Neįrodyti moksliniai tyrimai

[Jovita]

...Prisiminkime tą mažąją šeimelę, kurią Cezis pavadino katinu nutrauktomis kojomis. Juk ji visiškai pilnavertė biologiniu požiūriu, tačiau negali peržiemoti atskiram avilyje mūsų sąlygomis. Nors ji puikiausiai žiemotų, tarkim, Prancūzijoje. Todėl ir norisi, kad visi bičiuliai susidėliotų tą loginę seką...

reikėtų sutart kas ta pilnavertė šeima mūsų sąlygoms.Manau tiktai gegužės mėn 1kg spiečius bus pilnavertis, nes turi galimybę iki rudens tapt šeima kuri peržiemos.Ji užims ne mažiau mažiau 7 rėmus.Tokios garantuotai peržiemoja.Peržiemoja ir silpnesnės šeimos, bet čia jau kaip pasiseks ir jos ilgai skursta pavasarį.biologiniu požiūriu ji nėra pilnavertė. tokias skurdukes puola ligos, išplėšia kitos bitės.Bitininkas turi nuolat joms padėt.
Nagrinėjant šiluminį režimą reikia kalbėt apie vidutinio dydžio šeimą.Apie tokių šeimų žuvimą nuo šalčio teko skaityt tik rusų forumuose ir tai dar neaišku kas ten iš tikrųjų nutiko.

Pritariu Zilvui. Jei maza seimele perziemoja, ilgai reikia laukti, kol ji sustipres. Problema ne susalime, bet tame, kad laikyti mazas seimas, silpnas seimas isvis neapsimoka. Jas reikia arba jungti, arba sustiprinti, jei nori gauti medaus.
O siltesniame klimate bites perziemoja geriau, nes anksciau ima auginti perus, turi laiko aktyviai veiklai. Taciau tada turima daugiau problemu su erkemis. Todel tam tikra prasme galime padekoti likimui, kad turime saltaji perioda- ir erkiu augima apstabdome, ir galime tinkamai pasiruosti kitam sezonui .
Taciau, Vasarini, jus mastote logiskai. Ir jusu teorinems prielaidoms(ir praktinems, kad kuo maziau biciu, tuo mazesne ju kamuolio sukuriama siluma, nes seima yra biologinis vienetas, o ne bite. Juk silumos kiekis priklauso nuo isskiriamos silumo saltinio dydzio, sukuriamo energijos kiekio) del salcio as pritariu ir nemanau del to oponuoti Taciau mes visada randame tinkamiausia praktine iseiti. Niekas nelaiko 100 biciu seimoje, nes jos ir prie pliusines temperaturos susaltu. Musu salygomis normali biciu seima ziema salcio nebijo.Joms kenkia dregme. Beje, kaip ir zmogui(sanariu ir kitos ligos)

[Vasarinis]

... Musu salygomis normali biciu seima ziema salcio nebijo.Joms kenkia dregme...

Pasikartosiu. O kas čia yra priežastis ir kas pasekmė? Iš kur atsiranda ta drėgmė, kurios reikia taip bijoti? Ar drėgmės perteklius neatsiranda dėl bičių pastangų apsisaugoti nuo šalčio? T.y. dėl „deginamo kuro“ reikalingo gaminti šilumai? Mes šaldom lizdą - bitės besigindamos nuo šalčio vartoja daugiau medaus, kad pagamintų daugiau šilumos. Ir, suprantama, išskiria daugiau vandens garų. O dėl per mažai apšiltinto lizdo ir netikusios avilio konstrukcijos jie kondensuojasi lizdo zonoje.Ir tada mes kovojame su pasekmėmis... Užburtas ratas.
Ir aš tikrai nesiūlau palikinėti mažų šeimų žiemai. Tai tik bendras situacijos modeliavimas. Geležinė taisyklė kuriant bet kokią programą, ar modelį – tai turi veikti ir su ribinėm reikšmėm. Kitu atveju programa klaidinga.

