti gabono juosteles - darbo yra daugiau. Šitas varijantas Turiu galvoje ne tik gydimą , bet visą priežiūros metodiką kurią aš siūlau, mano skaičiavimu yra TRIS kartus mažiau darbų, o rezultatai garantuoti ir blogų pasekmių JOKIŲ. Bet reikia atlikti visus siūlomus veiksmus ir su panašiu inventoriumi.
Dėl rūgšties koncentracijos. Aš žinau, kad buvo rekomenduojama tik dviejų procentų. Rugštynių rugštis buvo mano pirmas panaudotas vaistas prieš erkęs, kada rudeni dėl erkių pradingo pirmos stiprios šeimos. Negydžiau tol, kol taip neatsitiko. Nesiskelbiau, kad turiu erkių, nes pačioje pradžioje buvo nurodymas tokias šeimas naikinti. Pradžioje gydimo, gal prieš 20 metų, apipurkšdavau kiekvieną žiemai paliktą korį iš abėjų pusių tik po to kai išeidavo visi perai ir tas būdavo paprastai spalio mėn , kartais jau kai kuriuos šeimos budavo pradėjusios sudaryti net žiemos kamuolį. Žinodamas, kad mokslininkai dėl atsargumo, kad nereiktų atsakyti, kad dėl didesnės koncentracijos galį žūti šeima, visada koncentracijos normą mažina, drasiai rekomenduojamą normą padidinau dvigubai ir per patį pirmą gydymą, specialiai keliose šeimose stipriai supurškiau motinas. Pavasari stebėjau tas šeimas ar motinos išgyveno ir ar nevirto traninėmis. Purkšdavau vėlai ir dėl to, kad motinos jau nebedėtų kiaušinėlių. Nes žinau, jei dedančia motiną stipriai sušlapinsi šaltu vandeniu, jai įvykstą kiaušidžių uždegimas ko pasiekoje traninė spermą praranda gyvibingumą ir motina pradeda dėti neapvaisintus kiausinėlius.
Nepastebėjau ir to didelio pavojingumo, nes ši rugštis tai naturali, galima ir ant šaltienos dėti(juokauju) ir karvėms silosus ruošiant su ją supila žole. Aš irgi buvau įprates, kad koncentracija nustatinėdavau, net liežuviu, pagal skonį. Tik purkšdamas užsidėdavau raspiratorių ir taip dar papildomai veidą prisidengdavau nes kartais papūtus vėjui apipurkšdavau sau veida ir nemaloniai dirginti pradėdavo, net iki odos paraudimo. Šiandiena esu gyvas ir sveikas pensininkas. Štai tokia mano prižiūrimų kolūkinių bičių, pirmų gydimų istorija. Kiek pažeidimų ir nusižengimų ir nieko?

[Austeja2]

Ar vieną kartą įdėti vieną korį ir po 10 dienų išimti - daug darbo?. Manau, kad skaičiuoti erkes, per sezoną bent kelis kartus,pjaustyti traninius perus, įdėti ir vėl išimti gabono juosteles - darbo yra daugiau. Šitas varijantas Turiu galvoje ne tik gydimą , bet visą priežiūros metodiką kurią aš siūlau, mano skaičiavimu yra TRIS kartus mažiau darbų, o rezultatai garantuoti ir blogų pasekmių JOKIŲ. Bet reikia atlikti visus siūlomus veiksmus ir su panašiu inventoriumi.
Dėl rūgšties koncentracijos. Aš žinau, kad buvo rekomenduojama tik dviejų procentų. Rugštynių rugštis buvo mano pirmas panaudotas vaistas prieš erkęs, kada rudeni dėl erkių pradingo pirmos stiprios šeimos. Negydžiau tol, kol taip neatsitiko. Nesiskelbiau, kad turiu erkių, nes pačioje pradžioje buvo nurodymas tokias šeimas naikinti. Pradžioje gydimo, gal prieš 20 metų, apipurkšdavau kiekvieną žiemai paliktą korį iš abėjų pusių tik po to kai išeidavo visi perai ir tas būdavo paprastai spalio mėn , kartais jau kai kuriuos šeimos budavo pradėjusios sudaryti net žiemos kamuolį. Žinodamas, kad mokslininkai dėl atsargumo, kad nereiktų atsakyti, kad dėl didesnės koncentracijos galį žūti šeima, visada koncentracijos normą mažina, drasiai rekomenduojamą normą padidinau dvigubai ir per patį pirmą gydymą, specialiai keliose šeimose stipriai supurškiau motinas. Pavasari stebėjau tas šeimas ar motinos išgyveno ir ar nevirto traninėmis. Purkšdavau vėlai ir dėl to, kad motinos jau nebedėtų kiaušinėlių. Nes žinau, jei dedančia motiną stipriai sušlapinsi šaltu vandeniu, jai įvykstą kiaušidžių uždegimas ko pasiekoje traninė spermą praranda gyvibingumą ir motina pradeda dėti neapvaisintus kiausinėlius.
Nepastebėjau ir to didelio pavojingumo, nes ši rugštis tai naturali, galima ir ant šaltienos dėti(juokauju) ir karvėms silosus ruošiant su ją supila žole. Aš irgi buvau įprates, kad koncentracija nustatinėdavau, net liežuviu, pagal skonį. Tik purkšdamas užsidėdavau raspiratorių ir taip dar papildomai veidą prisidengdavau nes kartais papūtus vėjui apipurkšdavau sau veida ir nemaloniai dirginti pradėdavo, net iki odos paraudimo. Šiandiena esu gyvas ir sveikas pensininkas. Štai tokia mano prižiūrimų kolūkinių bičių, pirmų gydimų istorija. Kiek pažeidimų ir nusižengimų ir nieko?

