Romas3 rašė:Įdėmiai skaitau visus "pasibaksnojimus" šioje temoje.
Esu išbandęs žiemai avilio ventiliaciją užtikrinti 10 mm. (vidinio) diametro vamzdeliais (plastikiniais) prakištais vertikaliai pragręžtuose diafragmų kampuose ( jų storis 20 mm. ), 70 cm. nuo dugno ir per viršutinį apšiltinimą į pastogę, visuose keturiuose avilo kampuose. Mano aviliuse tarpas tarp dugno ir rėmo apačios 40 mm. Būdavo įdomu stebėti, kaip šalant viršutinis vamzdelių diametras pastogėje sumažėdavo dėl šerkšno jame. Atšilus drėgmė nutekėdavo žemyn ant avilio dugno ir per laką. Matomai, šioje konstrukcijoje buvo per maži vamzdelių diametrai ir per mažos ventiliacinės angos pastogėje, nes lakoje būdavo drėgmės ir ledo. Nors taip ruošdamas šeimas žiemai , neesu nei vienos praradęs.
Įdomu būtų išgirsti šios temos korifėjų nuomonę, kokio diametro tūrėjo būti vamzdeliai, mano taikytoje konstrukcijoje, kad visa susikaupusi avilyje drėgmė pasišalintų per juos.
P.S. Dabar praktikuoju pakeltas šonines diafragmas.
Kadangi niekas neatsako Romui apie ventiliacijos angų dydį remiantis formulėmis pagal sunaudoto kvėpavimui ir maisto perdirbimui oro kiekį, pabandysiu paaiškinti, nors į tuos procesus iki labai tikslių skaičių dėl pasišalinamos drėgmės su anglies dvideginiu kiekio nesu įsigilinęs, todėl daugiau mano nuomonė iš praktinės pusės.
Kokiu keliu optimaliausiai turi iš lizdo pasišalinti drėgmė, susidariusi dėl bičių kamuolio gyvenimo proceso tarp bitininkų ginčas vyksta gal ir koks 100 metų. Panašiai gal kaip ir koks rėmas ar avilys tinkamiausias. Yra du būdai;
1. Ventiliacija lizdo viršuje
2. Lizdo viršus visiškai hermetiškas ir drėgnas oras leidžiasi žemyn palei avilio ar diafragmos sieneles.
Taigi Romas anksčiau naudojo viršutinę ventiliaciją išvesdamas vamzdelius, o lizdo viršus hermetiškas. Kaip supratau, tų vamzdelių bendras atviras plotas apie 3 kv. cm. Tai yra mažai. Negaliu pateikti skaičiavimų, bet panagrinėjau, kad pasaulinėje praktikoje naudojant ventiliaciją per viršų, angos ar angų bendras plotas mažiausiai 3 kartus didesnis ir ventiliacinė kiaurymė daugiau apie lizdo vidurį. Taigi vandens garai kartu su šiltu oru spėja pakilti į viršų dar nepavirtę dėl lizdo išorinėje pusėje esančio šaltesnio oro šerkšnu.
Jeigu lizdo viršus visiškai užhermetintas ir dalis šilto oro su vandeniu kyla į viršų, po to palei sieneles leidžiasi žemyn ir pasišalina iš lizdo pro laką ar diafragmų apačią, tai neišvengiamai dalis tų garų kondensuojasi rėmų viršuje. Šis kondensatas virsta į lašus ir jau nebe garų pavidalu, o skysčio gali kristi atgal ant žiemojančio kamuolio tokiu būdu padidindamas oro drėgnumą lizde. Tai nėra koks didžiulis pavojus, dar priklauso ir koks oro drėgnumas lauke, tačiau tai trumpina žiemojančių bičių gyvenimo trukmę. Bitininkai džiaugiasi, kad tokiu būdu paruošus lizdą žiemai jos peržiemoja, žuvimų nėra, tačiau peržiemojusi šeima gali būti išlikusi pavasarį ir ant pvz. dviejų Dadano lizdinių rėmų ir ant šešių. Šeima ir tuo ir tuo atveju peržiemojo, žuvimų nėra, bet kokia tolimesnė iš jų nauda palyginus vieno ir kito stiprumo, aiškinti turbūt daug nereikia.
Manau, kad reikia sudaryti sąlygas daliai lengvesnių vandens garų su šiltu oru pasišalinti per viršų, o kita dalis nusės į apačią. Kas naudoja skirtukus ar lubeles tai savaime išsisprendžia, kadangi tokiu atveju hermetiškumo niekada idealaus nebus, o ant viršaus esanti pagalvė tuos garus sugeria. Jeigu lizdas uždengiamas polietileno plėvele tai jau hermetiška gaunasi todėl tikslinga būtų, kad ta plėvele nepriglustų iki pat priekinės ir galinės sienelės per kokius 1 - 2 cm. Gautusi tarpas ventiliacijai ir kondensato lašai nekabės ant polietileno plėvelės vidinės pusės.
Vasarinis prieštaraus, jeigu jo galutinai neišvedėte iš kantrybės, kad gaunasi kamino pricipas kuomet virš lizdo yra ventikiacinė ertmė, Jis kažkur čia rašė, kad įsisivaizduokite kaip gaunasi, kai atidarytos lauko durys ir atviras kaminas. Tačiau lakos dydžio ir ventiliacinės viršutinės ertmės dydžio nereiktų sutapatunti su durų plotu. Kad bitės pikiuoja lizdo viršų rudenį tai nėra šimtaprocentinė taisyklė, toli gražu ne visos šeimos taip elgiasi. Bet juk kai kurios šeimos pikuoja ir lakas rudenį ir gana smarkiai. Matyt toks elgesys daugiau užprogramuotas genuose.
Dar viena aplinkybė svarbi. Kas bitininkauja Dadano tipo aviliuose, tai žiemai gaunasi avilio viduje dvi atskiros erdvės - viena tai lizdo su atvira apačia (kaip minėjau jeigu skirtukai tarp rėmų ar lubelės, tai viršutinė ventiliacija savaime kiek tai sprendžiasi), o kita erdvė tai tarpai tarp diafragmų ir avilio sienų bei viršutis tarpas tarp apšiltinimo ir avilio stogo. Į šitą erdvę vandens garai patenka iš lizdo pro diaframos apačią ar viršų pro slirtukus ar lubeles ir viršutinio apšiltinimo šonus. Avilio stogo šonuose būtinos ventiliacinė ertmės, kad drėgmė galėtų pasišalinti antraip bus drėgnos apšiltinimo pagalvės, avilio stogo vidinė pusė ar sienos. Čia dar priklauso ir nuo avilio amžiaus, senesniuose ta ventiliacija "savaime" jau yra.
Romo atveju antros pagalvės, užimančios visą vidinį plotą aš tikrai nedėčiau, nors ir kampai užlenkti. Pakaktų vienos, kuri aošildytų pakankamai lizdo viršų, o likusi tuščia erdvė tik tarnautų pagerintai avilio ventiliacijai.
Nieko naujo tur būt neparašiau, tokių diskusijų dėl ventiliacijos ir apšiltinimo žiemą vyko tur būt ir anksčiau, bet aš nesu labai sekęs tų nuomonių pasikeitimų.