[zilvasss]

labai gerai apšiltinus bites prasideda ankstyvi perai, didelis maisto suvartojimas, vandens trūkumas ir lėkimas iš avilio vasario viduryje.Prie blogesnės ventiliacijos pasitaiko šlapi dugnai, apipelėję koriai ir suviduriavusios bitės.Pasekmės būna blogesnės negu šaltai žiemojančių.
taigi turime du kraštutinumus:
1.negyvai sušąlusią šeimą (man nepasitaikė)
2. karštą avilį vasario pradžioje su lauk lekiančiomis bitėmis (buvo ne kartą)
tai kur tas aukso viduriukas ?

[Rolandas30]

... Musu salygomis normali biciu seima ziema salcio nebijo.Joms kenkia dregme...

Pasikartosiu. O kas čia yra priežastis ir kas pasekmė? Iš kur atsiranda ta drėgmė, kurios reikia taip bijoti? Ar drėgmės perteklius neatsiranda dėl bičių pastangų apsisaugoti nuo šalčio? T.y. dėl „deginamo kuro“ reikalingo gaminti šilumai? Mes šaldom lizdą - bitės besigindamos nuo šalčio vartoja daugiau medaus, kad pagamintų daugiau šilumos. Ir, suprantama, išskiria daugiau vandens garų. O dėl per mažai apšiltinto lizdo ir netikusios avilio konstrukcijos jie kondensuojasi lizdo zonoje.Ir tada mes kovojame su pasekmėmis... Užburtas ratas.

Drėgmė avilyje atsiranda dėl blogai "organizuotos" avilio ventiliacijos. Dar kartą noriu pasakyti, kad dėl to kalta ne netikusi avilio konstrukcija, ar tipas, o netikęs bitininkas, nesugebėjęs bičių šeimų normaliai paruošti žiemojimui.
Nuo pat pradžių, gerb. Vasarinį, kiek skaitau Jūsų pasisakymus, apie žiemojimą, bitės (ne) bijo šalčio ir t.t., visa tai norima suvesti, būtent į kokią tai "geriausio avilio" konstrukcija, ar ne?

[Vasarinis]

labai gerai apšiltinus bites prasideda ankstyvi perai, didelis maisto suvartojimas, vandens trūkumas ir lėkimas iš avilio vasario viduryje.Prie blogesnės ventiliacijos pasitaiko šlapi dugnai, apipelėję koriai ir suviduriavusios bitės.Pasekmės būna blogesnės negu šaltai žiemojančių.
taigi turime du kraštutinumus:
1.negyvai sušąlusią šeimą (man nepasitaikė)
2. karštą avilį vasario pradžioje su lauk lekiančiomis bitėmis (buvo ne kartą)
tai kur tas aukso viduriukas ?

Apšiltinimas su ankstyvais perais neturi nieko bendro. Tai klaidinga prielaida. Jei yra šiltas su hermetiška viršutine dalimi lizdas ir gera (ne kiekybine, o kokybine prasme) ventiliacija – jokiomis neigiamomis pasekmėmis tai negresia. Kas kita apšiltinimo ir prastos (nemokšiškos) ventiliacijos derinys.

[Vasarinis]

Drėgmė avilyje atsiranda dėl blogai "organizuotos" avilio ventiliacijos. Dar kartą noriu pasakyti, kad dėl to kalta ne netikusi avilio konstrukcija, ar tipas, o netikęs bitininkas, nesugebėjęs bičių šeimų normaliai paruošti žiemojimui.
Nuo pat pradžių, gerb. Vasarinį, kiek skaitau Jūsų pasisakymus, apie žiemojimą, bitės (ne) bijo šalčio ir t.t., visa tai norima suvesti, būtent į kokią tai "geriausio avilio" konstrukcija, ar ne?

Čia diskusija tikrai ne apie „geriausią avilį“, o apie principus, kuriais vadovaujantis galima bandyti tą avilį kurti. Kas visada ir liks tik siekiamybe. Čia kaip užrašas turguje: „Rytoj bus pigiau!“, o atėjus rytoj...

[Romas3]

Apšiltinimas su ankstyvais perais neturi nieko bendro. Tai klaidinga prielaida. Jei yra šiltas su hermetiška viršutine dalimi lizdas ir gera (ne kiekybine, o kokybine prasme) ventiliacija – jokiomis neigiamomis pasekmėmis tai negresia. Kas kita apšiltinimo ir prastos (nemokšiškos) ventiliacijos derinys.

