Nu va iš tos širdgėlos, kad mano draugą Sergėjų išbanavo neribotam laikui,
o ir dar iš vienos širdgėlos, kad šiandiena jau balandžio pirmoji, o mano bitelės dar vis nosies lauk iškišti negali, Sergėjaus pavyzdžiu su brendžiuko pagalba „atstačiau“ normalų kraujo klampumą, (mano amžiuje būtina, nes labai sumažina insulto galimybes), ir kadangi po brendžiuko gerokai pagerėjo smegenų veikla, nutariau forumiečius supažindinti su paskutinėmis naujovėmis bitininkystėje.
Papasakojo vienas bitininkas iš Skuodo, kuris jau gal dešimt metų per kiekvieną vasarą dirba viename stambiame (4 tūkstančiai bičių šeimų) šiaurinės Škotijos bityne.
To bityno savininkas surado būdą, kaip, bitininkaujant su daugiaaukščiais, reikia plėsti lizdus, kad nespiestų bitės. Kadangi pas juos pagrindinis medunešis yra tik iš viržių, o visą vasarą bites be darbo išlaikyti, kad nespiestu yra sudėtinga, o ir ekonomiškai nenaudinga, tai toks išradimas galėjo gimti tik Šiaurės Škotijoje.
Daro jis šitaip. Jau pavasario pabaigoje, dar kol šeimos nelabai gausios ir lengvai galima transportuoti, jis jas išveža į viržynus, kurių ten tūkstančiai ha. ir po kelėtos dienų atvažiavęs išplečia lizdus, iškarto sudėdamas reikiamą kiekį aukštų, būsimam viržių medui. Kiekvienos bičių šeimos lizdą išplečia tiek į viršų, tiek ir į apačią pirmiausiai dėdamas po tuščią, visai be rėmų, aukštą ir tik po to dar papildomai ant viršaus du aukštus su pasiūtais koriais ir dar, kad bitės iki rudens gerai vystytųsi ir nenumirtu iš bado, kas tenai dažnai pasitaiko net vasaros viduryje, ant viršaus uždeda 15kg kandi tešlos. Viršutinę dalį nuo lizdo atskiria skiriamąja tvorele.
Dėl tokio lizdo išdėstymo, perams ir motinos darbui susidaro komfortinės sąlygos. Maisto atsargų esamu viršuje kandį tešlos pavidale irgi pakankamai, o dar šiek tiek ir gamtoje randa. Šitaip šeimos paliekamos iki vėlyvo rudens, kol visiškai nužydi viržiai, kartais net iki spalio pradžios.
Šeimos vystosi palengva, vis besikaupiantis didesnis bičių skaičius pamažu renkasi viršuje ir kažkuriame tai savo išsivystymo etape pradeda traniniais koriais užsiūti viršutinę tuštumos dalį. Jei gausus medunešis tai tokiais pat koriais užsiuva ir apatinę, bet kadangi jau būna vėlyvas ruduo tai ten motina perų nededa, o kai kuriais metais, kai kurios šeimos ir tą aukštą užpila medumi.
Kokie patogumai: šeimos nespiečia, iš aukštų be rėmų medus su koriais tik išpjaustomas, susmulkinamas ir išcentrifuguojamas, nereikia sukti medaus iš visų korių, didelė kokybiško vaško išeiga, mažiau reikia turėti ir sandėliuoti meduvinių korių ir t.t.Viržių medus Škotijoje labai vertinamas ir jų vietinė tamsi bitė yra gerai prisitaikiusi tokiam medunešiui- iš lėto stiprėja nuo pavasario.
Kita naujovė tame pačiame bityne jau keletą metų sėkmingai naudojama yra bičių gydymas nuo erkių natūraliais psichotropiniais vaistais. Pasirodo pakanka vėlai rudenį , išėjus paskutiniams perams, į avilio lizdą įlašinti keletą lašų durnaropės sulčių. Erkės nuo jų kvapo tiesiogiai nežūna, bet jas ištinka kojų raumenų parlyžius , dėl ko jos nebevaldo kojų ir nebegalėdamos kojomis niekur užsikabinti krenta ant avilio dugno ir ten miršta iš bado. Tas kritimas įvyksta gana greitai, tiesiog jau už poros valandų iš lizdo apačios galima įšluoti visa erkes, kaip kokias aguonų sėklas, nors jos tebėra gyvos. Efektyvumas 100 procentų. Poveikio bitėms – jokio.
Korių sandėliavimo patalpose, kad koriams nepakenktų pelės, naudoja šunlėlės žolę , taip darau ir aš ir nuotrauką kažkur esu įdėjęs, o nuo kandžių apsigina citrinos žievelėmis. Kaip viskas paprasta ir prieinama. Pasirodo dar kartą pasitvirtina posakis, kas viskas kas genialu yra labai paprasta ir nereikia jokios chemijos, viską galima rasti pačioje gamtoje.
Ir dar, noriu pasisakyti, kad nuo balandžio vidurio, išvažiuoju visai vasarai į Ispaniją, pas sūnų. Sūnus įsidarbino viename nemažame bityne, apie 1500šeimų, ir sakė, kad yra galimybės gerai uždirbti, o be to sakė, kad ten brendžiukas gana pigus. Pabandysiu, gal pasiseks prikalbinti ispanų bitininkus koriams rėmus patrumpinti,
nors jų gamtos sąlygomis nemanau kad to reikėtų daryti.
Atia, iki pasimatymo rudenį.
P.S. Išvažiuodamas savo bitėms lizdus išplėsiu Airijos bitininko pavyzdžių. Pažiūrėsiu, kas gausis Lietuvos sąlygomis, o bites šiais metais gydyti bandysiu irgi durnaropėmis.