Lietuvos bitininkų forumas

Tranas Rase:
-Dabar, kai skaitau apie ruso Progalskio išradimus, bandant apšildyti avilius ir kad už tokias nesąmones jis pelnė net Epimondijos pripažinimą ir medalį, mąstau, kad iš vis bitininkams ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, vadovauja diletantai.
Cia jus pataikete i desimtuka,kazkada ir as maniau,kad norint but vadovu bet kokioje srityje reikia buti patyrusiu savo srities specialistu-praktiku,tada reikalai imoneje eina sklandziai.Deja,praktikoje dazniausiai vadovauja sausu mokslu ir dar daznai ne savo srityje krimte kalbetojai.Ir tai yra didzioji verslo ir aplamai imoniu tragedija.Tie visi mano anksciau mineti prietaisai galbut reikalingi mokslinius tyrimus atliekanciam institutui,bet ne 2500 seimu turinciam bitynui kur reikia verstis per galva kad kaip nors spet nudirbt butinus darbus.Bet vadovas vietoj to,kad rupintusi kaip racionalizuot medaus sukimo procesa,stebi vieno avilio duomenis ir giriasi,kad stai idiegem nauja technologija.Leiskit paklaust,o ka ta technologija duoda musu imonei?

TRANAS rašė:

Audrunas rašė:kai dirbau FR tai vienam skyriuje turejom avili i kuri buvo pajungti davikliai matuojantys dregme,temperatura ir svorio prieaugi.Tai palydovinio rysio pagalba siusdavo duomenis i musu bustine,juokinga jei nebutu graudu.Paskui ta ideja pasidare sena,nieko gero su tais duomenim taip ir nejo nuveikt.

Nesuprantu, kaip tokie duomenis galėjo būti nesvarbūs.
Gaila, kad mano eksperimentų įkarštyje nebuvo dar tokių galimybių, o tai ir tais laikais su vienos Kauno ekspermentinės įmonės specialistų pagalba buvau susimontavęs prietaisą, kurį pridėjus prie avilio, pagal skleidžiamų garsų diapazoną, galėjo nustatyti šeimos priešspietybines nuotaikas, motinos praradimą ir net medunešio eigą ir be svarstyklių.

Istorijos ratas sukasi! Pasidirbau prietaisėlį, kuriuom, galima avilio pasiklausyt. Ale nuobodu mikrofoniuka(kad labai jis mažas) į avilį kaišiot-lakas reikia atidengt, kitos ir papikiuotos būna. Tai dabar kuriamas prototipas, kad bičių būtų galima pasiklausyti per avilio sienelę. Pasirodo, nieko naujo aš čia neišradau...

kalianas rašė:

TRANAS rašė:

Audrunas rašė:kai dirbau FR tai vienam skyriuje turejom avili i kuri buvo pajungti davikliai matuojantys dregme,temperatura ir svorio prieaugi.Tai palydovinio rysio pagalba siusdavo duomenis i musu bustine,juokinga jei nebutu graudu.Paskui ta ideja pasidare sena,nieko gero su tais duomenim taip ir nejo nuveikt.

Nesuprantu, kaip tokie duomenis galėjo būti nesvarbūs.
Gaila, kad mano eksperimentų įkarštyje nebuvo dar tokių galimybių, o tai ir tais laikais su vienos Kauno ekspermentinės įmonės specialistų pagalba buvau susimontavęs prietaisą, kurį pridėjus prie avilio, pagal skleidžiamų garsų diapazoną, galėjo nustatyti šeimos priešspietybines nuotaikas, motinos praradimą ir net medunešio eigą ir be svarstyklių.

Istorijos ratas sukasi! Pasidirbau prietaisėlį, kuriuom, galima avilio pasiklausyt. Ale nuobodu mikrofoniuka(kad labai jis mažas) į avilį kaišiot-lakas reikia atidengt, kitos ir papikiuotos būna. Tai dabar kuriamas prototipas, kad bičių būtų galima pasiklausyti per avilio sienelę. Pasirodo, nieko naujo aš čia neišradau...