Manau, teisinga išvada. Antrą žiemą vadovaujuosi (tikiuosi) šiuo teiginiu ir esu tikrai patenkintas rezultatais. Anksčiau nepavykdavo užtikrinti geros lizdo ventiliacijos, nors dėdavau visuose keturiuose lizdo kampuose vamzdelius išvestus per viršutinį apšiltinimą. Vistiek lakose būdavo drėgmė, o šaltuoju metu ir ledas. Šeimos peržiemodavo pakenčiamai, nežūdavo, bet nebuvau visiškai patenkintas. O ir darbo sąnaudos buvo didesnės.

[Vasarinis]

Įdomu, ką turit galvoje: gera ir nemokšiška ventiliacija?
Ačiū

Klasikinis nemokšiškos ventiliacijos būdas yra per lizdo viršų.
Evoliucijos eigoje bitės ne veltui pradėjo pikiuoti (hermetizuoti) viršutinę lizdo dalį. Nes tai padėjo joms išgyventi - šiltas oras kyla į viršų ir neišeina kaip per kaminą lauk. O mes sumastėm rudenį atlenkti supikiuoto audeklo kraštelį, arba visai jį pakeisti nauju. Kad išeitų vandens garai. Bet su vandens garais išeina ir šiluma. O bitės kompensuodamos šilumos nuostolius - pagamina dar daugiau tų vandens garų. Ir taip iki pavasario, kol persipildys jų žarnynas ir apsi... nesulaukę apsiskraidymo.

[Vasarinis]

Tęsiant bičių ir šalčio problemos nagrinėjimą, siūlau susipažinti su skaičiavimu, kuris akivaizdžiai patvirtina didelės šeimos pranašumą žiemojimo metu.

Bitės tūris yra apie 170 mm³, bitinės akelės apie 280 mm³.
Kadangi bitės forma labiausiai primena cilindrą, o cilindrų sudėlioti vieno prie kito be tarpų neįmanoma (prisiminkime korio akelių formą) ir įvertinus, kad kamuolio centre bitės taip glaudžiai nesusispaudžia kaip periferinėje jo dalyje – skaičiavimo paprastinimui bitės tūriu su įskaičiuotais tarpais tarp individų laikykime dvigubą realųjį bitės tūrį:
V(b) = 340 mm³ = 0,34 cm³.
O tai atitinka cilindro ø6 x 12 mm tūrį.
Kad šis tūris yra realistinis, galim įsitikinti tokiu skaičiavimu:
ant korio paviršiaus tokia bitė užimtų 6 * 12 = 72 mm² plotą,
standartinio korio plotas 415 * 270 = 112050 mm²,
padalinę 112050/72 = 1556 vnt. – tiek bičių ant vienos korio pusės,
o ant viso standartinio korio 3112 vnt., arba 311 gramų bičių.
O mes žinome, kad ant tokio rėmo esančios bitės realiai sveria 250 – 300 gr.

Maksimaliai susispaudusių bičių kamuolių tūriai:
1 kg – 10.000 vnt. - 3400 cm³ - V1
2 kg – 20.000 vnt. - 6800 cm³ - V2
3 kg – 30.000 vnt. - 10200 cm³ - V3

Šių kamuolių diametrai:
d1 = 18,66 cm (5 rėmai)
d2 = 23,50 cm (6 rėmai)
d3 = 26,92 cm (7 rėmai)

Šių kamuolių paviršiaus plotai:
S1 = 1093 cm²
S2 = 1734 cm²
S3 = 2276 cm²

3 kilogramų kamuolio tūris yra 3 kartus didesnis nei 1 kilogramo, bičių kiekis taip pat skiriasi 3 kartus, reiškia ir generuojama maksimali šiluminė galia taip pat skiriasi tris kartus.
Tačiau 3 kilogramų bičių šeimos kamuolio paviršiaus plotas tik du kartus didesnis už vieno kilogramo šeimos kamuolio paviršiaus plotą. O tik paviršiaus plotas, esant tai pačiai 6 – 8 °C jo temperatūrai, apsprendžia šeimos patiriamus šiluminius nuostolius.
Reiškia trijų kilogramų šeima, būdama galingesnė 3 kartus už 1 kilogramo šeimą, atiduoda į aplinką tik du kartus daugiau šilumos.

