Dar kartą apie ventiliaciją
Kiekvienas nebaigęs jokių bitininkystės mokslų, nusprendęs laikyti bites ir praktiškai pradėjęs bitininkauti, neišvengiamai daro keletą su ventiliacija susietu klaidų. Dažniausiai, vedamas grynai savo žmogiškos patirties suvokimo ir nieko nežinodamas apie bičių biologinio instinkto savybes, prieš žiemą bičių šeimą stengiasi kaip galima labiau apkamšyti, apšiltinti. Mažiau klaidų daro tie, kurie dar jaunystėje yra padėję vyresniems savo šeimos nariams bitininkauti ir stebėję, kaip vieni ar kiti bičių priežiūros darbai buvo atliekami, bet perimdami patirti kartu perėmė ir jų daromas klaidas. Tokie labai nenoriai priima naujoves ir į pažangesnių bitininkų pastabas dėl daromų klaidų, dažnai atsikerta sakydami – „Mano senelis taip darė, tėvas taip darė, taip darysiu ir aš“ Todėl, kaip taisyklė, greičiau pažangiau bitininkauti pradeda tie kurie iš senuolių jokios bičių priežiūros patirties nėra perėmę, bet mokosi iš knygų ir savų klaidų.
Kiekvienas pradėjęs savarankiškai bitininkauti ir prieš tai nebaigęs jokių bitininkystė mokslų, jau po kelėtos savarankiško bitininkavimo metų sužino, kad žiemodamos bitės į vidinę avilio aplinką išskiria nemažai vandens garų, kurie dėl blogai įrengtos ventiliacijos, negalėdami pasišalinti iš avilio, kondensuojasi ant bitėmis neaptūptų korių ar kitų vidinių avilio paviršių. Po žiemos, stebėdamas viduriuojančias, nusilpusias bites, apipelėjusius, pajuodusius kraštinius korius ir juose prarūgusį medų, ima suprasti, kad bičių šeimai, gyvenant bet kokios konstrukcijos avilyje, susikaupęs drėgmės pertekliaus labai pablogina žiemojimo sąlygas, dėl ko gera avilio ventiliacija yra tiesiog BŪTINA.
Įrengti gerai funkcionuojančia avilio ventiliaciją, bagusiam bent vidurinės mokyklos fizikos kursą kuri neleistu avilio viduje susikaupti drėgmės pertekliui, nėra sudėtinga. Tam pakanka žiemojančių bičių lizdą iš viršaus ir šonu niekuo nepridengti, palikti kelėtos centimetrų pravirą laką ir avilio stogo šonuose įrengti ventiliacines angas. Bet mąstantis bitininkas supranta, kad prie šitaip įrengtos ventiliacijos, kartu su vandens garai pasišalins ir šiluma, kuri žiemojančiai bičių šeimai yra irgi būtina.
Jei apie geros avilio ventiliacijos būtinumą bitininkams primena blogai peržiemojusios bitės, tai kad nemažiau dėmesio gerai avilio ventiliacijai reikia skirti ir šiltuoju metų laikotarpiu, susimąsto ne visi. Taip būna gal dėl to, kad iš po žiemos, bičių šeimos netekimas ar žymus šeimos susilpnėjimas yra gerai pastebimas ir morališkai „skausmingas“, o kad vasaros laikotarpyje, dėl blogos ventiliacijos gauna mažiau produkcijos arba viena kita šeima išsiskraido spiečiais, susimąsto ne kiekvienas ir patirtus nuostolius nurašo nepalankiems metams.
Ką daryti? Kaip įrengti gerą avilio ventiliaciją ir apšiltinti bičių šeimos lizdą šaltuoju metų laikotarpiu ir kaip šiltuoju?
Kaip, Lietuviško klimato sąlygomis, kada dažni atšilimai žiemą, o atšalimai vėlyvą pavasarį arba net po keletą dienų trunkantys šalti darganoti orai ir vasarą pasitaiko, įrengti efektyvią ir su mažiausiais šilumos nuostoliais ventiliaciją?
