Puslapis 112

Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 14:00
Vasarinis
BIČIŲ BIOLOGIJA

Kadangi tik nuodugniai susipažinus su bičių biologija galima suprasti, įvertinti, atsirinkti ar sukurti savas bitininkavimo technologijas, tai temos „Bitininkavimo technologijos“ ir „Bičių biologija“ yra neatsiejamos.

Dar 1933 metais savo veikale BITININKYSTĖ skyriuje „Bitė ir jos gyvenimas“ Jonas Kriščiūnas rašė:

Kodėl reikalinga pažinti bitė ir jos gyvenimas.

Bitė sunkiai prijaukinamas gyvulys. Nors bitės tarp vabzdžių priklauso prie išmintingiausių vabzdžių, bet jų protas vis dėlto labai menkas. Bitė labai mažai gali prisitaikyti naujoms gyvenimo sąlygoms, kurios neatitinka jų prigimties. Bitė beveik visada elgiasi pagal savo įgimtus papročius, pagal savo instinktą.
Nors bitė nuo neatmenamų laikų žmogaus globojama, bet ji pasiliko beveik toks pat laukinis gyvulys, kaip ir priešistoriniais laikais. Laukinės, miškuose gyvenančios bitės beveik nieku nesiskiria nuo tų bičių, kurios šimtus metų laikomos aviliuose.

Žmogus prisitaiko bičių prigimtoms savybėms. Žmogus, negalėdamas pakeisti bičių prigimties, pasistengė geriau pažinti pačią bitę ir jos gyvenimą. Tai ištyręs, žmogus taip bites globoja ir jų gyvenimą taip tvarko, kad bitininkui būtų patogu tarp bičių šeimininkauti, labiau jas išnaudoti, bet bičių pagrindinių gyvenimo dėsnių nekeičia, jų prigimtų savybių neslopina, jų prigimto gyvenimo tvarkos neardo.
Pavyzdžiui, patogius bitininko darbams rėminius avilius tik tada galėjo įvesti, kada tiksliai ištyrė, kaip bitės siuva korius, koki atstumai tarp korių lizde ir tarp korių ir avilio sienų.
Ištyręs, kaip sudarytas bitės kūnas, kaip bitės maitinasi, kaip jos dirba ir tvarkosi, bitininkas išmoko daug geriau jas išnaudoti. Tinkamu penėjimu, motinų atnaujinimu, spiečių reguliavimu, dirbtinių korių vartojimu, taip bičių gyvenimą sutvarkė, kad jos gali duoti daug daugiau naudos, negu paliktos be globos.
Todėl bičių ir jų gyvenimo pažinimas yra gero bitininkavimo pagrindas. Bitininkavimo būdai turi būti pritaikyti vietinėms sąlygoms, bet jie negali priešintis bičių prigimtoms savybėms. Kam tenka bitininkauti pakankamai nepažinus pačių bičių ir jų gyvenimo, tam tenka dirbti, kaip su užrištomis akimis. Aišku, kad prie tokių sąlygų bitininkavimas nesiseks: bičių daug išmiršta po žiemos, lengvai prisimeta įvairios ligos, kitos bitės išplėšia, šeimynos esti silpnos ir medaus mažai duoda.

Tekstą raudonai išskyrė Vasarinis :bee

Ir tai yra temos „Bičių biologija“ leitmotyvas.

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 16:19
AndriusMasa
Ta ka daba? :think:

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 18:00
Vasarinis
AndriusMasa rašė:Ta ka daba? :think:
A daba – pasirink schemos variantą, kuriame pavaizduotas teisingas Apis mellifera rasių vystymosi ir plitimo variantas.
Arba būsi visiškas BUBILAS! :lol: :lol: :lol:
ece30002-1949-f1.jpg

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 20:37
Psilas
Pries kelias dienas su google verteju vargau su vienu Lusbi'io straipsniuku,kur jis biciuliams rekomenduoja rinktis tamsias biciu rases (viena is priezasciu, kad bites zudikes geltonos) ir apraso Italijos bites (kaip populiariausios JAV) kilimo kelia, kuris jo nuomone prasidejo is Afrikos atograzu, paskui su egiptieciu pagalba Nilu zemyn ir su graiku pagalba aplink Vidurzemio jura.

