Bičių šeimų gydymas

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Lie 29 , 23:18

Vaclovas rašė:Kaimyno bites serga puviniu.Mano bitynas yra visai netoli.Ar as galeciau isemes medu,profilaktiskai panaudoti norsulfazolnatrio su cukraus sirupu? Ar kitamet medaus tyrimose sito preparato neras?
Jei su sirupu maitinsi -ras. Antibiotikas greit neišsiskaido ir dalis jo pereina į vašką, kur išsilaiko keletą metų, bet čia reikalas rimtas ir kažką daryti reikia vis vien.
Jei su kaimynu gerai sugyveni, tai geriau padėk kaimynui greičiau pagydyti bites, tegu sudegina, kad ir su perais, visus pažeistus korius. Tegu sumažina lizdą, kad tirštai būtų aptūptas bičių ir jei eksportui neparduoda medaus, tegu norsulfazuolį paduoda tik su kandi pasta, kad kuo mažiau antibiotiko patektų į lizdą. Tegu sumažina lakas iki penkių centimetrų, kad tavo bitės negalėtų įlysti vagiliauti. Per žiemą tegu pasiruošia kitus avilius, tegu išdezinfekuoja karštu garu po to tegu su lietlempe apdegina avilio vidines sienas ir apie laką visus plyšius ir pavasari prieš perkeliant bites, tegu dar avilio vidines sienas išpurškia spiritiniu pikio tirpalu. Tik perkėles bites likusius tuščius avilius kur buvo sergančios bitės, taip pat reikia kuo greičiau tokiu pat būdu dezinfikuoti. Visus korius keisti kitais jau ir taip tur būt aišku.
Su savo bitėmis labai nepanikuok. Visą rudenį virš lizdo laikyk kandi pastos, kad tavo bitės neskristų vagiliauti pas kaimyną. Lakas irgi gerai primažink. Lizdus tvarkyk ir medų imk vakarais, arba dienomis kada beveik neskraido bitės. Medu pasistenk išsukti tuojau, kol dar bitės šio to randa laukuose. Visos tos priemonės reikalingos tam, kad neprisiviliuoti pas save kaimyno bičių. Žiemai maista paduok irgi vėlai vakarais, stenkis niekur neaplaistyti su sirupu aviliu ar ant žemės.
Jei su kaimynu blogi reikalai, tai geriau būtų rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais savo bites išvežti kur nor toliau ir žiemai ruošti ten. Tas antibijotikas nėra jau taip koks baubas.Daktarai juo gydo net sluoguojančius vaikus ir nieko. Protingai panaudoti, esant būtinam reikalui, galima, bet tik NE PROFILAKTIKAI.Iš lizdo korių, kurie buvo avilyje tuo metu kai buvo duodamas antibiotikas, medaus sukti maistui negalima. Tą medų gerai atskiedus su vandeniu reikia pakaitinti iki virimo ir pridėjus cukraus galima sumaitinti bitėms kitos žiemos maistui. Kol pas kaimynus puvinys, laikyk savo bites ant suspausto lizdo ir labai pamažu plėsk lizdus pavasarį. Kaimynui irgi patark taip daryti. Lietuvos gamtinėmis salygomis plėsdami lizdus niekada neišskaidykit perų lizdo ir puvinių neturėsite.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgp 06 , 00:01

• Gydymas nuo erkių rūgštimis.