Galu gale, ar iš viso bičių šeimai, gyvenančiai avilyje, kur ji yra apsaugota nuo tiesioginio vėjo, lietaus, saulės ir visokių stambesnių kenkėjų , reikia daugiau kokio papildomo apšiltinimo ir ventiliacijos? Gal pilnai pakanka tik tų kelių ventiliacinių angų stoge ir lengvo apkloto virš lizdo, nes bitės, natūralios gamtos sukurtuose uolų plyšiuose ar senų medžių drevėse, bent jau iki tol, kol iš ten jas “iškrapštė“ bitininkai ir apgyvendino aviliuose, sėkmingai išgyveno?
Štai keletas su ventiliacija susietų klausimų į kuriuos kiekvienas, norintis sėkmingai ir pelningai bitininkauti, turi surasti tinkamą, bičių biologiniam instinktui ir elementariai fizikai neprieštaraujantį, ventiliacijos būdą. Patirtis rodo, kad bitės gyvenančios avilyje su tinkamai įrengta ventiliacija ir apšiltinimu, visada sveikesnės ir energingesnės sulaukia pavasario.
Žinome, kad be geros avilio ventiliacijos, kuri tiesiogiai priklauso nuo avilio konstrukcijos ir bitininko sugebėjimo tinkamai ją įruošti, sėkmingam bičių žiemojimui daug įtakos turi ir kiti faktoriai, kaip;
- geras kokybiškas žiemos maistas,
-žiemojančių bičių amžius,
-jų fiziologinė kokybė,
-parazitai,
-ligos,
- ramybė,
-veislė.
Kuo mažesnis bet koks neigiamas poveikis žiemojančiai bičių šeimai, tuo ji mažiau sunaudoja maisto, energijos ir tuo sparčiau vystosi pavasarį.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo viskas paprasta ir nesudėtinga, bet norint visus bičių priežiūros darbus atlikti savalaikiai ir su mažiausiomis neigiamomis pasekmėmis bičių šeimos vystymuisi, apie kiekvieno išvardinto galimo neigiamo poveikio sėkmingą pašalinimą, galima parašyti bent po keletą ilgų straipsnių arba net ir mokslinę disertaciją.
Geras bitininkas yra tas, kuris į visų tų neigiamų faktorių šalinimą žiūri kompleksiškai, kiekvieną jų šalina pačiu tinkamiausiu laiku, kada tai galima padaryti ne tik su mažiausiomis bitininko darbo sąnaudomis, bet ir mažiausiomis neigiamomis pasekmėmis bičių šeimai.
Geras bitininkas turi turėti ne tik elementariausiu žinių iš fizikos, suprasti termodinamikos dėsnių veikimą, nusimanyti apie avilio gamybai ir apšiltinimui naudojamų medžiagų fizines savybes, bet sugebėti tinkamai įvertinti ir žiemojančių bičių klubo termoginezines savybes, dėka kurių jos sugeba, šaltuoju metų laikotarpiu, išgyventi ir olos plyšyje, ir išpuvusioje medžio drevėje, ir niekuo neapšiltintame avilyje.
Gali būti, kad gerai išsiaiškinę bičių žiemos klubo termoginezinio veikimo mechanizmą ir tinkamai įvertinę jo savybes, galėsime atsisakyti daugelio „gudrių“ ventiliacijos įruošimo būdų ir sintetinių apšiltinamųjų medžiagų?
Gal galima sėkmingai bitininkauti ir bites gerai paruošti žiemai nežinant nei fizikos, nei termodinamikos dėsnių ir visiškai nėra būtina prigalvoti įvairių sudėtingų konstrukcijų avilių, tame tarpe ir rėmo patrumpinimas čia nėra jokia panacėja. ?
Dažnai skaitydamas mokslininkų parašytas knygas, kurios prifarširuotos įvairių, eiliniam bitininkui sunkiai suvokiamų mokslinių terminų, savęs ir kitų klausiu, kam to visko reikia? Ar tik ne tam, kad paprastas bitininkas, be papildomų mokslininkų išaiškinimų, nieko nesuprastu? Tiek rašančio knygą, straipsnį ar komentarą, tiek ir paskaitą skaitančio lektoriaus, didžiausia vertybė yra sugebėti kalbėti ir rašyti visiems suprantama, buityje vartojama kalba.
