Austeja2 rašė:
Dar kartą išdėstau savo požiūrį į šį paruošimo žiemai procesą:
1. Pakankamai stipri šeima
2. Gerai apšiltintas lizdo viršus
3. Galimybė laisvai iš lizdo per apačią pasišalinti drėgmei (vandens garams su anglies dioksidu)
4. Teisinga ventiliacija likusios avilio erdvės (ne daugiaukščių atveju)
Manau, kad išsprendus šiuos dalykus ir išsprūsta tarp bitininkų tas posakis apie nebijojimą taip paruoštos šeimos, kad ji (arba kitaip - bitės) sušals ir niekas manau šio posakio visur plačiai nekaišo (atsakymas Dumblio pastabai).
Tikrai nėra pagrindo ginčyti pačio požiūrį ar kabinėtis prie žodžių. Dėl "Bitės nebijo šalčio, bet bijo drėgmės" kaišiojimo: norėjau pabrėžti, kad tai nėra aksioma ar absoliuti tiesa. Tiesiog negalima jo naudoti bet kokiame kontekste. Ypač kaip neginčijamą argumentą ar taisyklę. Tai yra kaip empyrinės patirties bendroji išraiška. Juk žmonės naudoja priežodį "Šiluma kaulų nelaužo", bet nereiškia, kad suvokia kaip neginčijamą aksiomą (pvz. sėdėti tvankiame kambaryje nėra malonu). Liūdniausia, kad net patyrę bitinikai pailiustruoja minėtą priežodį pavyzdžiais iš savo ar kitų praktikos ("kolūkių laikais buvo nuvirtęs avilys...", "senelis pasakojo...", "vienąkart pamiršau..."). Dažniausiai pasakojimai pasibaigia fraze "bitės išgyveno". Pirmiausiai mes laikome bites ne tam, kad stebėtumėm ar jos išgyvena. Ne vienas galėtų papasakoti, kaip bitės išgyveno ir "šlapiame" avilyje. Ne vienas gerai pagalvojęs papasakotų ir kaip bitės neišgyveno per šalčius. Lietuva čia ne išimtis. Užsienio forumuose bendras vaizdas irgi yra tas pats. Verta paskaitinėti Aliaskos bitininkų mintis: šaltis yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių šeimų žuvimo priežasčių.
Grįžtant prie problematikos: esmė yra išsiaiškinti žodžių "gerai", "pakankamai", "laisvai", "teisinga" reikšmes. Dėl to ir yra atliekami tyrimai, dėl to "teoretikai" galanda plunksnas, dėl to "praktikai" kankina bites.
Kalbant apie temperatūrą, verta prisiminti, kad: bitės kūnui atšalus iki 6 laipsnių ją ištinka koma, 18 laipsnių yra minimali krutinės temperatura, kad bite galėtų judinti krūtinės raumenis šilumos gamybai, 27 laipsniai - minimali krūtinės temperatūra, kad bitė galėtų skristi, 34-36 laipsniai optimali temperatūra perų augimui.
Bičių, esančių kamuolio išoriniame sluoksnyje) kūno temperatūra apie 24 laipsnius, o kamuolį gaubiančio oro apie 14-17 laipsnių. Tol, kol bitėms pakaks maisto, jos palaikys būtent tokius temperatūrinius režimus.
Kalbant apie drėgmę, tyrimai parodė, kad bitės siekia palaikyti 50-70% santykininį oro drėgnumą. Aukšta drėgmė bitėms nepatinka ne tiek dėl "šlapių drabužių" situacijos, bet ir dėl galimybės kvėpuoti. Nesileidžiant į biologijos vingrybes, tampa sunkiau pašalinti anglies dioksidą bei metabolinį vandenį. Bitė susižadina, stengiasi pakelti kūno temperatūrą, sparnais ventiliuoti orą aplinkui. Jei tai nutinka žiemą (nukrenta kondensatas, per drėgna aplinka), bitės susierzina, kelia temperatūrą (nes kito būdo bitei nėra atsikratyti perteklinės drėgmės ir neuždusti). Tokiu atveju jų šaldyti nereikia - bus dar blogiau. Reikia užtikrinti kuo sausesnio oro srautą (bet ne skersvėjį), pašalinti drėgmę iš avilio kiek tai yra įmanoma.
Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti avilio mikroklimato palaikymo problematiką, pabandysiu pateikti keletą analogijų. Tarkim, jūs visą parą praleidžiate kambaryje, kuriame yra nuolat įjungtas radiatorius. Jūs galite jį reguliuoti, bet išjungti - ne. Po kažkurio laiko jums taps karšta ir tvanku. Atsidarote orlaidę. Tarkim lauke 5 laipsniai šilumos ir kambaryje temperatūra normalizuojasi ties 20 laipsnių. Jei lauke temperatūra staigiai nukristų iki -20 laipsnių, pro orlaidę besiveržiantis šalto oro srautas keltų netgi skersvėjį. Paprastas sprendimas būtų uždaryti orlaidę. Įsivaizduokim, kad jos uždaryti negalit. Tada belieka atsukti radiatoriaus sklendę, kad jis daugiau šildytų. O dabar įsivaizduokit, kad lubose įtaisyti vandens lašintuvai. Kuo daugiau atsukat radiatoriaus sklendę, tuo daugiau vandens laša. Drėgmė jums nepatiktų, todėl stengtumėtės turėti tokią orlaidę, kad reikėtų kuo mažiau kaitinti radiatorių (tuo pačiu mažiau lašėtų vandens). Pasikeitus oro temperatūrai lauke, vėl norėtųsi keisti orlaidę. Kaip žmogui, jums labiau patiktų situacija, kad radiatoriaus nereikėtų sukinėti, bet galima būtų reguliuoti orlaidę. Aviliuose ventiliacinių angų ploto mes nekeičiam, todėl bitės praleidžia žiemą manevruodamos su "radiatoriumi ir lašintuvu", kai keičiasi oro sąlygos. Kuo aplinkos sąlygos dažniau kinta, tuo daugiau bitės įdeda pastangų išlaikyti stabilų, joms tinkamą mikroklimatą aplink kamuolį ir jo viduje (o tai įtakoja maisto sąnaudas).
Ar praktiškai bitininkystėje naudojami skaičiavimai? Ir dar kaip. Šiauriniuose JAV ir Kanados rajonuose projektuojant bičių žiemojimo patalpas pasinaudojama visais mokslo pasiekimais. Pastatų sienų ir stogo šiluminės varžos, išorės oro ventiliatorių galingumas, vidinio oro cirkuliacijos ventiliatorių galingumas, šildymo ir šaldymo įrangos pajėgumas - visa tai skaičiuojama. Maža to - paskaičiuojama ir ekonominė nauda, lyginant su bičių žiemojimu lauke. Ekonominės naudos modelį yra sukurę ir latviai (publikavo tarptautinėje erdvėje).
Net ir visiškos ramybės būsenoje bitės išskiria anglies dioksidą, vandenį ir energiją (kaip ir žmogus miegodamas). Atrodytų, kad šiltoje aplinkoje bičių energijos sąnaudos turėtų būti mažiausios. Bet anaiptol taip nėra. Bičių šeima yra energetiškai efektyviausia susipaudusi į kamuolį. Bitės ima rinktis į "kamuolį" aplinkos temperatūrai nukritus žemiau 18 laipsnių. Temperatūrai toliau krentant, kamuolys tankėja. Mažiausios bičių šeimos energijos sąnaudos (jei būti tikslesniam - metabolizmo greitis) yra esant aplinkos temperatūrai 5-10 laipsnių (kitų tyrymų duomenimis 4-8 laipsniai) ir sudaro 4W/kg. Toliau krentant aplinkos temperatūrai, energijos sunaudojimas auga gana tolygiai maždaug 0,4W/kg vienam laipsniui. Nuo -20 laipsnių metabolizmo greitis ima labai sparčiai augti (virš 2 W/kg vienam laipsniui). Tuo tarpu aplinkos temperatūrai kylant virš 10 laipsnių, šeimos metabolizmas greitėja po 1,8-2 W/kg. Iš to seka rekomendacija bičių žiemojimo patalpoje palaikyti 5 laipsnių temperatūrą. Ir geriau žemesnę, nei aukštesnę (jei neįmanoma tiksliai reguliuoti).