Pirmas vaistas, kurį pradėjau naudoti, naikindamas varozės erkes bičių šeimose, kai pradėjo žūti mano prižiūrimos bičių šeimos, buvo 4% rūgštynių rūgštis. Vėlai rudenį, apie spalio mėn. vidurį, kai šeimose jau visiškai nebebuvo perų, , išimdamas kiekvieną rėmą atskirai su ant jo tupinčiomis bitėmis apipurškiau iš abiejų pusių. Po tokio gydymo jau į trečią dieną pastebėjau ant dugno daug nukritusių erkių, o po savaitės avilių dugnai nuo kritusių erkių net raudonavo. Vėliau supratau, kad jei šito purškimo būčiau nepadaręs, tai tą žiemą būčiau netekęs visų bičių. Tą patį rudenį, eksperimento tikslais, dviejų šeimų motinas gerai apipurškiau, minėtos koncentracijos tirpalu, kad įsitikinti, ar ši koncentracija kaip nors nepakenks bičių motinoms. Po žiemos tų šeimų bitės, kaip ir visos kitos šeimos vystėsi puikiai, specialiai apipurkštos motinos nei ištranėjo, nei žuvo.
Dėl to, kad šis gydymo būdas reikalauja daug darbo, latviai daugiausia naudojo skruzdžių rūgštį. Kitais metais ir aš išbandžiau šį vaistą , bet pastebėjęs, kad bitės šitokio gydymo metu nueina nuo korių su perais ir susirenka lizdo pačioje, ar net po lakos apačia, supratau, kad atviri perai gali žūti ir kad su šita rūgštimi reikia elgtis labai atsargiai. Būtina dozuoti išgaravimo kiekį ir gydymą garinant atlikti prie atitinkamos lauko temperatūros. Po šio pastebėjimo skruzdžių rūgšties atsisakiau ir eilę metų savo ir prižiūrimas kolūkio bites gydžiau tik rūgštynių rūgštimi. Bandžiau ieškoti ir kitokių lengvai prieinamų vaistų, eksperimentavau su įvairiomis žolelėmis, bet efektyvesnių už rūgštynių rūgštį taip ir neradau. Daugiau dėl varozės erkių nežuvo nei viena mano prižiūrima šeima.
Vėliau, kai kituose bitynuose po keletos metų bičių gydymo skruzdžių rūgštimi, tiek latvių tiek ir Lietuvos bitininkų bitės pradėjo masiškai sirgti puviniais ir žūti bičių šeimos , ypač pas latvių bitininkus, supratau, kad mano pasirinktas gydymo būdas ir vaistas, nors ir reikalavo nemažai darbo, bet buvo veiksmingas ir nepavojingas bitėms ir nelabai pačiam purškėjui – bitininkui.
Vėliau, kad palengvinti sau darbą, buvau sukonstravęs rūgšties garinimo aparatą, maitinamą mašinos akumuliatoriaus srove, dar vėliau, Šiaulių “ Nuklono“ gamyklos vienas inžinierius, pavardės nepamenu, pasiūlė būdą su specialiai paruošto aliuminio vamzdelio pagalba, deginti mitaku (armitraze) prisotintą dūlį. Kitas bitininkas iš Šiaulių R. Vaickus sukonstravo labai gerą ir patogų aparatą, skirtą vaistams išgarinti kartu su vaistų dozatoriumi, taip pat maitinamą nuo mašinos akumuliatorių srovės. Šis buvo pats tobuliausias mano matytas aparatas, kuris buvo vertas masinės gamybos. Respublikinėse bitininkų išradimų parodose, kuriuos tais metais buvo rengiamos net po du kartus į metus, pasirodė daug visokių gydymo būdų ir pasiūlymų, bet viršų paėmė chemija ir mūsų Lietuvos bitininkų tikrai geri ir praktiški išradimai buvo nepelnytai sumenkinti, nustumti į šoną ir laikui bėgant pamiršti.
Didelis sujudimas įvyko tiek mūsų, tiek ir kitų šalių mokslininkų tarpe, atsirado įvairių naujų cheminių vaistų, tepamų ant medinių plokštelių arba paduodamų miltelių pavidale, su cukraus sirupu ir pan. Eksperimentuodami ir ieškodami įvairių gydymo priemonių ir būdų bitininkai pamažu išmoko bitininkauti varozės sąlygomis , o firmoms, pradėjusioms gaminti nuo šios ligos vaistus, atsirado geras bizinis.
Per eilę metų išbandęs daug įvairių reklamuojamų ir savų prigalvotų vaistų efektyvumą, priėjau išvados, kad geriausias ir efektyviausias vaistas prieš varozę buvo ir tebėra įvairios rūgštys, o pati geriausia – RŪGŠTYNIŲ rūgštis. Sakau rūgštys todėl, kad esu išbandęs ir kitas, kaip pieno, obuolių acto, citrinų rūgštis, pusiau sausą šampaną, maistinį actą, laukinių obuolių skiestas sultis ir kt. Visi jie neblogai gydo, bet bėda tame, kad arba brangūs, arba palieka kvapus kurie vilioja vapsvas ir skruzdėles.
• Rūgštynių rūgšties privalumai: miltelių pavidale lengvai gaunama vaistinėse ir aliejų parduotuvėse, nebrangūs, lengvai tirpsta net šaltame vandenyje dėl ko reikiamą vaistų kiekį galima pasiruošti pačiame bityne. Rūgštynių milteliai sandariai uždaryti puikiai laikosi keletą metų, naudoti galima ir išpurškiant ir karščio pagalba išgarinant, mažai pavojingi žmogaus sveikatai, nes daug metų koncentraciją nustatinėdavau liežuviu, aišku kitiems nerekomenduoju šitaip daryti. Veikimo principas - kontaktinis, manau kad apdegina erkių čiulptukus, dėl ko erkės nebegali maitintis, čiulpti bičių limfą ir jau trečią dieną pradeda mirti iš bado. Dėl to nereikia aviliuose įtaisinėti jokių erkėms surinkti poramių ir erkės prie šito vaisto neturi galimybės priprasti. Geras veiksmingumas, jei bitininkas nepatingi kiekvieną korį iš abiejų pusių apipurkšti, tai erkių žūna iki 99%. Purkšdavau į korį ne statmenai, bet apie 20 laipsnių kampu, kad rūgštis nepatektų į korio akelių vidų.
Šitas gydymo būdas ir vaistas labai tinka bitininkams mėgėjams, nes keletą ar keletą dešimčių šeimų apipurkšti kiekvieną korį , vėlai rudenį, kada šeimose korių būna tik 6-9, nėra labai sunku. Gydymą rūgštimi reikia pravesti tik tada, kai bičių šeimoje jau nėra dengtų perų, apie spalio mėn. vidurį, prie lauko temperatūros 5-15 laipsnių šilumos ir gydymo metu dar galima pasitikrinti žiemai sukaupto maisto kiekį, o jei kokiame koryje dar pasitaiko lopinėlis dengtų perų, galima išpjauti ar iškelti lauk su visu koriu.Yra tekę tokį gydymą pravesti ir prie plius penkių laipsnių lauko temperatūros, kai bitės buvo jau suėjusios į žiemos kamuolį ir vis vien bitėms nieko nepakenkė.
Bitininkaujantiems aukštais, šitas gydymo būdas yra taip pat patogus, nes pakanka kiekvieną aukštą tik pavertus ant šono iš abiejų galų į korių tarpus gerai pripurkšti vaistų. Tokią gydymo procedūrą nėra labai sudėtinga atlikti ir laikantiems ne vieną šimtą bičių šeimų.
Dėl visų šių išvardintų priežasčių manau, kad neverta bičių gydymui naudoti įvairių brangių ir dar žmogaus sveikatai pavojingų cheminių užsienietiškų vaistų, prie kurių erkės pripranta per 2-3 metus.
• Varozės erkių atsiradimas labai apsunkino visų šalių bitininkų darbą. Lankydamasis Švedijoje pastebėjau, kad ir švedai rekomenduoja bitininkams daug darbo ir laiko reikalaujančias priemones, skaičiuoti erkes ir pjaustyti lauk traninius perus. Minėtos priemonės, manau, tinkamos tik bitininkams mėgėjams, laikantiems 10-20 bičių šeimų ir neįsivaizduoju tokiais gydymo metodais užsiimančius stambesnius bitininkystės ūkius. Stambesniems bitynams, kaip pas mus taip ir užsienyje lieka vienintelė priemonė – chemija. Manau, kad gerbiami mokslininkai sąmoningai trypčioja vietoje ir bando iš šios nelabai sudėtingos problemos padaryti didelį mokslą ir apsiginti mokslines disertacijas, o vaistus gaminančios firmos, pasipelnyti. Ir vieniems, ir kitiems naudinga šią problemą dirbtinai išpūsti ir bitininkus „vedžioti už nosies“.
Turint tokį puikų efektyvų, ekologišką vaistą kaip rūgštynių rūgštį, reiktų ieškoti tik paprastų ir efektyvių inžinerinių techninių sprendimų, kaip tą vaistą pačiu tinkamiausiu laiku ir kuo smulkesnių lašelių (rūko) pavidale, paskleisti avilio viduje. Naujai propaguojamas vaistas BeeVytalas ir padavimo būdas išlaistant į rėmų tarpus, dėl per mažo ir nevienodo avilio ir korių paviršiaus padengimo, manau, kad nėra pats efektyviausias ir pigiausias.
• Nelinkęs pritarti rūgštynių rūgšties miltelių kaitinimui, ką teko matyti darant Estijoje. Nebeaišku, nuo ko erkės krenta, nuo tirštų dūmų ar nuo rūgšties. Be to, nuo aukštos temperatūros tikriausiai kinta rūgšties miltelių cheminė sudėtis, ir tie dūmai vėliau jau kaip kieta medžiaga galimai pakitusios cheminės sudėties, nusėdusi ant korių ir vidinio avilio paviršiaus toliau gali papult į medų ir koks tolimesnis jų veikimas gali būti pavojingas ir bitėms ir žmonėms vartojantiems tą medų.
• Gruzinai, pvz. į dūminę deda tabako atliekų ir kiekvienu bičių apžiūrėjimo metu erkės, esančios ant bičių krenta ant avilio dugno ir prilimpa prie riebalais ištepto poramio ir tokiu būdu pasiekia erkių naikinimo efektą ne mažesnį, kaip pjaustant traninius perus.
Naujas vaistas “ BeeVital“ pagamintas rūgšties veikimo pagrindu, manau taip pat turėtų pasiteisinti praktikoje. Vaistų sudėtyje esamas pikio ekstraktas turėtų mažinti galimybę bičių šeimai susirgti puviniais.
Manau, kad eterinis aliejus yra ta sudėtinė vaisto dalis, kuri apsvaigina erkes ir dėl to jos krenta ant avilio dugno. Dauguma erkių, nukritusios nuo eterinio aliejaus kvapo ant avilio dugno, praranda galimybę kontaktuoti su rūgštimi, išlieka gyvybingos ir todėl, kad nukritusios erkės vėl nebepatektų ant bičių, būtina įrengti poramius. Turėdamas patirties, kad jau 3-4% rūgšties koncentracijos tirpalas naikina erkes mirtinai tik tada jei jos prisiliečia prie rūgšties tirpalo, nebematau eterinio alėjas reikalingumo. Šio aliejaus buvimas ne tik gerokai brangina vaistus, bet yra reikalinga įrengti dar ir poramius, bet užtai nereikia apipurkšti kiekvieną rėmą, o pakanka tik vaistą išlaistyti tarp rėmų.
Sacharozės taip pat nedėčiau, nes dėl jos buvimo bitės dalį vaistų gali sulaižyti ir taip sumažinti galimybes erkėms kontaktuoti su vaistais.
Citrinos rūgštis, kaip esu pastebėjęs, vilioja į avilį vapsvas net ir kitais metais ir jos buvimą vaistų sudėtyje taip pat laikau nereikalingu, tuo labiau, kad jau yra rūgštynių rūgštis, kuri ir yra pagrindinė veiklioji medžiaga.
Aišku čia yra tik mano subjektyvūs pamąstymai, kurių pagalba darau išvadą, kad jei gydyti BeeVitalu, ir vaistą paduoti išlaistant tarp rėmų, tai jo sudėtis matomai ir atitinka tą gydymo būdą ir todėl reikia naudoti būtinai poramius. Bitininkai, kurie neturi aviliuose įsirengę poramių, rekomenduojamas vaisto padavimo būdas gali būti žymiai mažiau efektyvus ir jie tą vaistą turėtų paduoti purškimo būdu, kad užtikrinti geresnį jo kontaktą su erkėmis, bet jei atlikti vaisto padavimą purškiant, tai vaisto sudėtis galį būti žymiai paprastesnė ir kaina daug pigesnė. Kuom gydyti ir kaip tai daryti yra kiekvieno bitininko asmeniškas reikalas, aš tik paaiškinu, kad nuo gydymo būdo ir avilių konstrukcijos galima naudoti ir skirtingos sudėties vaistus ir vaistų padavimo būdus.
• . Kaip buvęs verslininkas galiu suprasti, kodėl yra daroma visa ta sudėtinga ir brangi receptūra, bet kaip bitininkas, suinteresuotas mažinti gaunamos produkcijos savikainą, privalau ieškoti pigesnių ir ne mažiau efektyvių gydymo priemonių.
Vien todėl, kad šis vaistas yra ekologiškas ir yra vienodai priimtinas tiek mėgėjams, tiek ir stambesnių bitynų bitininkams, manau, kad turi gerą perspektyvą.
Pradėjusiems naudoti šiuos vaistus( BeeVital) bičių gydymui, patarčiau tiksliai laikytis reklaminiame lapelyje nurodytų rekomendacijų ir reklamoje minimas vaistų efektyvumas tikriausiai pasitvirtins.
• Stambių bitynų bitininkams, kurie laiko bites aviliuose su uždarais dugnais ir dar neturi įsirengę poramių, patarčiau gerai permąstyti mano čia išsakytas mintis ir gydant bites nepadaryti klaidų.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgp 06 , 00:04