Atsimenu, kad gerokai anksciau Vasarinis buvo pateikes graziu biciu (is)plitimo zemelapiu.
Ieskoti neisiu, palauksiu cia...

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 21:10
Psilas
Is pasiulymu temos perkelsiu viena savo zinute, noriu, kad tai butu tinkamoje vietoje, vertimas is interneto platybiu:

Pirmasis komercinės žaizdos fondas, JAV 1876 m., Pagamintas AI Root, turėjo 5 ląstelių colyje darbinių ląstelių įspaudus, šiek tiek mažiau nei 5,1 mm. Tai buvo laikoma bičių kolonijoje rastų ląstelių dydžių vidurkiu.
Daroma išvada, kad gamta palanki mažoms ląstelėms, esančioms perėjimo zonoje ir didesnėje medaus saugojimo zonoje. Harvardo profesorius Jeffries Wyman paskelbė rezultatą 1866–4,7 mm - 5,3 mm ląstelių dydžiams. Britų mokslininkas Thomas W Cowan pakartojo savo testą 1890 ir gavo 4,7–5,4 mm rezultatą.

Norėčiau pasakyti, kad mūsų dabartinė problemų era prasidėjo maždaug 1891 m. Belgijoje, įvedant dirbtines centrines sienas su 920 ląstelių per dm², o tai atitinka vidutinį tarp 4,6 ir 4,7 cm 10 darbuotojų ląstelių. Visi čia esantys bitininkai perėmė šį ląstelių dydį. Šio laiko ekspertai manė, kad būtų naudinga gaminti kuo daugiau bičių kuo mažesniame rėmo paviršiuje.
1893 m. Birželio mėn. Profesorius U. Baudoux iš Belgijos paskelbė straipsnį „Progress Apicole“, rekomenduodamas naudoti tinkamai sukurtus eksperimentus. Profesorius Baudoux eksperimentavo su skirtingais vidutinio sienos dydžiais dm², konkrečiau: 750, 740, 730, 710 ir iki 650. Profesorius Baudoux buvo labai sėkmingas su savo raštais ir eksperimentais, taip įtikinantis, kad nuo šiol visi gamintojai pardavė centrines plokštes su padidintomis ląstelėmis ir teigė, kad jie sėkmingai naudojasi. Dauguma šių pastangų buvo padaryta 1920 m. Pabaigoje, 1930-aisiais iki 1940-ųjų.

Yra daugiau ( ;) geru ir tinkamu zinuciu - galetumete patys perkelti.

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 15 , 22:06
Vasarinis
Psilas rašė:Pries kelias dienas su google verteju vargau su vienu Lusbi'io straipsniuku,kur jis biciuliams rekomenduoja rinktis tamsias biciu rases (viena is priezasciu, kad bites zudikes geltonos) ir apraso Italijos bites (kaip populiariausios JAV) kilimo kelia, kuris jo nuomone prasidejo is Afrikos atograzu, paskui su egiptieciu pagalba Nilu zemyn ir su graiku pagalba aplink Vidurzemio jura.

Atsimenu, kad gerokai anksciau Vasarinis buvo pateikes graziu biciu (is)plitimo zemelapiu.
Ieskoti neisiu, palauksiu cia...
Hipotezę, kad ligustica, kaip ir kitos Apis mellifera rasės evoliucionavo Afrikoje, o tuomet atkeliavo į Europą – atvaizduoja schema iii.
Paaiškinsiu, kad schemose vaizduojamos rasių grupės M, C, O, A. Kiekvienos grupės rasės tarpusavyje yra artimesnio giminingumo už kitose grupėse esančias.
Priklauso rasių grupei -
M: mellifera, iberiensis ...
C: ligustica, carnica ...
O: anatoliaca, caucasica ...
A: scutellata, lamarckii ...
Matome, kad ligustica priklauso C grupei ir yra labiau gimininga su carnica, macedonica, cecropia, nei su mūsų vietine mellifera, ar caucasica.
O dabartinis Apis mellifera rasių paplitimas Europoje ir aplink ją (iki žmogaus įsikišimo) matomas čia:
800px-EU_Apis_Mellifera_L_Map_svg.png
Bet kaip ir kokiais keliais skirtingos rasės Europoje atsirado? Čia visas įdomumas... :bee