Mano prietaisiuko garso „nuėmimui“ sklindančiam iš avilio buvo naudojamas medicininis gydytojo stetoskopas, o dėžutėje, panašioje kaip testerio, rodyklėlė rodė garso dažnį. Aš atidarydavau trumpam avilį ir stetoskopą pakišdavau po apšiltinimu. Buvau jau surinkęs nemažai duomenų ir net pasidaręs lentelę, kur skleidžiamų garsų dažnis rodė šeimos būsena. Bet, kadangi ne mokslininkas ir iš to mokslinio darbo nesiruošiau rašyti, o pakeitus bitininkavimo technologija, tie garsai nebebuvo labai svarbus, tai galbūt daugiau svarbiau mėgėjams, tai visus eksperimentus nukreipiau nuodų rinkimo tobulinimui ir kur pasiekiau taip pat neblogų laimėjimų ir iš to turėjau daug ir moralinės ir materialinės naudos ir be mokslinio apiforminimo.

P.S. gydytojai naudoja stetoskopa , bet mintį supratau.. Aš darau kiek kitaip-daviklis glaudžiamas prie išorinės avilio sienelės ir per ausines girdi, kas vyksta viduj.. Nors mintis su "testeriu" įdomi. Kaip sakoma, audiovizualinis kontaktas! Naujokėlio tobulinimuisi-labai gerai.

automatinės svarstyklės kiekvieno bityno skyriaus kontroliniame avilyje, atsiunčiančios duomenis į telefoną(kompą) būtų visai neblogai.tik turėtų būt pigios ir paprastos naudot.Paprastai būna atvirškčiai.Dėl to geros idėjos nepasiteisina ekonomiškai ir numiršta.

teoriškai tokios svarstyklės kainuotų: elektroninės svarstyklės su pribumbasais avilio pastatymui+ senas mobilus, su kokio ežio korta+keliasdešimt Lt tarpinei tarp telefono ir svarstyklių.. O mintis šito kūrinio kokia?? pamatei, kad tame skyriuje jau sunkus avilys ir važiuoji į jį??

Nepyk ant supermeno,Audrūnai-jis dar "žalias"... Kalianai,avilys ant svarstyklių,vadinamas kontroliniu ir nereikia viso bityno statyt ant svarstyklių,pakanka vienos,vidutinio stiprumo šeimos.Esmė tame,kad,žinant per dieną sunešamo nektaro kiekį ir oro sąlygas,galima pasiruošt inventorių medunešiui,t.y.-efektyviau suplanuot darbus...

Nu blie! tiek dar suprantu.. knygas, gi visokias skaitau ale klausimas buvo: kokiu tikslu kontrolinis avilys, siunčiantis duomenis????

bityno skyrius apvažiuot man apie 20km o yra kas 150km važiuoja iki bičių.

zilvasss rašė:bityno skyrius apvažiuot man apie 20km o yra kas 150km važiuoja iki bičių.

hmz... o tai žinodamas kontrolinio avilio duomenis, nebevažiuotum???!

Aš pats du metai kaip vasaromis važiuoju į Norvegiją bitininkauti. Įdomu būtų pasidalinti mintimis apie bitininkystę ir kitose užsienio valstybėse.

Pradžiai šiek tiek bendros informacijos apie bitininkyste Norvegijoje. Visi bitininkai Norvegijoje bitininkauja daugiaaukščiuose aviliuose. Korpusų vidiniai matmenys yra 380X380X270 mm. Šiuo metu stambieji bitininkai turintys virš 100 avilių bitininkauja polistireniuose aviliuose, smulkieji dauguma bites laiko mediniuose daugiaukščiuose aviliuose. Bitės yra Carnicos rasės. Nors dalis bitininkų laiko dar ir vietinių Norvegijos rasės. Kaip išsiaiškinau Carnicos rasės bitės labiau tinka pietinėje dalyje, kadangi ten medunešis prasideda aviečių žydėjimu, o šiauriau, kur bitės laikomos tik dėl viržių medaus tinkamesnės yra Norvegiškos rasės. Tarp šių rasių pagrindinis skirtumas, kad vietinės Norvegijos rasės bičių šeimos lėčiau stiprėja pavasarį ir pagrindinį bičių kiekį avilyje pasiekia kartu su viržių žydėjimo pradžia.
Aš dirbu Eidsvolo komūnoje, apie 80 km į šiaurę nuo Oslo. Bityne yra 300 bičių šeimų, dirbame tryse. Vasaros sezono metu visos bičių šeimos išvežamos prie medingų augalų ir išdėstomos po 12-24 avilius viename skyriuje. Vasros viduryje apie liepos vidurį visas bitynas išvežamas į viržynus. Dauguma Norvegijos bitininkų laukia tos dienos kada pradeda žydėti viržiai. Tuo metu kelyje matosi daug bitininkų, ir ne tik stambių, su sunkvežimiais ar lengvosiomis mašinomis prisikabinę priekabas ir pasikrovę avilius važiuoja link šiaurės apie 150-300 km. Bitynas turi ekologinio bityno statusą.
Be medaus dar augina veislines motinas, kurias perka bitininkai iš visos Norvegijos. Kas antri metai iš draugijos gauna po 20 numeruotu bičių motinėlių kurias vienus metus testuoja. Iš jų atrenka kelias produktyviausias bičių šeimas. Atrinktas bičių šeimas naudoja, kaip veislines motinėlių auginimui. Kasmet pardavimui užaugina kelis šimtus vaisingų bičių motinėlių, taip pat dalį motinėlių naudoja savo bityne.