Audrunas 12 Bal 2009, 17:42

O stai ka raso prancuzai http://www.beekeeping.com/articles/fr/oxalic_1.htm
Atlike tyrimus gydydami oksalo rugstimi priejo sias isvadas:
1Tiek purskimo tiek laistymo budu pasiekiamas gydymo efektyvumas visada virsija 95% gydoma lapkricio-gruodzio men.
2.Gydyti rugsejo menesi kol dar yra peru netikslinga,nes efektyvumas siekia vos 61%,siltuoju metu laiku nerekomenduojama naudoti sios rugsties del menko efektyvumo ir blogo biciu toleravimo.
3.Biciu labiau toleruojamas koriu apipurskimas nei laistymas i tarpremius,taciau stambiems bitynams labiau rekomenduotinas laistymas del mazu laiko sanaudu.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgp 07 , 09:22

Oksalo rūgštimi daug metų gydžiau ir dažnai dar ir be veido tinklelio ir dar esu visai normalus tranas. Kai papuola ant veido, tai truputi dygčioja oda. Kai su veido tinkleliu tai viskas OK. Reikia saugotis purškiant neatsistoti prieš vėją, o tai kad įkvepi tai tikrai užtraukia kvapą. Bitininkui sergančiam astma tai tikrai gali būti mirtinas ir paskutinis įkvėpimas. Vėjuota dieną purkšdamas tuos vaistus, užsidėdavau PIRŠTINES, marlinį RASPIRATORIŲ ir BITININKO VEIDO TINKLELĮ ir šitokių apsaugos priemonių pilnai pakanka.
Tie vaistai žmogui nekenkia todėl, kad jie į maistą nepatenka, bitėms - dėl ir taip trumpo amžiaus tų oksalitų ir taip negali susidaryti, o beto purškiant be sirupo tai ir į organizmą nepatenka, o erkutėms apdegina čiulptukus ir jos nebegali siurbti iš bitės kūno hemolimfos ir todėl po keletos dienų pradeda išmirti badu.
Gydant naujais vaistais BeeVital ar ten kitas pavadinimas kažkoks Beenenvull, tai lygiai tas pats, bet pats gydymas, kadangi yra atliekamas išlaistant, tai tų pavojų pačiam bitininkui nebelieka visai. Brangiau kainuoja ir porėmių reikia, bet pavojaus jokio, o bet tačiau manau, kad ir gydymo efektyvumas gerokai mažesnis negu gydant apipurškian kiekvieną rėmą.
Kaip daryti - kievieno asmeninis reikalas.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Rgs 17 , 22:59, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgp 30 , 11:56

Kalianas temoje apie bičių gydymą, samprotavo, kad juostelių buvimas lizdo apačioje yra mažiau veiksmingas negu jų buvimas tarp rėmų. :think:
Kalianai, pagal mane juostelės būdamos apačioje, kaip tik daugiau kontaktuoja su bitėmis. Aš, kai gydydavau su juostelėmis, jas iš vis įkišdavau tik per laką, kad bitės per jas vaikščiotų, o po kiek laiko nuėjęs į bityną, ištraukdavau ir apsukdavau kitą pusę. Rezultatai būdavo geri, nes tų vaistų paplitimas po avilį, manau, kad šiuo atveju yra geresnis. :ok: Kai įkiši tarp rėmų, tai bitės tas juosteles greit apvaškuoja ir naudos pššš. :'(
Čia tik mano išmąstytas varijantas, kurį naudojau praktikoje, o kaip yra iš tikro žino tik Pupinas B) . Suprantu, kad viskam pagrįsti reikalinga atlikti kruopčius tyrimus, bet kai nėra laiko kada skaičiuoti tas erkes, dažnai pasikliaujama tik loginiu mąstymu, kuris kartais paveda, nes visi nelabai skiriamės nuo Pupino. :think:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgs 23 , 11:41