Gal kam nors iškils klausimas - kodėl aplinkos temperatūra? Šeima savo elgesį reguliuoja pagal patenkantį šviežią orą iš išorės. O jis privalo patekti nuolat, kad bitės neuždustų ir nesušustų.
Palaikant 5 laipsnių temperatūrą, paskaičiuojamas bičių šeimos energijos, vandens ir anglies dioksido atidavimas į aplinką. Po to, įvertinamas šviežio oro iš lauko poreikis (atsižvelgiant į temperatūrą bei drėgmę). Belieka paskaičiuoti patalpos šiluminius nuostolius, vidinės oro cirkuliacijos poreikį ir galima statyti bičių žiemojimo namelį:) Jei mes įsivaizduosim bičių žiemojimo namelį kaip didelį avilį - tai gautumėm labai supaprastintą "tobulo" avilio modelį.
Deja, su lauke stovinčiu aviliu ir be ventiliatorių, šildytuvų, šaldytuvų, valdymo pulto yra žymiai sunkiau.
Įkelta suomių schema neginčytinai teisinga (taip ir namus žmonėms stato). Stogas turi būti šiltesnis už sienas, kad ant stogo nesikauptų kondensatas, o sienos šiek tiek šaldytų orą, kad jis palei jas leistųsi žemyn. Klausimas: o kiek šiltas stogas turi būti ir kiek šaltesnės sienos?
Aplink bičių kamuolį temperatūra yra 16-18 laipsnių, drėgmė, tarkim 60%. Jei stogo paviršius bus šaltesnis daugiau nei 2 laipsniai - susiformuos kondensatas. Skaičiuojant energijos nuostolius prie stogo, reikėtų apsiriboti tik vieno laispnio oro atšalimu. Mano grubiu skaičiavimu, jei aplinkos temperatūra 5 laipsniai, tai per valandą per avilį turi prasisukti 0,7-0,8 m3 oro, vidinė stogo temperatūra išlikti 17 laipsnių. Tai pradinė informacija varžos skaičiavimui. Toliau reikia pasimodeliuoti prie kitų temperatūrinių rėžimų ir turėsime šiluminės varžos reikalavimus stogui. Po to, reikia paskaičiuoti sienų varžas. Vėjingose vietovėse geriau užtikrinti apsaugą nuo vėjo srauto, negu storinti sienas (šiauriečių patirtis). Šiltas stogas ir pakankamai šiltos sienos įgauna dar didesnę svarbą, kai šeimos pradeda auginti perus. Tuomet bitėms reikia palaikyti aukštesnę temperatūrą, šiek tiek žemesnę drėgmę. Bet kokie šilumos nuostoliai tuo metu alina bites. Skaičiau straipsnį apie ekspermentą, kada dalis avilių nebuvo apžiūrėti pavasarį, kaip įprasta. Balandžio pabaigoje (nusistovėjus šiltam orui) palyginus šeimų stiprumą, nustatyta, kad nekliudytuose aviliuose šeimos gausesnės ir stipresnės.
Vienas iš mitų apie medžiagas, kurios sugeria dalį drėgmės. Bet kurios šlapios medžiagos šiluminis laidumas tik prastėja, susidaro sąlygos klestėti drėgmę mėgstančioms bakterijoms, grybeliams/pelėsiams. Nėra medžiagų (protu suvokiamame tūryje) gebančių sugerti litrus vandens, o kelių gramų sugėrimas situacijos nepagerins. Tie keli gramai susigėrę į sienas ar pertvaras išgaruos atgal į avilį, kai tik oras ims sausėti. Jei jau susidaro kondensatas, tai reikia užtikrinti jam sąlygas tekėti žemiau bičių kamuolio.
Sudėtingiausia dalis yra ventiliacija. Sunku išgryninti dominuojančią nuomonę. Tyrimų daug ir įvairių. JAV ir Kanados šiauriečių patirtis bei tyrimai perša nuomonę: ventiliacinė anga viršuje (per vidurį, virš lakos, 1x1,5cm), ventiliacinis aukštas apačioje, dugnas uždarytas, atvira standartinė laka apačioje. Gal kas nors tyliai spaudžiat akmenį, pasiruošę mest į mano marmūzę, bet čia tik viena iš dominuojančių nuomonių. Dėl ko šis variantas geriau įvertintas, nei tik atviras dugnas? Atsilikimas šeimų vystymęsi pavasarį, kelis kartus daugiau nozema sporų.