Akivaizdu, bet neįtikėtina...

[zilvasss]

senai žinoma tiesa.Pavartyk kokią plonytę, seną geltonais lapais knygą apie bites.Matematinių formulių nebus, bet aiškiai rašoma, jog stiprios šeimos santykinai suvartojamo medaus kiekis žiemą yra perpus mažesnis, negu silpnos.
bent aštuonias klases baigę supranta, jog medus virsta energija, kuri išskiriama į aplinką šilumos pavidalu ir vandens garais.

[Vasarinis]

senai žinoma tiesa.Pavartyk kokią plonytę, seną geltonais lapais knygą apie bites.Matematinių formulių nebus, bet aiškiai rašoma, jog stiprios šeimos santykinai suvartojamo medaus kiekis žiemą yra perpus mažesnis, negu silpnos.
bent aštuonias klases baigę supranta, jog medus virsta energija, kuri išskiriama į aplinką šilumos pavidalu ir vandens garais.

Tai ir norėjau tas tiesas akivaizdžiai parodyti. Nes tose knygutėse dažniausiai parašoma "KAIP", bet nenurodoma "KODĖL?". Geras bitininkas visada turi suvokti priežastį, o ne tik vadovautis pasekmėmis...

[Vasarinis]

labai gerai apšiltinus bites prasideda ankstyvi perai, didelis maisto suvartojimas, vandens trūkumas ir lėkimas iš avilio vasario viduryje.Prie blogesnės ventiliacijos pasitaiko šlapi dugnai, apipelėję koriai ir suviduriavusios bitės.Pasekmės būna blogesnės negu šaltai žiemojančių.
taigi turime du kraštutinumus:
1.negyvai sušąlusią šeimą (man nepasitaikė)
2. karštą avilį vasario pradžioje su lauk lekiančiomis bitėmis (buvo ne kartą)
tai kur tas aukso viduriukas ?

Avilys nešildo bičių. Tai bitės šildo avilį, o jis sulaiko dalį šilumos. Todėl kuo daugiau avilys sulaikys šilumos, tuo mažiau bitėms reiks jos gaminti.
Esminė gero žiemojimo prielaida – turi būti sudaromos tokios sąlygos, kurioms esant bitės gyvybiniams procesams sunaudotų mažiausiai energijos.
Ir joks apšiltinimas bitėms negali pakenkti! (tik reikia skirti apšiltinimą, nuo apšildymo)
Žiūriu, niekas neužprotestavo vakarykščio teiginio, kad apšiltinimas neturi nieko bendro su ankstyvu perų auginimu. O taip norėjosi pasiginčyti...

Tai kodėl bitės anksčiau laiko pradeda auginti perus?

Per didelė lizdo erdvės drėgmė neigiamai veikia bites dėl medaus sudėties pasikeitimo. Vaško dangteliai ne visiškai apsaugo medų nuo drėgmės. O šviežiai atidengtas medus žiemos maitinimuisi - dar papildomai absorbuoja vandens garus. Dėl to ženkliai sumažėja cukraus koncentracija jame. O koks bičių maistas yra su mažesne cukraus koncentracija? Nektaras. O jei bitės „įsivaizduoja“, kad jos maitinasi nektaru (kas neatsiejama nuo dauginimosi instinkto)? Tai sužadina bites ir paskatina anksčiau laiko auginti perus.

Todėl visur labai svarbu žinoti kas yra priežastis, o kas pasekmė...

[zilvasss]

anot Vasarinio bitės viduržiemį įsivaizduoja jog maitinasi nektaru.Chm...
gal geriau kokius matematinius skaičiavimus padarytum.
praeitų metų stebėjimo rezultatus priminsiu.http://www.mano-bites.lt/viewtopic.php? ... 305#p41010" onclick="window.open(this.href);return false;
prieš savaitėlę gerokai šąlant lauke higrometro parodymai buvo 35-37%, šiandien atlydys 81%, įdėjau į avilio dugną, rodo 92%.Ką tik nukėliau stogą, plėvelės kraštą atlenkiau ir higrometrą(turiu tokį mažučiuką) grūdau tarp rėmų virš bičių kamuolio.už valandos patikrinsiu.
termodinamiką mokiaus prieš daug metų ir ne pagrindinė disciplina buvo.Primiršau.Paprašysiu pagalbos, kas iš bičiulių galit pateikt grafiką: oro šiluminė varžos priklausomybė nuo santykinės drėgmės ?