Yra manančių, kad bitėms galima "įskėpit" įmunitetą nuo puvinių jau vien dėl tos priežasties, kad šią liga serga tik perai, o suaugusios bitės yra tik ligos platintojos.
Aš manau, kad geriausias "vaistas" nuo puvinių yra tinkama bičių priežiūrą (savalaikis- nepaankstintas lizdo plėtimas neišskaidant perų) ir mūsų klimato sąlygomis tinkami aviliai su atitinkamais rėmų išmatavimais. Kol dar nepatyrę jauni bitininkai bites kankins daugiaukščiuose dadano pusrėmiuose ir gydymui nuo varozės naudos skruzdžių rūgštį, manau, kad šį liga dažnai kur "pražydės". Nenorėdamas kartotis, daugiau neberašysiu, nes nemažai apie tai esu rašęs.
Gal kada po kokių dvidešimt metų, dėka mokslininkų , šitokia nuomonė ir pradės aktyviau plisti po Europą. Kol šneka eilinis bitininkas , niekas nesiklauso ir laiko ji eiliniu Pupinu. Lygiai taip pat buvo ir su bičių gydimu rūgštynių rūgštimi. Dabar jau Sigitas (Austėja) rašo, kad šis gydymas plinta po Europą . Kai aš dar prieš dvidešimt metų taip dariau ir sėkmingai bites gydžiau esant net plius penkiems laipsniams temperatūros, mūsų "mokslininkai" iš to tik šaipėsi.
Kai atvažiavus žiemos laike bitininkams - ekskursantams prie minus 5-10 laipsnių išardydavau savo daugiaukštį ir pakėlęs rodydavau, kaip žiemoje bitės niekas netikėjo, kad tos bitės po to išgyvens. Išgyveno ir gana puikiai.
Taip pat nemanau, kad gabono juostelė įkišta tarp rėmų po poros savaičių turi dar nors menkiausią veikimą, nes bitės tą chemiją įzoliuoja vašku ir sava chemija. Dėl šios priežasties aš gaboną tvirtindavau ant lakos, pačiame praėjime.
Šiai dienai pripažystu tik du efektingus gydymo būdus - apipurškiant keturių procentų rūgštynių rūgštimi ir visišką senos šeimos (27mėn. senumo) likvidavimu. Tuo labiau, kad pastarasis būdas puikiai derinasi su naujų šeimų sudarymu, korių atnaujinimu, spietlumo mažinimų ir dar plius nebereikia nei ieškoti nei keisti senų motinų jaunomis.
Gal praeis dar ne vienas dešimtmetis kol šitokios mano pupiniškos kalbos bus įvertintos, bet deje aš jau tuo nebepamatysiu.
Kol kas nieko konkretaus negaliu pasakyti dėl rūgštynių rūgšties padavimą laistymo būdu. Tai žymiai palengvintu bitininko darbą. Tik šiemet pasidaręs pagal savo receptą laistomą skystį į kuriuo sudėtį įeina litras inverto ,litras vandens ir50gr. rūgštynių rūgšties miltelių, išbandysiu ir kaip palyginimui lygiagrečiai ant kitų šeimų išbandysiu BeeVitalą. Jei veikimas nieko nesiskirs, tai kam tas puikiai išfasuotas ir brangiai kainuojantis BeeVitalas ar BeeVuulas. Jei šie vaistai veiks taip pat puikiai kaip vaisto( vandeninio tirpalo) padavimas išpurškiant, tai tik apsidžiaugsiu, nes bent tiek bus gero padaryta bitininkų labui su mokslininkų pagalba.
Sunku būti pirmam, nes visi muša ;) :E
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Rgs 17 , 23:27, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2009 Rgs 27 , 19:25

Praktiškai nustatyti kada bičių šeimos lizde baigėsi perai, neapžiūrėjus lizdo korių, yra sudėtinga. Kiekvienoje šeimoje būna skirtingai. Priklauso nuo motinos amžiaus, paskutinio nors ir mažiausio randamo kiekio nektaro gamtoje, paskutinio penėjimo, ar virš lizdo dar yra kandį, avilio tipo, apšiltinimo, bičių veislės ir t.t.
Temperatūros kritimas virš lizdo tiksliai to neparodo. Kai bitininkavau dar "kolūkio klasykiniuose" tai bites gydydavau spalio pabaigoje, apipurkšdams kiekvieną rėmą. Nemažai šeimų dar rasdavau viename ar net dvėjose rėmuose po nemenką lopinėlį perų, nors virš lizdo temperatūra nieko nesiskirdavo nuo kitų. Kad pagal temperatūrą nustatyti reikia naudotis tiksliasniais prietaisais, negu ranka.
Praktiškai, reikia gydyti spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje ir nereikės spėlioti yra dar perų ar nėra. Tuo labiau, kad dabar tą galima daryti vaistus išlaistant į tarprėmius.
Tokiu laiku nugydžius nebereikės bičių "mūčyti" pavasarį. Pavasarį bitė jau nebėra musės vertės, bet tai jau "aukso" vabalėlis.
Žemiau pasiskaitykit, apie " stebuklingo"avilio dugną su vamzdeliais :chi:
.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Rgs 17 , 23:51, redaguota 3 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Bir 13 , 21:14

Nierka rašė:Gerb. Trane, norėčiau ne kiek paklausti, o kiek apsvarstymams pateikti situaciją...Žinau vietą kur bitės jau gyvena kažkur penkis metus sienos plyšyje...Jų nei kas gydo, nei medau išima, nei paruošia žiemai ir dar kartą pabrėžiu jos jau gyvena penkis metus ir kaip matau vis toliau sėkmingai vystosi...Ir noriu paklausti ar tikrai mums bites reikia gydyti? Ar čia nėra tik pinigų plovimas "tipo" pirkit vaistus ir šeimos nežus...
Manau, kad reikia gydyti TIKRAI. :think:
Atsiradus varozei, aš irgi taip maniau, bet vėliau, kai šeimos jau iš rudens pradėjo "dingti' " persigalvojau. :lol:
Kad mums kas nors stengiasi "prakišti" netikusius ir brangius vaistus- galį būti, bet tą reikia įrodyti.. :chi:
Aš irgi žinau vietą, viename iš mano ąžuolų, vienoje spietinėje bitės gyvena jau daugiau kaip penki metai, bet išsiaiškinau, kad ne tos pačios. Į tokias mėgstamas vietas, bitės parskrenda kiekvieną pavasarį vis kitos ir susidaro įspūdis, kad pastoviai gyvena. ;)
Pažiūrėk tame namo plyšyje, anksti pavasari, bičių nebus, o kai nueisi gegužės viduryje jau vėl skraidys ir gana aktyviai, nes yra parskridęs naujas pirmalakis didelis spiečius. Manau, kad greičiau yra taip? Be gydymo, šiais parazitų (visomis prasmėmis) paplitimo laikais, be gydymo bičių šeima, daugiau kaip tris metus, neišgyventų. :devil:
O gal tame plyšyje yra ypatingos kokios sąlygos, nepalankios erkėms daugintis:kvapai, skersvėjai, cheminės-silikatinės medžiagos ar dar kas? Nepamiršk, kad atsitiktinumas yra didžiausias atradėjas ir mokslininkas. Tokius atvejus, reikia blaivia moksliškai „pakaustyta“ galva išanalizuoti ir.......ATRADIMAS. :dance: :beer:
Apiforminsi, kaip daug metų kruopščiai atliktais įvairių medžiagų poveikio erkėms tyrimais ir NOBELIO PREMIJA. B)
Ko linkiu ir su kuo iš anksto ir SVEIKINU. :beer: :lol:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Bir 14 , 22:44

Išsiųsta: 14 Bir 2010, 09:13
Nuo: girinis
Kam: TRANAS

Sveiki. Esu naujokas forume, ir jau spėjau ikyrėti savo mintimis, tačiau Jus laikau mažiausiai konservatyviu. Turiu idėją, ir norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę. Kaip manot, ar galimas variantas naikinti varoa erkes įrengiant avilyje tranines gaudykles. Mintis tokia - pagaminti specialius lizdinius rėmus, kuriuose yra traninių perų kasetės. Jos išsiraukia atskirai, neardant lizdo - per viršų. Kasetė dedama į inkubatoriuką ir sterilizuojama skruzdžių rūgšties garais. Po to, galima dėti atgal į avilį išsiritimui arba perus sunaikinus.
Idėja gana įdomi, :ok: tik neaišku kas yra kas? :lol:
Patinka savarankiškai mąstantis žmonės, tai pabandykime truputį pasiaiškinti "viešai" , ne tik asmeninėse žinutėse. Gal ir kitiems bus kai kas įdomaus.
Dabar pirmiausia ko nesupratau: "pagaminti specialius lizdinius rėmus, kuriuose yra traninių perų kasetės. Jos išsiraukia atskirai, neardant lizdo - per viršų." Kaip tose kasetėse atsiranda traniniai perai, jei jie nėra lizde, nes rašai, kad galima ištraukti per viršų, neardant lizdo???

