Lietuvos bitininkų forumas

Gal bus įdomu? :good:

Žmogus suradęs drevę pasidarė bortą

Medžio kamieno dalį su dreve parsinešė arčiau namų ir įsikėlė į jam patogų medį

Drevės - bortai, po nusileidimo ant žemės, buvo pavadintos kaladėmis, kelmais ir pradėtos puošti

Atsirado pirmi bitynai ant žemės

Sugalvojome, kaip patiems pasigaminti bortus-kalades

Pabandėm kaladę paguldyti

Sumanėm bites apgyvendinti savo gyvenamo namo sienose

Pradėjo atsirasti rėmo detalės

Avilys- drevė

Sumąstėme rėmą medžio listvelėmis apriboti iš šonų

Sukūrus rėmą prasidėjo masiška įvairių konstrukcijų avilių kūryba
Viršuje kairėje Trano-Pupino rėmas, dešinėje- daniškas.

Atsiradus sintetinėms medžiagoms iš jų buvo pradėti gaminti ir aviliai

Pirmose nuotraukose Tranas su pirmais su sutrumpintu rėmu aviliais pagamintais apie 2000m. J. Kriščiūno. Apačioje matosi ventiliacinis aukštas su vertikalia laka, kuri tiek žiemą tiek ir vasarą automatiškai reguliuoja šilumos ir drėgmės pertekliaus pasišalinimą išstumiamos ventiliacijos būdu.
Pirmas vaizdelis- žiemos variantas, antras- vasaros.
Po penkių metų bitininkavimo šio "patobulinimo" buvo atsisakyta. Kodėl? Čia ne ta vieta, kad apie tai kalbėti.
Sugrįžau vėl prie medinių aukštų su kuriais bitininkauju jau apie 25 metus ir kurie antrame vaizdelyje matosi virš polistirolinių aukštų. Dabar darau pastangas, kad šie aukštai būtų daromi iš polistirolo ir planuoju juos pirmiausia naudoti lizdui, o jei patenkins tvirtumas, galės panaudoti ir meduvėms

Nuostalgija

Už šitą avilių evoliucijos pristatymą TRANĄ nuoširdžiai sveikinu!

Atrodo ir skaitęs, ir matęs, ir girdėjęs, bet kad šitaip išsamiai ir vienoje vietoje... Esu tikrai sužavėtas šia vaizdine mokomąja/pažintine (net nežinau, kaip geriau įvardinti) TRANO priemone :good: Nuoširdus AČIŪ

zilvasss rašė:Ačiū.Peržiūrėjau su didžiausiu malonumu.
Tikrieji bičių namai ne drevė.Tai KORIAI.bitės juos tobulino 5 mln. metų ir ištobulino tiek ,kad gali gyvent visokioms klimatinėms sąlygoms, siūdamos korius tiesiog ant medžių šakų kaip Indijoje,uolų plyšiuose Alpėse, drevėse Sibire ar visokio tipo aviliuose visame pasaulyje.

Arba kaip Rusijoje, Prancūzijoje, Neapale...

Pasižiūrėkite į pirmą vaizdelį iš Prancūzijos ir į du apatinius iš Pamaskvio. Palyginkite pasiūtų korių dydį. Matosi iš kart , kur tinkamas Dadano rėmas, o kur siauresnis ir aukštesnis. Taip sakant čia yra - bičių kalba. Pastudijuokit gerai korių skaičių, storį, aukštį ir suprasite, kad aš kalbu bičių kalba ir beveik nieko neišsgalvojau ar sukūriau pats.

austeja rašė:Sveiki, ar ne laikas butu jums knyga išleist? Būtų puiku.
Ir didžiulis ačiū už tokį nesavanaudišką dalinimąsi žiniomis ir mąstymo skatinimą

Ačiū už įvertinimą.

Jooo ir man atrodo, kad šiais laikais atspausdinti kokią knygiūkštę- tik juokų darbas, bet visa problema, kad jos turinys būtų šio to vertas.
Nesuprantu, ar čia Jūs juokaujate ar rimtai šnekate. Nejaugi manote, kad tokios rašliavos, nepagrįstos jokiais rimtais moksliniais tyrimais, atspausdinimas būtų šio to vertas? Jei taip tikrai manote, tai tokių "rašytojų", kurie turėdami 30-50 bitininkavimo praktikos, Lietuvoje yra gal apie šimtas ir jei visi pradės aprašinėti savo praktinį bitininkavimą, bus labai nuobodu kam nors visą tai skaityti. Tuo labiau, kad tokio skaitalo yra pilna jau ir dabar, dvejuose bitininkystės tema leidžiamose žurnalėkuose ir laikraščiuose, kurių tikriausiai niekas ir neskaito, nors juos redaguoja ir tikri žurnalistai. Plagiato irgi pilna ir jau visiems nusibodo.
Mano nuomone, po J. Krisčiūno, kai kurie spaudiniai gerbiamų mokslo daktarų J. Balžiako ir J. Straigio dar buvo šio to verti, o visą kitą tik pigus skaitalas.
Manau, kad viską ką naudingo žinau, neslėpdamas parašau forume ir to pilnai pakanka, bet ir tai sulaukiu priekaištų, kad savo teiginių neparemiu skaičiais, lyg atstovaučiau kokį mokslininkų kolektyvą.
Įsivaizduoju, kiek pašaipų ir viešų įžeidinėjimų susilaukčiau jei išdrįsčiau, būdamas tik paprastas bitininkas- praktikas, kaip ir daugelis Lietuvoje, išsišokti su knyga apie bitininkystę.
Jei ir parašyčiau, nemanau, kad atsirastu nedaugiau nei šimtas perkančių ir skaitančių. Gal sakau dar palauksiu, nesijaučiu kažkuo tai labai iš kitų bitininkų - praktikų išsiskiriantis, kad reiktų apie tai knygoje aprašyti ir nenoriu tapti pajuokos objektu.