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 16 , 11:56
Vasarinis
Fantastiškas filmukas į temą.
Autorius – fotografas Anand Varma , projektas skirtas National Geographic.
Yra lietuviški subtitrai. Jei automatiškai jų nerodys – įsijunkit rankiniu būdu.

https://www.youtube.com/watch?v=6-tqiaPoS2U

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 16 , 12:55
Vasarinis
Prieš trejus dešimtmečius pradėjęs bitininkauti ir giliau domėtis bičių kilme – užduodavau sau klausimą, į kurį bitininkystės vadovėliuose aiškaus atsakymo nebūdavo:

Ar tikrai mūsų bitės kilusios iš Indijos, jei ten yra visos kitos Apis genties atstovės - A. dorsata, A. florea, artimiausia mūsų bitei giminaitė A. cerana, bet A. mellifera atsirado tik su žmogaus įsikišimu, o iki tol jos ten nebuvo?

Juk vakarinė A. cerana teritorijos riba yra Afganistane, maždaug 600 kilometrų atstumu į rytus nuo artimiausios A. mellifera kolonijos Irane...
Apis_cerana_distribution_map.svg.png

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 16 , 15:01
Vasarinis
A. mellifera arealo rytinė riba Irane ir A. cerana arealo vakarinė riba Afganistane ir Pakistane.
Mellifera ir cerana arealų atskirtis.jpg

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 19 , 21:00
Vasarinis
Suprantu, kad hipotezės „iš kur kilusios medunešės bitės“ daugumai mažiau įdomios už klausimą „kaip sukalti rėmelį“ :lol: , bet pratęsimas bus... ;)

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 20 , 16:10
Kest
Vasarinis rašė:... bet pratęsimas bus... ;)
Laukiam nesulaukiam :bee
Kest

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 20 , 17:38
Psilas
As laukiu kada "privesi", kad reikia pereiti prie pamazintos akeles...

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 20 , 17:56
Psilas
Re: Noriu paklausti

Standartinė Vasarinis 10 Sau 2019, 13:56

Kraus ir Velthuis 1997 metais uždavė sau klausimą, kodėl tropikuose Varroa erkės nebuvo tokia didele problema, ir patikrino laboratorijoje, kad įsitikinti, ar didelė santykinė drėgmė trukdys erkių dauginimuisi.
Kai buvo nustatyta 59–68% santykinė oro drėgmė – dauginosi vidutiniškai 53% erkių. Esant 79–85% dauginosi tik 2% erkių. Erkių vaisingumo skirtumas buvo labai didelis.
Todėl, jeigu yra būdas dirbtinai padidinti avilio santykinę drėgmę maždaug iki 80% - erkių populiacija niekuomet nepadidės iki šeimą naikinančio lygio.

O lizde pakelti temperatūrą ir santykinę oro drėgmę galime naudodami Trano seniai populiarintus rėmelius su ištisinėmis šoninėmis sijalėmis, tik jų plotis turėtų būti 33-34 mm, iš bėdos 35 mm.
Kad tokios konstrukcijos rėmelis ir mažesnis tarpas tarp jų įtakoja didesnę lizdo temperatūrą ir santykinę oro drėgmę – seniai įrodyta įvairių tyrimų metu.
Aišku, daugumai tai ir tiks tik teorine galimybe, juk – „ekonomiškai neapsimoka“, tingiu, man ir taip gerai...
O aš jau seniai naudoju 33 mm pločio 360x200 rėmelį ir bites gydau be jokios sunkiosios artilerijos, tik BeeVital‘iu, o dabar pereisiu (reikalui esant) prie nykstamai mažai kainuojančio gydymo oksalo rūgštimi.
Mano kaimynai Trakų bitininkai jau senokai naudoja 35 mm pločio 435x300 rėmelius su ištisinėmis šoninėmis sijomis ir pabrėžia žymiai spartesnį šeimų vystymąsi bei erkių menką dauginimąsi.

