Rytoj jau balandžio pirmoji sakau gal jau laikas baigti pavasarinį mėšlavežį? Kreipiuosi į Adminą, jeigu bus skiriama kokių apdovanojimu aktyviai prie to prisidėjusiems, nepamirškit ir manęs, aš irgi nemažai prisidėjau. Kai kiti suprakaitavę pluša ir dar tavo kieme, kažkaip nepatogu buvo būti nuošalyje.
Būdavo visko ir anksčiau. Būdavo su Austėja- 2 S.Ūseliu kai susiimam, tai net visų naujokų tramdytojas Sergėjus, „kraujo“ laukdamas nutildavo . Net apsižodžiavimo neišvengdavom, bet tokio chamizmo, kaip dabar, šaipymosi iš kito nuomonės ir net iš žmogaus amžiaus, viešo žeminimo ir įžeidinėjimo, tikrai kad ne. Tobulėjam blin...
Kai 2008 rudeni Adminas pakvietė čia dalyvauti ir pasidalinti sava patirtimi iš pradžių abejojau, ar galiu kažkuo būti kam naudingas, nes visi daug metų prabitininkavę turi kažkokią tai patirtį. Bet paskui pamaniau, o kodėl gi ne, o gal kam ta patirtis bus naudinga, nes aš bitininkavau ne aklai klausydamas kitų pamokymų, o viską ko kiti mokė stengiausi suprasti sava galva ir daryti iš to savas išvadas.
Su dideliu malonumu šiandiena prisimenu savo mokytojus ; iš vaikystės dar senąjį bitininką Įzidorių, nuostabių seminarų vedėją A. Laurenčiką, lektorius mokslo daktarus J.Straigį, J. Balžiaką, bitininkystės kurso dėstytoja P Karosą. Iš visų šio to po kažkiek pasimokiau ypač iš talentingo lektoriaus ir didelio bitininkystė praktiko A. Laurenčiko. Ačiū jiems.
Kadangi bitininkaudamas kai kuriuose srityse, kaip žiedadulkių , nuodų rinkimas buvo pasisekę pasiekti kiek geresnių rezultatų negu kitiems iki manęs, tai apie tai vedžiau seminarus į kuriuos atvažiuodavo bitininkų ir iš kitų sąjunginių respublikų, tai apie tai bandžiau supažindinti ir forumo dalyvius. Bet labiausiai visus sudomino mano paties susikonstruotas originalus daugiaaukštis avilys, kuriame sėkmingai prabitininkavau daug metų.
Keletas bitininkų karštomis galvomis iš karto ėmėsi tokiame avilyje pabitininkauti ir patys. Forume aiškindamas kas kaip ir kodėl ir atsakinėdamas į užduodamus klausymus vis stengiausi priminti, kad išklausius mano pamokymų galutinius sprendimus reikia priimti sava galva ir jei kam nepasiseks tegu kaltina save. Todėl visus tuos kurie pabandė mano sistemos aviliuose bitininkauti ir su laiku atsisakė, skaitau geriausiais mano mokiniais, nes jie išgirdo mano svarbiausią pamokymą, kad sprendimus reikia priimti patiems.
Pasirodo pats pažangiausias iš mano mokinių yra Kęstas, kuris net nebandė mano avilio įsigyti, o iš karto pradėjo bitininkauti gulsčiuose 22r. aviliuose kuriuose pritaikė daugiaaukščiams aviliams būdingą sistemą. „Dar yra kas veikti ir su dadanais“ kiek prisimenu rašė jis. Labai panašiai Kėdainių rajone su dadanais bitininkaudami broliai Ardavičiai yra pasiekę tokių rezultatų, kurių gali jiems pavydėti nevienas bitininkaujantis su pusrėmiais daugiaaukščiais.
Kitas neblogas mano mokinys yra Rimantas ooo, kuris irgi bitininkauja sava galva. Kadangi medingi augalai, o ir pati bitė žymiai pasikeitė, tai suprantama, kad ir mano avilys kuriame bitininkavau daugiausia miškuose su vietinėmis ir Kaukazo mišrūnėmis, pasikeitusiomis sąlygomis nebe labai tinkamas.
Jei kiti, kaip Med ar Rimantas oo7, bitininkaujantis net su keliais šimtais šeimų, pasitraukė tyliai, kultūringai, nesišaipydami iš avilio kuris galbūt dėl vienų ar kitų priežasčių jiems pasirodė netinkamas, tai Rimantas000 apie kiekvieną pasitvarkymą pagal savą galva, kuriuose pilna logiškų nesutapimų ir net prieštaravimų pačiam sau, visiems rėkia, kaip apie didžiulį atradimą ir dar reikalauja, kad aš pripažinčiau „savas klaidas“. Jeigu jau šitaip, tai klydusiais pripažinkime ir tuos kurie bitininkavo drevėse, kaladėse, ar pirmuose rėminiuose aviliuose, bet kažkodėl tokius kaip Vitvickį ar Prokopovičių ir po šimto metų minime su pagarba. Rimantui siūlyčiau, kai baigs mano avilio kritika pereiti prie jų naudotų avilių.
Mokslininkai sako, kad tiek ciniškas visko neigimas, tiek ir aklas visko tikėjimas yra to paties durnumo pasekmės.