Erkes naikinti išpjaustant traninius perus yra seniai propaguojamas variantas ir plačiai naudojamas. Patiko štai kas, kad pats korius su traniniais dengtais perais, aišku, kartu ir su erkėmis, siūlai talpinti į inkubatorių.Čia kažkas naujo nors irgi girdėta.? Šita mintis gera todėl, kad išsiritus perams ir erkėms, galės juos sunaikinti, o korius vėl gražinti į bičių šeimas.
Ekonomika labai nemaža, nes bitėms nebereikės siūti naujų korių,naudoti medaus, o iškarto motina galės dėti vėl traniukus ir po dvejų savaičių, po tokio korio įdėjimo, vėl galės imti lauk ir vėl sunaikinti ten sulindusias erkes. Turint po du tokius korius kiekvienai šeimai, taip galima kas dvi savaites pakeičiant korį su traniniais perais į tuščią vienu priėjimu, sėkmingai, be chemijos naikinti erkes. Toks korys turėtų būti iš viršaus pažymėtas ir dedamas vos ne į šeimos lizdo vidurį.
Atleisk, bet varianto su specialia kasete ir kaip korį nuo erkių ir perų žadi išvalyti garinant druskos rūgštį - „nepagaunu“ ... :knock:
Viską kas gyvą nužudyti gali, bet kaip išvalyti, kad korys vėl būtų tinkamas dėti į avilį? :dontknow:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Bir 27 , 21:43

Kviečiu būti budriems. :boom:

Po tokių šaltų ir permainingų orų, pas bitininkus, kurie norėdami daug medaus arba, kad bitės nespiestų, persistengė su perų lizdo plėtimu - išskaidė lizdo perus, kaitaliojo aukštus ar net į tarpą kišo nepasiūtą aukštą, dabar atšilus orams, gali pasirodyti jo didenybė PUVINYS. :devil:
Jis visada "išlenda" birželio pabaigoje, jei pavasariais plečiant lizdus buvo padaryta grubių klaidų :F

Lengviausia jį galima aptikti uoslės pagalba. ;) Kaip kvepia yra daug aprašyta.
Pajautus puviniui būdingą kvapą, siūlau patikrinti lizde perus ir jei turite nemaloniai kvepiančių "svečių", rekomenduoju elgtis ryžtingai, nedelsiant ir neapsiriboti vien pažeistų korių su perais šalinimu ir sudeginimų, bet tai yra vienas iš atvejų, kai galima, reikia ir būtina, pasinaudoti antibiotikų pagalba. Tik elgdamiesi ryžtingai užkirsite kelią šiai pavojingai ligai plisti, ne tik savame bityne, bet neužkrėsite ir kaimynų.
Tikiuosi, kad pas forumiečius viskas gerai, bet vis dėlto siūlau atkreipti dėmesį, nes kuo vėliau ši liga bus pastebėta tuo pasekmės LIŪDNESNĖS :'(, nes šiais metais šiai ligai plisti orai buvo labai palankus...... :Secret:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Rgs 26 , 21:20

Rolandas30 rašė:Gerbiamas, TRANE, o kokia jūsų nuomonė dėl oksalo rūgšties (2 gr. šeimai) išgarinimo kaitinant?
Teigiamai, tik klausymėlis ką kaitinsi, t.y. ar gryną rūgštį ,ar vandeninį rūgšties tirpalą? Pas vieną estų bitininką mačiau, kad kaitina pačius rūgštynių rūgšties miltelius.
Man toks metodas nepriimtinas, nes prie aukštos temperatūros medžiagos dažniausiai keičia savo cheminę sudėtį. Gaunasi mėlyni sunkus dūmai ir nusėdą ant korių paviršiaus, o iš ten tiesus kelias į medų.... skrandį, o jei pavalgius tokio medaus bus bloga :lol: Manau, kad jei gerai pakaitintume seno bato kulną ir tuos dūmus papūstume i avilį - erkės kristu neblogiau ir dar, valgant medų, mums to podmoro kliūtų.
Kitas reikalas jei garini patį keturių procentų tirpalą... Pastebėjau, kad po gausesnio korių apipurškimo, pačios bitės avilyje pakelia temperatūrą ir garina. Po šitokio pastebėjimo daugiau kruopščiai apipurkšti visus korius iš abejų pusių nebesistengiu. Visus žiemai paruoštus avilio aukštus iš viršaus ir apačios supurškiu ir šiltai apklostau. Po 5-10 minučių pasigirsta iš avilio stiprus dūzgesys, o iš lakos eina rūgšties garais prisotintas oras. Erkėms HANA, apsidegina čiulptukus, kur bebūtų ir po 2-5 dienų krenta negyvos iš bado. :beer:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 01 , 23:33

Šiandiena važinėdamas po Klaipėdą, Palangą ir Šventąją vis mąsčiau, kaip būtų galima alėjus- riebalus panaudoti bičių gydymui.
Savo pamąstymais noriu pasidalinti ir su jumis;
Pirma, tiesiogiai panaudoti alėjus, tokiame pavidale kaip jie egzistuoja ( riebalų koncentrate), nematau galimybės.
Erkutės nuo jų turėtų žūti dėl prilipimo - iš bado, arba užsiklijuoti jų čiulptukai? Kadangi jos labai mažos, tai tikriausiai pakaktų tų riebalų ir emulsijos pavidale. Natūraliame emulsijos pavidale riebalai egzistuoja natūraliame karvės piene. Pienas nekenksmingas bitėms, dar labiau, netgi naudingas, nes jos pasisavina jame esančius baltymus ir tuos pačius riebalus. Bitutes apipurškus šviežiu natūraliu karvės pienu, bitės tą pieną sulaižytų, o erkėms dėl jame esančių emulsijos pavidale riebalų, gali būti hana.
Kitas variantas, tai aliejaus ir pikio tirpalą mikseriu gerai išplakti skystame sirupe, kad alėjus taptų emulsijos pavidale ir nekenktų bitėms(nesulipintų sparnų). Toks emulsinis tirpalas irgi bitėms nekenksmingas, o riebalų smulkus lašeliai irgi gali mirtinai paveikti erkutes, o pikis iš vis gerai nuo puvinių.

Gal Žilvinas galėtų paporinti, ką apie tai mąsto rusai, kokiu būdu jie mano gydyti alėjais?