Mano kazkada minetas Marsakov (mokslininkas) propaguoja (sako, kad pats taip daro), kad po lizdu turi buti gabalas pasiutu koriu, i kuriuos bites sandeliuoja atnesta nektara ir ten didziaja dalimi ji isgarina, o i virsu pernesa jau beveik subrendusi medu. Logiskai pagalvojus, turetu buti, kad perai tada yra padidejusios dregmes zonoje.

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 20 , 18:18
Psilas
Dar uzsinorejau siobeita perkelti:


Re: Pasiūlymai

Standartinė rimantas000 11 Sau 2019, 20:22

Vasarinis rašė:
Dar XIX amžiaus viduryje Langstrotas nustatė 4,5 – 9,0 mm laisvąją erdvę, kurią bitės siūdamos korius palieka tarp jų paviršių, taip pat tarp korių ir įvairių avilio dalių.
Tai kodėl tarp korių paviršių šių atstumų bitininkai nesilaiko?! Juk ir čia Langstroto nustatyti atstumai galioja, tik jei tarpai tarp korių per dideli – bitės akeles pailgina ir pila į jas medų. O jei ten perai? Tuomet pailginti negali ir yra priverstos šildyti per didelę erdvę, bet nepersistengia – palaiko minimalią būtiną temperatūrą. Tuomet pailgėjus pero vystymosi laikui atsiranda galimybė akelėje subręsti antrai, o dažnai ir trečiajai erkei.
Tranas vis prašė surasti patikimus duomenis apie korio akelių ilgį. Pacitavau bitininkystės korifėjų Friedrich'ą Ruttner‘į - ne kokį „Klemensą iš Balbieriškio“, kuris turi SAVUS duomenis - bitinės akelės ilgis 11,4 mm. Padauginam iš dviejų ir gaunam 22,8 mm. Su didele atsarga pridedam 1,2 mm perų uždengimui ir turim 24 mm. Nors naujas korys su dengtais perais neturi ir tokio storio, o mes juk ne drevėse laikom bites ir lizdo korius keičiam kas 1-2 metus.
Taigi, ką mes turim? 24 mm korys plius MAKSIMALUS Langstroto tarpas 9 mm ir turim 33 mm tarp korių vidursienių lizde.
Ir tai visiškai atitinka bičiulio rimantas000 aprašytus stebėjimus.

Gal kas nors mato loginių, ar skaičiavimo klaidų? Kaip, TRANAI? ;)


kodel bites stengiasi atstuma tarp koriu su perais daryti 5-9mm ?
del to kad bites galetu nesunkai reikalui esant sustabdyti ,oro srautu judejima ir taip sulaikyti siluma ,nes 2 bites tupedamos ant gretimu koriu praktiskai susiliecia nugaromis ir sustabdo vertikalu oro judejima ,( bites aukstis yra apie 4,5 mm) ,o tarpui esant didesniam kaip 9-10mm tarpeliui atsiranda vertikalus oro judejimas ( siltas oras kyla ,o CO2 leidziasi) ir taip prarandamas mikroklimato stabilumas -arba paprasciausiai reikia daugiau biciu,kad generuoti siluma ir stabilizuoti mikroklimata avilyje.Dideliose seimose tai uztenka biciu ,o mazose seimose sitas labai akivaizdziai matosi.Kas netingi galit paeksperimentuoti leisti ziemoti bitems ant 4XT-18 remeliu kas lygu 2 Dadano pilnu remu ,bites ne tik isgyvena ,bet jau balandzio menesi sparciai vystosi ,