Apie darbą - aš turiu omenyje šeimų jungimą, korių su perais atėmimą ir pjaustymą prieš perlydymą, avilių perstatinėjimą, korių su perais laikymą šiltoje patalpoje, bičių kratymą, aukštų perstatinėjimą, rėmų (tinkamų motinai kiaušinėliams dėti) komplektavimą ir t.t. jeigu dar labiau įsiskaityti, tur būt dar daugiau atsirastų.

[TRANAS]

Taip, nesiginčiju. Kažkokį tai darbą vis vien tenka nudirbti. Man, kada skaitau kitų rekomenduojamas technologijas, irgi taip atrodo, kad nieko naujo, o tik darbo daugiau. Bet teorija ir praktika kartais labai skiriasi. Arba perkančiajam visada per brangu, o parduodančiajam per pigu. Bet mano kalbos yra pagrįstos dar ir praktika. Apie 20 metų bitininkavau kartu ir dadanuose ir daugiaaukščiuose aviliuose ir turėjau progos įsitikinti praktiškai. Savo bitininkavimo būdo niekam pirkti nesiūlau, o tik, pasitaikius progai, paviešinu kitiems ir jų laisva valia, bandyti bitininkauti pagal mano metodą ar ne.
Pats, sakydamas, kad mano vieno "pagyros" šiam metodui dar nieko nereiškia, esate visiškai teisus. Lygiavertė diskusija gali vykti tik tarp pabandžiusių panašiai bitininkauti ir rimtas išvadas bus galima daryti tik tada, kada taip bitininkaus bent kokia dešimtis bitininkų. Kaip pats ir sakei "jei ir kitiems tai pasitvirtins, tai patikėsiu" ar panašiai.
Leisiu sau pajuokauti: neragavęs nesakyk, kad neskanu, o būna, kad paragavęs nebegali sustoti.

[kice]

traniniu peru nepjaustau.. gydau tik karta metuose - rudeni, idedama gabono juosteles.. Ir viskas.. Galima gincytis, bet man darbo tikrai maziau..
Ir pavyksta isvengti tu silpnu seimu, kurias cia visi visokiom progom minite. Bet leidziu bitem naturaliai isspiesti. Tik bites namines - sutupia i artimiausios obels virsune..
Del gydymo - kol kas neturiu jokios paskatos ka nors keisti..