Trečias variantas, tai žolelės. Kadangi žolelių veikimas yra pagrystąs tik per kvapus, o prie kvapų erkutės greit pripranta, manau, kad jų panaudojimas yra neperspektyvus. Nesumislinu būdo, kaip žolelių ištraukomis mirtinai pamaitinti erkutes, nes jos minta tik bičių limfa. Kita blogybė – medus yra geras visokių kvapų absorbentas. Keičiant kasmet kitas žoleles (kvapus) ir poramių pagalba sugaudant erkutes, galima apmažinti, bet ir vėl reikalingi poramiai, daug įvairios žolės arba jos ištraukų, darbo, galimybė prakvipinti medų , daro šį būdą neperspektyvų.
Girdėjau, kad galima erkutėmis sėkmingai nusikratyti bites apibarstai cukraus pudra, talku, kvietiniais pitliavotais miltais ir panašiai. Šis būdas irgi erkutes mirtinai paveikia - užsiklijuoja jų maitinimosi organai. Turbūt geriausiai tinka cukraus pudra ir miltai, nes juos arba sunaudos bitės arba kitam niekam nepakenks.

Gal kas netingi, „perspektyvus mokslininkai“ šituos mano pamąstymus patikrinti lauko bandymais?

Mano naudojamas būdas ( rūgštynių rūgštis) puikiai veikia( erkutes marina badu, nes apdegina čiulptukus) nekenkia bitėms ir dar mirtiną smūgį suduoda nozematozės sporom. Reikia tik nepatingėti papurkšti, o ne vien apsiriboti laistymu.
Iš gamtos nukopijuotas būdas – senos bičių šeimos sunaikinimas irgi , mano manymu, turi didelių privalumų – nereikia ieškoti ir keisti motinų, netgi lizde korių, kas du metai bičių šeimose atsinaujina visi lizdo koriai iš karto, nereikia gydyti nuo erkių, kartu sunaikinamos ir kitos ligos, kurių inkubacinis periodas du metai , supaprastėja šeimų dauginimas, praktiškai nebūna traninių šeimų, padidėja produkcijos kiekis, nes iš naikinamų šeimų išimamas visas medus, mažiau maisto reikia duoti žiemai, nes prieš žiemą trečdaliu sumažėja šeimų. Automatiškai bityno šeimos egzistuoja grupėmis, pagal amžių ir bitininkui patogu dirbti numatytus dienos darbus skirtus vienai grupei, nereikia landžioti po visas šeimas ir žiūrinėti, kur kas dedasi ir atlikinėti viename avilyje vienus darbus kitame kitus, nesusitrikdo šeimų darbas keičiant motinas, nes tokio keitimo iš vis nėra, taip toliau ir taip toliau.
Važinėjau, mąsčiau, gėriau brendžiuką užkąsdamas švėžia rūkyta žuvimi ir vėl mąsčiau ir niekaip neradau priežasčių, kodėl turėčiau atsisakyti dabar naudojamų dvejų gydymo būdų?
Praktiškai aš jaučiuosi šią problemą sėkmingai išspredęs, apgailestauju tik dėl bičiulių, kurie dar vis ieško savo būdo :lol: :beer:
.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 02 , 15:16

GIRINI, ar pastebėjai, kai į avilį pripurški rūgštynių rūgšties, tai tos "pasislėpusios" erkutės išlenda iš po tergito ir bėgioja apie bite labai aktyviai, ko nebūna padavus žolelių. Net ant lakos galima stebėti, kaip bitės su kojytėmis stengiasi jas nuo savęs nukrapštyti. Jos išlenda tikriausiai todėl, kad po apipurškimo bitės labai suaktyvėja, pakelia temperatūrą ir pradeda garinti rūgštį nuo savo kūno ir iš avilio. Matomai ta rūgštelė nemaloniai 'kutenana" ne tik jas, bet ir erkutes ir būtent dėl to, po tergitais palindusios erkutės, pasiruošusios žiemoti , maitintis ir šildytis bitės kūno sąskaita, yra priverstos išlysti, o tada gauna dar didesnę rūgšties dozę, apsidegina rūgštimi savo čiulptukus ir daugiau nebegali maitintis. Dėl to miršta.
Aplaistymo būdu gydant (Bee- Vitalu ar Bee- Vulu) manau, kad vaistų mechanizmas yra kiek kitoks. Erkutes iš po tergitų "iškrapšto" eteriniai alėjai(kvapas) ir jos laikinai apspangusios krenta į avilio apačią, bet bitininkas ten joms yra "paspendęs" gaudyklę - poramį, tai jos nebesugebėdamos pasikelti prie bičių, miršta iš bado. Šiuo būdu gydant, tiesiogiai nuo rūgšties miršta, gal tik puse, nes rūgšti paduodant laistymo būdu, ji po avilį paplinta nedaug, tik vėliau, kai bitės irgi ima aktyviai garinti ir taip oro srauto pagalba tą rūgštį paskleidžia po visą avilį, rūgštis paplinta daugiau.
Šitaip rūgšties veikimą įsivaizduoju aš, nes nekartą atlikti stebėjimai , "verčia" manyti, kad viskas būtent taip ir klostosi. Taškus ant (i) ir skaičius tegu surašo mokslininkai :lol:
Nesuprantu kodėl, nors apie tokį rūgšties veikimo būda kalbėjau jau prieš 25 metus ( po trijų metų, kai tik pasirodė erkės), ponai mokslininkai vis dar ieško „stebuklingos“ žolelės ar kokios cheminės panacėjos. Tikriausia yra naudinga „įsisavinti“ skiriamus pinigus ir kuo ilgiau ieškoti ir kol skiriama tam pinigų, „nerasti“ vaistų. Aš runkelis galvojau, kad jie nemokšos, o pasirodo jie labai gudrus , nes nenori netekti „melžiamos karvės“.
Jei klausymai kiltų dėl skruzdžių rūgšties panaudojimo, trumpai pačiam paminėsiu. Ši rūgštis buvo pirma, kurią pradėjau naudoti, bet po pirmų bandymų pastebėjau jaunų perų žuvimą, o antrais metais po tokių „gydymų“ puvinių paplitimą – atsisakiau ir perėjau ant rūgštynių rūgšties. Latvių bitininkai to „nepastebėjo“ ir po trijų metų gydymo skruzdžių rūgštimi, neteko daugiau kaip 50 procentų savo bičių. Žaisti su ja galima, paduodant (garinant) mažais kiekiais, bet šitaip gydant , po tais tergitais sulindusios erkutės sėkmingai išgyvena.
Tiek žinių ir prisiminimų iš senų laikų patirties :lol:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 03 , 14:07

Rolandas30 rašė:Gerb. Trane, kaip Jūsų nuomone, ar galima sieti dažną oksalo rūgšties naudojimą gydant varoatozę (laistymą, purškimą), taip pat žiemos syrupo rūgštinimą, su kalkiniais perais vasarą?
Mano nuomone, oksalą metuose reikia vartoti tik vieną kartą - vėlai rudeni. Sirupo niekada nerūgštinu ir visokių pribambasų (žolelių, česnakų) ar ko nors kito niekada nededu. Jei kada ir rūgštindavau, tai tik paskutinius du litrus- po rudeninio pamaitinimo. Su eskoferoze didesnių problemų nesu turėjęs. Kaip ji atrodo žinau, kartais kai kurioje šeimoje ima ir pasitaiko.
Manau, kad eskoferozei atsirasti didesnės įtakos turi šaltas, drėgnas lizdas, kai bitininkai plėsdami lizdus išskaido perus arba bedugnis avilys, arba aviliai sustatyti žemoje drėgnoje vietoje. Bet čia tik mano logiškas pamąstymas. :think:
Tavo nuogąstavimų negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes su eskoferoze praktiškai esu susidūręs mažai. Gal būt taip yra dėlto, kad bičių perų lizdo beveik niekada neskaidau.
Jei oksalą vartoti DŽNAI, kaip pats sakai, arba dar ir sirupą rūgštinti – visko gali būti? :dontknow: Niekur nei skaičiau, nei girdėjau, kad eskoferozės atsiradimą skatintu rūgštis. Jei turi tokių žinių pasidalink su visais. :beer:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 11 , 01:10