Sudarant naujas šeimas su dviem motinomis perskiriamas korpusas i dvi lygias dalis. Į kiekvieną pusę idedamas vienas rėmas su dengtais perais ir bitėmis, vienas rėmas su medumi, vienas su bičių duonele ir vienas šviesus motinai dėti kiaušinėliams. Sudedamos vaisingos motinos. Po savaitės tikrinama ar motinos deda kiaušinėlius. Jeigu avilyje mažai bičių, tai dar papildomai įkrečiama bičių. Pradėjus išsiristi naujoms bitėms ant pirmo korpuso dedamas antras korpusas taip pat su pertvara. Taip motinos leidžiamos per du korpusus. Išsiritus daugiau bičių ant viršaus dedama pertvara kad neišeitų motinos ir tada bendras korpusas.
O kai Šnekėjau su rusijos bitininkais tai ten dvi motinas arba net keturias sugeba laikyti viename dadano tipo avilyje su 18 rėmų ir be pertvarų motinoms. Principas, motinos atskiriamos rėmais su medumi.

Oho.. elementaru Vatsonai (kaip pasakytų herojus) ,dar ir Krisčiūnas rašė kad motina neina per medų ar labai seną korį, bet va ko gero niekam nedaėjo šia savybe pasinaudot....

Daėjo, daėjo Vini.
Mūsų probočoai šitą variantą naudojo, Tranas irgi be skiriamųjų bitininkauja, dėl to ir korius praplatino, bet tinka tik mėgėjiškai bitininkystei. Garantija, kad nepereis tik apie 80 procentų.
Rusų bitininkai irgi daugiausia be skiriamųjų bitininkauja.Tikram profui nėra kada žaisti ir jis turi būti visada garantuotas, kad mamytė jai skirtoje vietoje dirba ir todėl vos neprivalomas variantas bitininkauti su skiriamosiomis ypač bitininkaujant su daugiaaukščiais.
Vsio zakono, Vatsonai.

Aš suleisdamas 2 nedidelius spiečius į vieną avilį, per vidurį pridedu 5-6 rėmus nepasiūtus. Tai viena šeima siūna iš vienos pusės, kita- iš kitos. Motinos, kol susitinka, deda abi.

Ar tokiu atveju abu spietukus reikia suleisti vienu metu, ar vienas gali būti anksčiau apgyvendintas? Ir spiečiaus suleidimas per laką ko gero atpuola, sukratyti per viršų į vieną pusę? Kvapus vienodinate?

lsaulius rašė:Ar tokiu atveju abu spietukus reikia suleisti vienu metu, ar vienas gali būti anksčiau apgyvendintas? Ir spiečiaus suleidimas per laką ko gero atpuola, sukratyti per viršų į vieną pusę? Kvapus vienodinate?

Suleidau po 2 dienų. Kitame avilyje gal ir po savaitės. Atsargiai perkeliu iš spietinės rėmus, o likusias bites suvarau dūmais. Nežinau, gal taip nevisada pasiteisins, kad gyventų 2 motinėlės, bet nebeturėdamas pasiūtų korių, pridėdavau viduryje avilio su vaškuolėmis [nesiūtų]. Taip jungiau mažesnius spiečius per gerą medunešį.

Prancuziskas spiecius azuole pasisiuvo visai ne Dadano formos lizda.

Nu manau kad visi zino kad apskritimas tai tobulumo simbolis,tarp kitko idomu ir japonu veliava