[moskibots]

Tęsiant bičių ir šalčio problemos nagrinėjimą, siūlau susipažinti su skaičiavimu, kuris akivaizdžiai patvirtina didelės šeimos pranašumą žiemojimo metu.

Bitės tūris yra apie 170 mm³, bitinės akelės apie 280 mm³.
Kadangi bitės forma labiausiai primena cilindrą, o cilindrų sudėlioti vieno prie kito be tarpų neįmanoma (prisiminkime korio akelių formą) ir įvertinus, kad kamuolio centre bitės taip glaudžiai nesusispaudžia kaip periferinėje jo dalyje – skaičiavimo paprastinimui bitės tūriu su įskaičiuotais tarpais tarp individų laikykime dvigubą realųjį bitės tūrį:
V(b) = 340 mm³ = 0,34 cm³.
O tai atitinka cilindro ø6 x 12 mm tūrį.
Kad šis tūris yra realistinis, galim įsitikinti tokiu skaičiavimu:
ant korio paviršiaus tokia bitė užimtų 6 * 12 = 72 mm² plotą,
standartinio korio plotas 415 * 270 = 112050 mm²,
padalinę 112050/72 = 1556 vnt. – tiek bičių ant vienos korio pusės,
o ant viso standartinio korio 3112 vnt., arba 311 gramų bičių.
O mes žinome, kad ant tokio rėmo esančios bitės realiai sveria 250 – 300 gr.

Maksimaliai susispaudusių bičių kamuolių tūriai:
1 kg – 10.000 vnt. - 3400 cm³ - V1
2 kg – 20.000 vnt. - 6800 cm³ - V2
3 kg – 30.000 vnt. - 10200 cm³ - V3

Šių kamuolių diametrai:
d1 = 18,66 cm (5 rėmai)
d2 = 23,50 cm (6 rėmai)
d3 = 26,92 cm (7 rėmai)

Šių kamuolių paviršiaus plotai:
S1 = 1093 cm²
S2 = 1734 cm²
S3 = 2276 cm²

3 kilogramų kamuolio tūris yra 3 kartus didesnis nei 1 kilogramo, bičių kiekis taip pat skiriasi 3 kartus, reiškia ir generuojama maksimali šiluminė galia taip pat skiriasi tris kartus.
Tačiau 3 kilogramų bičių šeimos kamuolio paviršiaus plotas tik du kartus didesnis už vieno kilogramo šeimos kamuolio paviršiaus plotą. O tik paviršiaus plotas, esant tai pačiai 6 – 8 °C jo temperatūrai, apsprendžia šeimos patiriamus šiluminius nuostolius.
Reiškia trijų kilogramų šeima, būdama galingesnė 3 kartus už 1 kilogramo šeimą, atiduoda į aplinką tik du kartus daugiau šilumos.

Akivaizdu, bet neįtikėtina...

Tuo pačiu priimkime, kad bitės gyvena vienoduose aviliuose. Taigi jei jūs teigiate, kad trijų kilogramų šeima į aplinką atiduos du kartus daugiau šilumos, nei 1 kg šeima, esate vėl neteisus. Aplinka, kurios temperatūra 6-8 °C priėmusi , 1kg bičių kamuolio šilumos kiekį kažkiek sušils ir tuo būdu mažins likusių 2 kg bičių skiriamos šilumos nuostolius (aišku čia reikėtų dar įtraukti sukuriamos drėgmės kiekius, dėl temperatūrų skirtumų susidarančio natūralaus oro judėjimo pokyčius, pačių bičių kamuolio judėjimo ypatumus, laisvos vietos avilyje pokyčius, bičių kamuolio pozicija vertikalioje ir horizontalioje padėtyje, manau paanalizavę galėtumėt surasti dar nevieną mano nepaminėtą faktorių)

P.S. Padarykit paslaugą nebekiškit daugiau, savo skaičiavimų į forumą. Pasaulyje yra daugybė mokslo įstaigų, kur dirba daug protingų žmonių, negalinčių suskaičiuoti to stebuklingo avilio. Todėl visi bitininkavimo geriausi bitininkavimo spendimai randami praktikoje.
Geriau paklausykit tų žmonių, kurie apie bitininkavimą kalbą iš savo praktinės patirties.