Per visus ilgus bitininkavimo metus dar nebuvo metų, kad spalio mėnesyje nebūtų 1-4 idealios , tinkamos dienos bitutėms apgydyti nuo erkių.
Kadangi šiemet dėl įvairių priežasčių senų ir stipriai apkrėstų erkėmis šeimų nesunaikinau, tai laukiau tų "sanitarinių dienų", kuriuos šiemet kaip tik buvo spalio 9-10 dienomis. Nieko nelaukdamas, pasinaudojau gamtos suteikta malone ir šiandiena, su savo gamybos oksalu, gerai, iki šlapumo, supurškiau visus aukštus iš viršaus ir apačios. Tuo pradėjau ir baigiau šiuometinį bičių gydymą. :beer:

Čia forume, kažkuris bitininkas išreiškė nuomonę, kad vėlai rudenį išsiritusios bitės, būtinai turi apsiskraidyti, kitaip teišgyvens tik iki šv.kalėdų. Aš su šią nuomone nesutinku. Dar daugiau, manau, kad bitės išsiritusios vasario mėn. gyveną normalų gyvenimą avilyje, tai yra maitinasi pačios ir maitina perus ir kai kurios išauginą naują kartą taip ir neapsiskraidžiusios visai. Jei gamta leidžia apsiskraidyti – pašalinti susikaupusias maisto atliekas, tai jos gyvena ilgiau ir nudirba daugiau naudingų darbų, bet jei to padaryti negali, o avilyje turi pakankamai kokybiško angliavandenių ir baltyminio maisto, ir vandens - tai šeima gali gyventi, kad ir ištisus metus ir bent keletą kartų atsinaujinti taip ir neapsiskraidžiusios.
Čia mintis pamąstymui yra ne iš piršto laužta, o paremta žymėtų bičių primityviais asmeniniais stebėjimais. :think:
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 11 , 13:02

rennyka rašė:Būtų įdomu sužinoti, kokiu būdu Tranas pažymėjo vasario mėnesį išsiritusią, bet taip ir neapsiskraidžiojusią bitę... :wasntme:
Gerbiamoji Rennyka, atsitiktinumas , gyvosios gamtos vystymosi logika ir žmogaus loginis mąstymas yra visų atradimų ir išradimų šaltinis. Žmogus savo loginio mąstymo sugebėjimus evoliucijos eigoje taip pat išsiugdė vedamas bendro gyvosios gamtos vystymosi logikos.
Pradžiai trumpas pamąstymą prisilaikant bendro gyvosios gamtos vystymosi logikos.
Tas kas sugebėjo išgyventi per keletą milijonų metų be žmogaus įsikišimo, tas matomai klaidų daro mažai. Bitės kaip tik tokios ir yra.
Gyvūnijos rūšys, kurios nesugebėjo prisitaikyti arba darė kai kurių klaidų - neišgyveno ir išnyko seniai arba yra išnykimo stadijoje ir ne vien dėl žmogaus veiklos ( raudonoji knyga)
Bent keletą metų bitininkaujančiam nėra paslaptis, kad bitės perus pradeda auginti kartais net sausio mėnesyje, o vasario pabaigoje perų turi jau apie 80 procentų šeimų. Logiškai mąstant matomai, jei jau jos taip daro, bičių šeimai tai yra naudinga ir net būtina. Kyla klausimas, ar tos bitės , kurios išsirito vasario pradžioje bičių šeimai duoda kokią nors naudą? Ar gali bitės elgtis taip neprotingai, auginti naujas bites žiemos laike, naudoti maistą ne tik savo gyvybės palaikymui, šilumos gamybai, bet ir naujų bičių auginimui, jei naujosios jokios naudos šeimai neduoda? Tuo labiau, kad žinome ir visi sutinkame, kad bitės nieko nedaro šiaip sau dėl komforto ar iš neturėjimo ką veikti, bet kas pastebima dažnai darant žmones.
Bitininkas matydamas, kaip bitės pavasariais apsiskraido, mąsto – kiekviena išsiritusi bitė būtinai turi apsiskraidyti, nes to nepadariusi- neišgyvens. Kurį laiką panašiai mąsčiau ir aš.
Atsitiktinumo dėka, pačios gamtos pakišti eksperimentai, tokie kaip: šeima nuėjusi žiemoti be motinos žiemoja gana gerai ir beveik visos rudeninės bitės sulaukia pavasario. Arba jei šeimai iš rudens atimti visus korius su duonele, tai tokia šeima bent jau sausio vasario mėnesiais nepradeda auginti perų.
Norvegai vedami tokios mąstymo logikos ir bando bičių šeimą iš rudens perkelti ant naujų korių ir sumaitinti invertą, kad bitės neaugintų anksti perų ir gerai žiemotų.
Bet, matydami, kad ir šiomis spalio mėnesio dienomis, bitelės dar tempia žiedadulkės, verčia mąstyti, kad tie vėlybi perai ar net sausio vasario mėnesio perai joms yra gyvybiškai reikalingi.
Bendra gamtos vystymosi logika verčia manyti, kad gamtos gyvybės formoms vedančioms bendruomeninį gyvenimo būdą yra būtinas beveik nepertraukiamas atsinaujinimo procesas ir bet koks, kad ir laikinas vystymosi nutraukimas yra žalingas ir nepageidaujamas.
Čia apie tai būtų galima kalbėti daug, bet manau, kad daugumai forumiečių tai nelabai įdomu, tuo ir apsiribuosiu. Mąstančius „užkabins“ tolimesniems pamąstymams ir tai ką pasakiau.

Pabaigai, kad visai Rennyka nenusiviltu, tiesiogiai atsakau į pateiktą klausimą. :rose:

Kadangi mane „kankino“ nežinojimo sopuliai, kaip ten iš tikro su tomis jaunomis nespėjusiomis apsiskraidyti bitėmis, tai pasitaikius progai – atsitiktinumui, nes audra vėlai rudeni man išvartė keletą avilių ir ne vieną kartą, kurie nuo savo stovėjimo vietos, kai kurie nusirito net apie penkis metrus ir net iš kai kurių koriai po keletą grupėmis ir su tirštai aptūptomis bitėmis išsirito iš savų aukštų, tai pagalvojau, jei jau dar gyvos esate ir šitaip pragulėjote apie dvi paras, tai palauksite ir dar valandą, kol atsinešiu motinoms žymėti skirtų dažų ir iš išvaizdos dar jaunas bites net po kelias dešimtis iš skirtingų avilių sužymėjau ir su koriais sukroviau atgal į avilius. Kitais metais, kadangi rezultatai sudomino, tai net gruodžio - vasario mėn. eksperimentams panaudodavau 3-5 dadano avilius, išardydavau lizdą, pažymėdavau jaunas bites ir vėl lizdą ta pačia tvarka surinkdavau. Taip padaryti yra visai nesudėtinga, nes bitės dėl artimos nuliui temperatūros „pozuoja „ gana paklusniai ir šeima dėl vieno tokio lizdo išardymo sėkmingai sulaukia pavasario. Aviliuose įrengti poramiai, leidžia kas dvi savaitės stebėti kritusias bites, tame tarpe ir žymėtas.
Viena pastebėjau, kad žiemos laike, bent kaip nors trukdomos bitės, anksčiau ir aktyviai pradeda auginti perus. Ta prasme, bet koks „bitininkavimas žiema“ yra nepageidaujamas.
Antra, kad jaunos neapsiskraidžiusios bitės sėkmingai gyvena per žiema ir net augina jaunąją kartą, o apsiskraido pavasari. Kad taip būtų būtina sąlyga: sveikos bitės, kokybiškas maistas, avilyje gera ventiliacija , ramybė žiemos laike, šeima turi aptupti 5-7 tarprėmius. :P
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 12 , 11:32