Jei apie įvairias medžiagas, jų savybes, elementarius fizikos dėsnius ir termodinamikos procesus mus supažindina dar mokyklos suole, tai apie bičių kamuolio termoginezines savybes ir tai tik labai paviršutiniškai, sužinome tik mokydamiesi bitininkystės specialybės.
Pagrindinė bėda yra ta, kad neturėdami šiuolaikinio mokslinio bitininkystės centro, kur naujausi pasaulinio bitininkystės mokslo pasiekimai būtų praktiškai patikrinami lauko bandymais ir su jų rezultatais, seminarų ar bitininkystės leidinių pagalba supažindinami visi Lietuvos bitininkai, daugumas bitininkaujame sava galva ir tinkamai neįvertindami vabzdžių pasaulio biologinių savybių, bandome jiems pritaikyti savas, žmogiškas.
Mes tik galime pavydėti patys sau, kad nieko nenusimanydami apie kompiuterio ar automašinos vidaus įrangą ir veikimo principus, sugebame jais naudotis. Lygiai taip pat, kaip žmogus nieko nenusimanydamas apie bičių šeimos gyvenimą ir bitininkavimą, nusipirkęs turguje medaus yra jo vartotojas.
Panašios galimybės turėtų būti ir norinčiam pradėti bitininkauti. Nusipirkai knyga, kur pagal naujausias mokslininkų rekomendacijas aprašoma tau priimtiniausia, mėgėjiška arba profesionali bitininkavimo technologija ir įsigijęs pasirinktam bitininkavimo būdui tinkamiausi inventorių sau sėkmingai bitininkauji. Dėl to, kokie ten procesai tame avilyje vyksta ir pagal kokius biologinius instinktus bitės dauginasi ir neša medų, eiliniam bitininkui visai neturėtų rūpėti.
Parašęs šitą paskutinį sakinį, ilgam susimąsčiau... pakvipo man nepriimtinu globalizmu.. kur vadovaujant jo didenybei DOLERIUI ne tik gyvūnai ar augalai visaip privartaujami, bet ir žmonės.
Bitininkavimas, gal tuo ir įdomus, kad daugelis dar kol kas bitininkaujame ne tik dėl medaus ir didesnės ekonominės naudos, bet ir dėl galimybės savo kailiu patirti ieškojimų, atradimų, malonių ir nemalonių atsitiktinumų, kūrybos, artimesnio bendravimo su gamta, jos pažinimo džiaugsmą, bet ir skaudžių nusivylimų.
Bitininkaujant be specialaus teorinio pasiruošimo, patys geriausi mokytojai yra patirtis ir atsitiktinumas. Ne kartą esu sakęs, kad tik mąstantis ir turintis specialių teorinių žinių bitininkas, iš bitininkavimo praktikoje, dėl užsimiršimo ar dėl dar kitokių priežasčių įvykusių atsitiktinumų, gali tinkamai įvertinti vienokias ar kitokias pasekmes ir padaryti iš to sau ir kitiems naudingas išvadas.
Kadangi kalbame apie ventiliaciją, tai keletą tokių atsitiktinumų, susietu su bičių apšiltinimu ir ventiliacija, pasitaikiusiu mano paties praktikoje, bandysiu paviešinti.
Ne kartą, teko stebėti gerai peržiemojusią bičių šeimą, kuri buvo palikta žiemoti be diafragmų, be jokio šoninio apšiltinimo ir tik su viršutiniu apklotu, kai tuo tarpu, kruopščiai apšiltintos šeimos, peržiemojo blogai, viduriavo ir blogai vystėsi.
Teko stebėti ir tokį atvejį, kada asocialus žmonės nuo pat vėlyvo rudens nuo keliolikos šeimų buvo nurinkę viršutinius apšiltinimus, bet nušiltintos bičių šeimos peržiemojo net geriau už tas, kurios žiemą praleido apšiltintos.
Bitininkavimo pradžioje, teko stebėti ir priešingą vaizdą, , kai spalio mėnesį kruopščiai apšiltintos bičių šeimos, peržiemodavo blogai, viduriuodavo, kraštiniai koriai būdavo papelyje, juose esantis neuždengtas medus aprūgęs ir vos krestelėjus korį taškydavosi ant žemės, tolimesniuose nuo lakos apatiniuose kampuose pilna negyvų apipelijusių bičių lavonų, avilio vidiniai paviršiai nuo drėgmės pajuodę, o pati bičių šeima nusilpusi, apsividuriavusi ir blogai nuo pavasario vystėsi.