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 22 , 12:45
Vasarinis
Psilas rašė:Dar uzsinorejau
Judam, judam :bee
Truputį daugiau laiko atradęs, tikrai dar pajudinsiu medunešių bičių (Apis mellifera) kilmės temą... ;)
O iki tol Psilas gal išjudins jau grynai bičių biologijos klausimą apie atstumus ir dydžius lizde. :ok:

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 23 , 13:09
Virzis
Vasarini, o kaip praktiškai pritaikyti tas bičių biologijos "žinias"? Jeigu rėmo erdvė 33 mm, tai kaip bitininkas praktiškai užtikrins tokius atstumus? su Liniuote? Naudojant pirštą paklaidos bus apie 2 mm. Vienur gausis 31, kitur 35mm. Kitas sprendimas naudoti rėmų laikiklius. Bet kur Lietuvoje tokius laikiklius galima būtų išštampuoti? Skirtukai netinka, nes juos pripikiuoja ir bitės trinasi.

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 23 , 17:10
Vasarinis
Virzis rašė:Vasarini, o kaip praktiškai pritaikyti tas bičių biologijos "žinias"? Jeigu rėmo erdvė 33 mm, tai kaip bitininkas praktiškai užtikrins tokius atstumus? su Liniuote? Naudojant pirštą paklaidos bus apie 2 mm. Vienur gausis 31, kitur 35mm. Kitas sprendimas naudoti rėmų laikiklius. Bet kur Lietuvoje tokius laikiklius galima būtų išštampuoti? Skirtukai netinka, nes juos pripikiuoja ir bitės trinasi.
Matai, jei tai „žinios“, tai geriau jų nebandyti niekur taikyti. O jei turi tvirtų sisteminių žinių, tuomet jas plačiai gali pritaikyti ir kiekviename žingsnyje pas labiau patyrusį nereiks klausinėti „kaip sukalti rėmelį“ (čia, kaip ir su Pūkuotuku kitoj temoj – nesuprask išsireiškimų tiesiogine prasme :lol: ).

Piršto naudoti gaminant rėmelius tikrai nereikia, ypač jeigu dar ir groji kokiu muzikos instrumentu, nes be jo galėsi tik skudučius pūsti.
Pridedu savo avilio AutoCAD programos projekciją, kur matosi 33 milimetrų pločio rėmeliai su ištisinėmis šoninėmis sijalėmis. Ir vinis čia ne tik maždaug 33,5-34 mm realiuose tarpuose tarp korių vidursienių, bet ir iš tų sijalių susiformavusi ištisinė lizdo atitvara nuo avilio sienos. Todėl turim (mano aviliuose): 30 mm medinė korpuso siena + 7,5 mm oro tarpas + 10 mm storio sienelė iš rėmelių šoninių sijalių.
Lizdas_11r.jpg

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 23 , 17:46
Simska

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 23 , 18:04
Vasarinis
Tai čia tie patys "standartiniai" 37,5 mm tarpai (25 mm korys + 12 mm tarpas tarp jų paviršių + 0,5 mm supikiavimui ir gamybos paklaidoms. O mūsų diskusijos esmė yra 8-9 mm tarpas tarp korių paviršių.

Re: Bičių biologija

Parašytas: 2019 Sau 23 , 18:14
Virzis
Matau du praktiškus variantus. Pagal Vasarinį kalti vinutes reikiamu atstumu, daryti viršutinės lystelės galų viduryje įpjovas vinims ir taip maustyti rėmelius. Aš linkstu link fiksavimo juostelių. Wilaroj reikiamų nėra, o ir kainuoja daug. Be to jos cinkuotos. Pasiskaičiavau, kad išsikarpius ir išsifrezavus iš 1mm aliuminio skardos, gautųsi 4 kart pigiau nei Willaroj. Gal turit geresnių idėjų? Išsiunčiau 10 firmų užklausimus. Gal gausiu gerų komercinių pasiūlymų.