Floyd rašė:Jau ne vienoj temoj žiedadulkių nešimas tapatinamas su perų auginimu. Iš kur traukiat tokias mintis?
Ne tiesiogiai Floid, netiesiogiai. :think:
Ta prasme, kad žiedadulkių nešimą nereiktu tiesiogiai sieti su tuo momentu -jaunu perų buvimu, tai taip, bet jei bitės turi gerą motiną, o duonelės atsargos užpiltos žiemai skirtu maistu, tai jos instinktyviai žinodamos, kad duonelės joms reikės jau vasario mėnesyje, JEI TIK GAMTA DUODA - neša.


Pavyzdžiui, kad ir toks - JEI BITĖS IŠ RUDENS GAUSIAI PIKIUOJA - BUS "KIETA" ŽIEMA.
Nieko panašaus, mano stebėjimai to nepatvirtino. Visi neseniai buvo visiškai kelios "šiltos" besniegės žiemos, o bitelės, esant šiltam rudeniui, gausiai pikiavo. Ne veltui JEI TIK GAMTA DUODA bitės neša, parašiau didžiosiomis raidėmis.

Arba dar vienas - PRIEŠ LIETŲ BITĖS ILGAI VAKARE DIRBA.
Nei velnio. Bitės ilgai vakare dirba ir net naktimis (liepos), jei tik gamta išskiria daug nektaro. Teisingiau būtų sakyti, ar tai dėl slėgio pakitimo, ar dėl drėgmės santikio - prieš litų medingi augalai išskiria daug nektaro. Manau, kad čia tikroji priežastis, kodėl bitės iki vėlumos dirba.

Dar daug bitininkystėje yra MITŲ ir čia vienas iš jų. Per laiką moksliukai ir mąstantis bitininkai sudėlios visus taškus į vietas....Kiekvienas toks ,kaip Tavo pastebėjimas, ar informatyvus komentaras prie to prisideda...
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 19 , 12:51

Darykite oksalą tik su vandeniu - neges ir šildyt nereikės. :think:
BeeVitalo ar BeeVulo pašildymas manau yra tuščias reikalas. Santykinai smulkus lašelis , patekę ant korio, greitai tą šiltumą praranda. Patį lizdą, kaip darė Žilvinas - taip, bet ir tai ne ta prasme, kad " bičių subruzdimas" didesnis būtų, o kad eteriniai alėjai geriau garuotu ir erkes svaigintų. Jei nėra poramiu ir toks šildymas nieko neduoda.
Naudokit išpurškimą, o ne laistymą ir tik vandenį su oksalu, be jokių pribambasų - ir subruzdimas gaunasi, ir bitelės pačios pašildo iki išgarinimo, ir poramių jokių nereikia, ir erkėms garantuotas HANA, ir pigiau, ir , kad mažiau darbo būtų , nebūtinai kiekvieną korį iškelti (dadane) ,pakanka tik perstumti kokių penkių cm. atstumu, per būsimo apšiltinimo plotį, o daugiaaukštininkams ir to nereikia - pakanką kiekvieną aukštą supurkšti iš viršaus ir apačios - ypač iš apačios.
Nematau problemos, gal tikrai čia kaip Rennka sako, specialiai, kad sdėtingiau, nesuprantamiau, moksliškiau ir brangiau viskas būtų? :o :P
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2796
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 21 , 20:59

Labai malonu, kad Kest mąsto, kaip tas erkutes ir kurioje vietoje butų galima sugaudyti. Nors konkrečiai kreipeisi į Austėją2, bet negaliu neįkišti savo trigrašio, nes pas mane šis etapas praeitas.
Tavo mąstymo klaida tame, kad manai, kad taip išvengsi skruzdžių rūgšties garų patekimo į lizdą. Tas tavo sumąstytas būdas gal ir būtų geras jei rūgšties garai nebūtų sunkesni už orą. Oksalas atpuola, nes negaruoja. Kaip su Beevitalu bus - negaliu konkrečiai pasakyti, nesu išbandęs, tik galiu pamąstyti. Kadangi tavo išmąstytu atveju, erkių kontaktas su rūgštimis įvyks tik erkėms apsvaigus ir nukritus į rūgštų skysti, tai erkutės kris tik nuo Beevitalo sudedamųjų dalių -eterinio aliejaus kvapo.
Mano atliekamų bandymų atveju, tokia nuo erkių apšvarinimo vietą buvau įrengęs pačioje lakoje, o skruzdžių rūgštį padėjęs už diafragmos. Idėja tame, kad rūgštis būdama sunkesnė už orą pamažu turėjo garuoti ir tekėti pro laką lauk, o bitės ir erkės atsidūrusios ant dugno, turėjo kristi į gaudyklę.
Problema iškilo su rūgšties garavimo reguliavimu. Arba per mažai, arba, dienos viduryje, parskridusios bitės pakimba barzda po avilį ir nustoja dirbusios.
Buvau rūgšties išgarinimą įtaisęs ir virš lizdo, taip, kad garuodama rūgštis nepatektų į lizdą, o leistųsi žemyn už diafragmos ant dugno ir pro laką lauk. Maniau, kad virš lubelių laikosi daug maž pastovi temperatūra ir bus lengviau sureguliuoti garavimą. Bet, kai po tokių ilgesnių bandymų, klientai pradėjo "girti" mano medų, kad skaniai rūgštokas ir pušimis kvepiantis, tai pasiteisinau, kad tai miško medus ir tokius bandymus nutraukiau. Terlionės daug, o žymesnio efekto nepastebėjau.
Sveikinu, kad ieškai, bet kodėl nesinaudoji jau "suieškotu" metodu. Manau, kad geriau vargu ar ką nors surasite.
Linkiu sėkmės. :beer:
Vartotojo avataras
Liuka
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: dadanai
Bičių šeimų skaičius: 150
Bitininkavimo stažas: 32
Miestas: Bilvyčių kaimas
Pranešimai: 2581
Užsiregistravo: 2009 Vas 08 , 14:20

Re: Bičių šeimų gydymas

2010 Spa 27 , 19:51

Nu,kad dar gabonas veikia...Porėmis išimtas antrą dieną po juostelių sukabinimo.O kiek dar jų iškrito per visą vaistų veikimo laikotarpį :think: .Po to laisčiau dar beevitalį,radau tik 12 erkių.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.

Grįžti į

REKLAMOS PLOTAS