[Rolandass]

Kad tiek prisigertu dregmes,tai reikia ne tik dugnus uzsandarinti,bet kad ir korpusai butu sandarus.Uzkisti lakas.Rudeni ,dumindamas mitaku,esu palikes nekarta uzkistas lakas,su dugnu.Pamirsdavau netycia kelie.m aviliam.Korpusai mediniai.Pavasari kai rasdavau,galvodavau viskas.Padreke budavo,bet is medaus nektaras nepasidarydavo,seima neuzdusdavo.Perai nepasakysi,kad nuo kitu skirdavosi.Medis jau savaime kazkiek kvepuoja.Ankstyvus perus manyciau daugiau lemia veisle,lygos,parazitai,virusai.Turiu mintyje nelaiku pasirodziusius perus.

[zilvasss]

Pastebėjau (nors galiu būt ir neteisus) ankstyvus perus,be aukščiau Rolandass išvardintų priežasčių, paskatina šalčių ir atlydžių kaita.Spėju, bitės per šalčius "užkūrusios pečiuką", ne iškart pajunta atlydį ir nesumažina šildymo.Ypač stipriai apšiltintuose aviliuose.Taip motinėlė padeda pirmuosius kiaušinėlius, o kartą pradėjus nebestoja.
Praeitais metais matuodamas temperatūrą lizde pastebėjau, jog sausį kamuolio centre tapo +32C, nors uždėjus ranką ant lizdo viršaus tikrai šiluma nesijautė.Kada šiluma pajuntama ranka, perų auginimo procesas būna gerokai įsivažiavęs.

[Vasarinis]

Kadangi jau įsisiūbuoja diskusija apie ankstyvą perų auginimą, noriu pabaigti bičių kovos su šalčiu temą...
Atskira bitė yra šilumos šaltinis su tam tikra ribota galia. Pagal analogiją su arklio galia, galim pavadinti tai bitės galia (b.g.). Bičių kamuolio galia priklauso tik nuo individų skaičiaus. Tarkim 1 kilogramo šeima turės 10000 b.g. galingumą, 3 kilogramų – 30000 b.g. galingumą. Esmė ta, kad tai yra ribiniai dydžiai. Bičių kamuolys negali padidinti savo šiluminės galios virš savo galimybių ribos.
Todėl, jei aplinkos temperatūra tokia žema, o šilumos atidavimas į aplinką toks didelis jog viršija bičių kamuolio maksimalią galią – bičių šeima žūsta.
Bičių kamuolio paviršiuje turi būti palaikoma 6 – 8 °C temperatūra, nes tai minimali temperatūra prie kurios gali išgyventi išorinės bitės. Maža šeima, esant pakankamai dideliems šilumos nuostoliams (pavyzdžiui prie -20°C) , nesugebės to padaryti. Tada, pradedant išorinėmis kamuolio bitėmis, prasidės šeimos žuvimo procesas.
Tokia pati kritinė temperatūra (tarkim -50 °C prie konkrečios šiluminės avilio konstrukcijų varžos) egzistuoja ir stiprioms šeimoms. Tik mūsų sąlygomis tokių temperatūrų nebūna.
Iš čia ir atsirado mitas, kad BITĖS ŠALČIO NEBIJO.
Prieš keletą metų Viskonsino žemės ūkio bandymų stotyje atlikti bandymai. Bičių šeimos aviliuose 50 parų buvo laikomos -45 °C temperatūroje ir liko gyvos.
Vėliau šeimos buvo laikomos 6 mėnesius aplinkoje tokios temperatūros, kuri svyravo panašiai kaip dienos ir nakties temperatūros kinta daugumoje šiaurinių bitininkystės rajonų (straipsnyje neįvardijamos konkrečios temperatūros). Visos šeimos žuvo.