Forume matėte nuotrauką , kur po atviru dangumi Pamaskvyje parodytas bičių spiečius, susimetęs ant nedidelio krūmokšnio ir pasisiuvęs korius , beveik per visą žiemą sėkmingai žiemojo.
Panašių, tokių gyvų pavyzdžių, pasaulinėje bitininkystės literatūroje yra aprašyta daug. Manau, kad ir forumo dalyviai ne vienas kažką panašaus yra matęs gyvai.
Turbūt nevienam bitininkui, po tokių atsitiktinių sėkmingai pasibaigusių eksperimentų kyla klausimas, kodėl normalios šeimos bitės, būdamos žiemos kamuolyje, esant ir 20-40šalčio nesušąla?
Iš kur ir kaip bitės pasigaminą reikiamą šilumą? Kokie biocheminiai procesai vyksta, kad palyginus su labai mažomis maisto sąnaudomis pagaminama tiek daug, gyvybei palaikyti reikalingos, šiluminės energijos? Kokios medžiagos dalyvauja biocheminėse reakcijose, kiek jų sunaudojama ir kokie pašaliniai produktai lieka pasibaigus reakcijai?
Pavyzdžiui visi žinome, kad vykstant medinių malkų degimo reakcijai išsiskiria šviesa, šiluma, anglies dvideginis ir pelenai. Šią degimo reakcija žmonės išmoko naudotis labai seniai. Taip pat žinome, kad skaidantis kai kurių cheminių medžiagų atomams išsiskiria didžiuliai energijos kiekiai ir tuo pagrindu veikia atominės elektrinės.
Reikia stebėtis, kad mokslas, sekdamas biocheminės reakcijos pavyzdžiu, vykstančios bitės organizme, dar nesukūrė namų apšiltinimui krosnių, kur su 100kilogramu medaus ar cukraus būtų galima apšiltinti 100m2 namo patalpas ir nereikėtų deginti brangiai kainuojančių medienos, anglies ar naftos produktų. Rezervų dar turime labai daug. Jei paimsime vien vandenį, kuris susideda iš degių medžiagų , tai dar ne vieną milijardą metų galime gyventi šiltai, o kur dar didžiulė energija slypinti kitokiame fiziniame pavidale kaip riebaluose, baltymuose, angliavandeniuose, celiuliozėje, kurios atomams skaidantis taip pat išsiskiria milžiniški energijos šaltiniai. Rašau ir įsivaizduoju, kad, gal jau po šimto metų, , namų apšildymui žmonės naudos nebe šiluma išgaunama degimo būdų, bet biocheminių reakcijų pagalba, skylant arba riebalams arba baltymams, arba kitokios organinės sudėties medžiagoms.. Skaitydami žmonijos vystymosi istorija, tuometiniai jaunuoliai stebėsis mūsų amžininkais, kad buvome neišmanėliai ir šiluma sugebėjome pasigaminti tik degimo reakcijos pagalba, kuri yra , palyginus su biocheminėmis reakcijomis, vykstančiomis gyvų organizmų viduje, labai primityvi, netobula, neekonomiška ir dar išskiria daug žalingų antraeilių produktų.
Pafantazavome ir užteks, dabar , padedant Prancūzų mokslininkams, pabandome bent paviršutiniškai pažvelgti į biochemines reakcijas vykstančias bitės organizme, kurių pagalba bitės susiglaudusios į žiemos kamuolį, gali sėkmingai, be jokios bitininko pagalbos, peržiemoti gana šaltą žiemą.
Pagrindinės šilumos energijos šaltinis pas bites yra angliavandeniai. Bitės organizme vykstant biocheminiam procesui kiekviena gliukozės molekulė skaidosi atpalaiduodama 6 molekulės anglies dvideginio ir šiame procese sunaudodama 6 molekules vandens .