Blogiausi variantai yra skylės šonuose, stoge.
Panašu, kad efektyviausia yra dvi angos, kad neleisti maišytis įeinančiam ir išeinančiam orui. Kadangi oro drėgmės kreivės (tiek absoliutinės, tiek santykinės) nėra tiesinės funkcijos, tai maišantis šiltam ir šaltam orui atsiranda kondensacijos pavojus ir bites pasiekia santykinai drėgnesnis oras, nors ir šiek tiek pašildytas. Be to, išeinantis oras perduoda dalį anglies dioksido įeinančiam.
Aš pats jokios savo nuomonės neperšu, nes dar nesu tvirtai pasikaustęs šiuo klausimu. Žadu toliau gilintis.
Esu radęs gana įdomių sprendimų dėl oro cirkuliacijos avilyje. Labai patiko Herman Van De Kerkhof konstrukcijos avilys. Ten per angas stoge šiltas drėgnas oras nukreipiamas į sienas (tiksliau tarpus tarp sienų). Taip drėgmė kondensuojasi ant sienų, bet ne avilyje. Be to, besikondensuodama drėgmė išskiria šilumą, kuri pašildo sienas.
Beje, avilio konstrukcija ir ventiliacija paprastai analizuojama kompleksiškai su vasaros sezonu. Vasarą ventiliacija ne tiek svarbi šeimos išgyvenimui, bet medaus produkcijai ir šeimos stiprumui.
Kuo gi drėgmė yra blogai? Nors visi žinot, bet leisiu sau priminti:
- šeimų žuvimo priežastis,
- dalies bičių žuvimo priežastis,
- sudrėkusios/supelijusios avilių dalys,
- sudrėke/supeliję rėmeliai,
- padidėjęs nozema sporų skaičius,
- padidėjusi bičių ligų rizika,
- susidėvėjusios/pavargusios pavasario sulaukusios bitės,
- vėlyvesnis šeimų vystymąsis,
- didesnės maisto sąnaudos,
- bitininko laikas/pastangos šalinant pasėkmes.
Ir tai nėra baigtinis sąrašas.
Šiek tiek apie šalčio blogį:
- didesnis maisto suvartojimas,
- bičių susidėvėjimas, trumpesnis jų gyvenimas pavasarį (rudenį visi kreipia dėmesį į bičų susidėvėjimą perdirbant sirupą, bet pamirštamas žieminis jų dėvėjimąsis),
- nuolatinis stresas (kova su šalčiu bitėms yra stresas), kas įtakoja jų imuninę sistema ir ilgaamžiškumą,
- šaltis yra pirminė drėgmės ir kondensato priežastis.
Natūralu, kad bitininkai stengiasi elgtis praktiškai ir nešvaistyti pinigų kur nereikia. Tas liečia ir avilių pasirinkimą, įsigyjimą ar medžiagas iš kurių jie gaminami. Nenoriu būti pamokslininkas, bet tie kurie apie tai nemąstėt, bet susidūrėt su drėgme aviliuose - paskaičiuokit kiek kainuoja kilogramai maisto, rėmeliai, šeimų silpnumas ir pamatysit, jog investicijos į šiltus stogus, apšiltinimą, tinkamą ventiliaciją tikrai atsipirks greitai. Nereikia pamiršti, kad šaltis irgi nėra gėris:)
Beje, kapitalistai nesunkiai paverčia į pinigus žuvusias žiemą bites, šeimų susilpnėjimą ir t.t.
Išliejau čia dalį savo žinių ir pamastymų ne tam, kad ką nors nuginčyti ar įžeisti. Tiesiog supratau, kad nenoriu laukti pavasario ir skaičiuoti kiek šeimų "išgyveno". Noriu, kad bitės nekovotų dėl išgyvenimo, o deramai žiemotų.
P.S. Jei neklystu, Žilvass darė temperatūros stebėjimus avilyje. Gaila, kad tiek nedaug info pateikė (o gal aš nepastebėjau?)