[zilvasss]

pratęsiu apie drėgmę.Kaip rašiau ryte, šiandien nusprendžiau "pabitininkaut".Lauke atlydys, 0 C.Higrometras lauke rodė 81% už keletos valandų 97%, avilio dugne 92%.Dugnas paaukštintas, 7cm.ant šoninių sienelių tirpstantis šerkšnas ir ledo varvekliai.Ant tinklelio truputis negyvų bičių.Sausos.Po to higrometrą dviem valandom įdėjau virš bičių kamuolio.Oro drėgmė 72%.
prieš savaitę šąlant -10C ir žemiau oro drėgmė lauke buvo 37-45%.

[karabas]

pratęsiu apie drėgmę.Kaip rašiau ryte, šiandien nusprendžiau "pabitininkaut". Lauke atlydys, 0 C.Higrometras lauke rodė 81% už keleto valandų 97%, avilio dugne 92%. Dugnas paaukštintas, 7cm.ant šoninių sienelių tirpstantis šerkšnas ir ledo varvekliai.Ant tinklelio truputis negyvų bičių.Sausos.Po to higrometrą dviem valandom įdėjau virš bičių kamuolio.Oro drėgmė 72%.
prieš savaitę šąlant -10C ir žemiau oro drėgmė lauke buvo 37-45%.

Šąlant sumažėja atmosferos oro santykinė drėgmė...

Prieš tai skubėdamas rašyti komentarą, įvėliau grubią klaidą - šąlant sumažėja absoliuti oro drėgmė, o ne santykinė. Ir tik tuo atveju, jei pasiekus 100% santykinę oro drėgmę dalis vandens garų kondensuojasi rasos ar šerkšno pavidalu. Santykinė oro drėgmė niekada nemažėja krintant temperatūrai, o tik didėja iki 100%.

Kap cia yra...
Midus

ČIA kažkas raše'- Santykinė oro drėgmė niekada nemažėja krintant temperatūrai, o tik didėja iki 100%.

Tikrai ne. Sedžiu darbe labaratorijoj .Šei minutei .temp -0,5 celsijaus. Santykinė oro dregme 98,5%..

pradėjus šalt drėgme mažėja, ,matuoju ją 7metai. Jai šitos minties autorių domins galesiu ,parašyti kaip ims šalti kokia bus.

[Vasarinis]

Karabai paaiškink Vasariniui. Citavau jį o išėjo kaip mano.
Mano buvo tik trys paskutiniai dzūkiški žodžiai.
Midus

Kadangi patingėjai paskaityti 7 klasės fizikos vadovėlį (kurį pats man ir rekomendavai), tai pacituosiu:

"Kas yra oro drėgmė?
Oro drėgmė yra sąvoka, apibrėžianti vandens garų kiekį ore. Ji gali būti išreiškiama dviem būdais. Paprastai ji apskaičiuojama kaip santykinė oro drėgmė. 100 procentų jos vertė reiškia, kad oras yra gausiai prisotintas vandens garų. Jeigu virš žemės santykinė oro drėgmė yra 100 procentų, matomas tirštas rūkas. Tačiau jeigu drėgmė dar padidėja, ima kristi vandens lašeliai. Kaip tik toks reiškinys vyksta debesyje, kai ima lyti. Pradėti lyti gali esant mažesnei oro drėgmei, nes šaltame ore debesyje negali išsilaikyti tiek vandens garų, kiek jų yra šiltame ore. Todėl krentant temperatūrai, santykinė oro drėgmė didėja. Oro drėgmė taip pat gali būti išreiškiama kaip absoliutinė oro drėgmė. Ji nurodo, kiek gramų vandens garų yra viename kubiniame metre oro. 17 g/m3 absoliutinė oro drėgmė lygi 100 procentų santykinei oro drėgmei, esant 20°C temperatūrai. Jeigu temperatūra pakyla iki 31°C, santykinė oro drėgmė nukrenta iki 50 procentų, o absoliutinė oro drėgmė išlieka nepakitusi.

100 procentų oro drėgmė reiškia, kad oras yra gausiai prisotintas vandens garų. Jeigu tokia drėgmė būna ties žemės paviršiumi, matome tirštą rūką."

Dar klausimų bus ta tema, ar pats skaitysi vadovėlį?