[TRANAS]

Esi visiškai teisi kice.
Mūsų protėviai taip bitininkavo šimtus metų ir gabono nereikėjo, nes erkių nebuvo. Buvo laikas, kada Rusijos bitininkystė klestėjo, kas met geriausias šeimas (turinčias daugiausią medaus) naikindavo sieros dūmais, o medų pirkliai supirkdavo ir eksportuodavo po visą Europą. Bičių šeimos sėkmingai atsistatydavo spiečiais. Niekas nepaneigs, kad spietybinės motinos pačios geriausios, bet leidžiant joms taip naturaliai daugintis, medaus daugiau 40 kg iš šeimos neprisuksi. Gal aš klystu? Vis dėlto, dabar yra rapsų, barkūnų , dobilų irt.t.
Dotnuvos įnstituto vyr. bitininkas J. Račys lankydamas kai kurių rajonų bitininkus (atlieką kažkokį ž. ministerijos užsakymą) randa bitininkų, kurie gana sėkmingai bitininkauja jau 30 -40metų ir bičių motinos nėra matę. Pilnai su Tavimi sutinku, kad galima bitininkauti ir taip ir kad darbo visiškai nedaug. Šis Tavo praktikuojamas bitininkavimo būdas labai derinasi prie naturalios gamtos, neiškraipo jos vystymosi ir egzistavimo procesų ir Tu niekuo nenusidedi nei prieš gamtą nei prieš įstatymą. Medus Tau yra maloni, saldi gamtos dovana, bet ne būtina prekė teikianti lėšas šeimos išlaikymui. Bitininkavimas- geras ir turiningas laisvalaikis gamtoje. Dalyvauji forume- daugiau dėl to, kad pasidžiaugtumei kaip kiti vargsta (labai lietuviškas bruožas) ir paprotintumei kitus, kad galima daryti viską daug paprasčiau. Šiuolaikine prasme, Tavo bitininkavimo būdas irgi NETRADICINIS. Kažką panašaus stengiuosi daryti ir aš- bereikalo nevarginti bičių ir savęs ir išminties tam semiuosi iš tokių kaip Jūs ir senovės bitininkavimo technologijų.

[kice]

Mano bitininkavimo budas - tradicinis. As jau 4 karta kai bitininkauju (beje, nebera duomenu, ar tik 4 ) ..
Tradiciskai stiprus ukininkas turedavo sode kelis avilius biteliu - sau, vaistams, giminei ideti Kadangi gyvenu ne is medaus - galiu sau leisti toki senoviska, tradicini bitininkavimo buda Bitynas stovi priemiestyje, sode, kur aplinkui nera nei rapsu, nei bartkuno, nei kitu bitem naudingu augalu, tai medaus - ne fontanai
Bet kadangi gyvenu ne is biciu, galiu sau leisti tokia prabanga - neskaiciuoti medaus kilogramais, nesiversti per galva, kad jo butu daugiau nei pernai

[Algisdalgis]

Atrodo visi gavo pasnekėti.Gal galiu profu paklausti, kaip pradėjo dirbti bitidėse.Ar sunku pasigaminti toki nameli, kur žiema laikyti, kada išvežti, parvezti?
Gal geriau tiesiog avilius sustatyti ant padeklu ganyklose ir nereikia to namelio? Tai tada, ka, parvezus rudeni statyti po stogu?

[TRANAS]

Noriu paporinti kicei.
Pažystu asmeniškai du bitininkus, kurie bitininkauja, kaip prieš 100metų ir vargo nemato. Vienas gydytojas laiko pastoviai 10-20 šeimų, kitas mokyklos direktorius 5-10. Abėjų technologija vienoda; pavasarį apie kovo pradžia nuvažiavę į bityną apšildo šeimas ir paduoda po du kg. kandi pastos. Pradėjus žydėti kiaulpienėms išplečia lizdus ir uždeda magazinus iš karto viską. Po pavasarinio medunešio jegu yra išsuka medų ir prie bičių grįžta rugpjūčio viduryje. Išsuka medų ir iškarto užverčia po 10 litrų kibirą su invertu. Rugsėjo viduryje nuvažiavę nuima kibirus, įkiša po pora juostelių gabono ir apšiltina iš viršaus. Bityne vėl pasirodo kitų metų kova. Štai ir visa technologija.
Pavasariais redę tuščius avilius išvalo ideda 5-8 nepasiūtus rėmus iš viršaus aptaiso ir palieka. Sako retai būna, kad rudenį nerastu pilnus bičių. Nei spiečių gaudo, nei trugdo bitėms naturaliai daugintis, nei jokiai bitininkų organizacijai priklauso. Medaus "neprūdais", bet daktaras dažnai klausia ar nežinau kas nori medaus pirkti, bėdavoja, kad visi kibirai pilni ir žmona pyksta, kad nebėra laisvų indų.