Tolesniame molekulių skaidymosi ir vėl jungimosi procese aktyviai dalyvauja deguonis, kuris į bitės organizmą patenka per kvėpavimo organus. Deguonies molekulei praeinant pro bitės organizme esančias mitohandrijas vyksta deguonies atomų skaidymasis, kurio procese deguonies molekules sudarantis atomai keičiasi elektronais su skaidymosi procese gautų gliukozės atomų elektronais ir šio proceso metu išsiskiria ne tik šiluminė energija, anglies dioksidas, bet ir 12 molekulių vandens.
Dalis tos gautos šiluminės energijos yra sunaudojama raumenų judėjimui, dalis kūno temperatūros palaikymui, kita dalis, kartu su vandens garais ir anglies dioksidu garais savaime pasišalina iš organizmo arba šiluminių spindulių(infraraudonųjų) pavidale išspinduliuojama į avilio aplinką.
Ties ta vieta, šilumos gamybos procesą, vykstantį bitės organizme būtų galima ir užbaigti. Čia nėra nieko naujo, nes kiekviename gyvame organizme kūno termoreguliacija yra palaikoma būtent tokiu būdu, biocheminių reakcijų pagalba, o ne raumenis judinant, todėl visiems žinomą aiškinimą, kad „bitės gamina šilumą virpindamos krūtinės raumenis“, reikia laikyti ne visai neatitinkančiu tikrovės.
Prancūzijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad minėtomis biocheminėmis reakcijomis šilumos energijos gamyba, bičių kamuolyje, tuo dar nesibaigia. Toliau anglies dioksidas ir vandens garų mišinys, kvėpavimo takų trachėjose, veikiamas fermento karbogidrazės, sudaro trumpalaikius bikarbonatinius junginius, kurie tokiame pavidale sparčiai šalinasi iš bitės organizmo. Šie bikarbonatiniai junginiai, jau pačioje šalinimosi pradžioje, dar būdami trachėjoje vėl skildami ir iš naujo jungdamiesi su ore esančiu deguonimi sudaro jau antrines galutines anglies dvideginio ir vandens molekules. Šiame galutiniame skaidymosi ir vėl jungimosi procese išsiskiria irgi nemaža šiluminė energija, kurios dėka vanduo ilgesnį laiką išlieka vandens garų pavidale ir gali sėkmingai pasišalinti toliau už bičių kamuolio ribų, nesikondensuodamas.
Dar truputi fantazijos:
Matomai žiemojančių bičių krūtinės raumenų pagalba pastebimas sparnelių judinimas ir girdimas charakteringas dūzgesys yra susietas ne su šilumos gamyba, o su žiemos kamuolio ventiliacija.Tikėtina, kad nauji kruopštus mokslininkų tyrimai išaiškins ir dar daugiau sparnelių judinimo funkcijų. Manau, kad bitės intensyviai judindamos sparnelius ir toliau stumdamos vandens garus nuo klubo, tuo pačiu, apie žiemos klubą sudaro lyg ploną kelėtos cm, storio šilumos apvalkalą ( tarsi kailinius), kuris prie klubo neprileidžia šalto oro.
Visi žinome, kad jei keletas vyrų gerais balsais sutartinai dainuoja, tai tame kambaryje degančios žvakės ar žibalinės lempos liepsna užgesta. Reiškia, kad tam tikros garso bangos, turi ir fizinį poveikį. Todėl neatmetu galimybės, kad žiemojančio bičių sparnelių virpesiu ventiliacinė funkcija gali būti atliekama ne nuo sukelto oro judesio, bet nuo garso, kuris iš žiemojančio kamuolį supančios aplinkos šalina vandens garus, bet sulaiko šilumą.
Toliau ir vėl be fantazijų.
Kad bitės, judindamos sparnus, puikiai sugeba sukurti norimus oro srautus ir atlikti intensyvią avilio ventiliacija vasaros medunešio metu, matėme kiekvienas. Reikia manyti, kad jos sparnų pagalba reikiamą žiemojančio klubo termo ir hidro ventiliacija puikiai sugeba atlikti ir žiemos laikotarpyje , jei tik bitininkas , kruopščiai apkamšydamas žiemos kamuolį, tą padaryti joms netrukdo. Ir jau visiška tragedija, jei bitininkas žiemos kamuolį kruopščiai apšildo drėgme sugeriančiomis medžiagomis ir dar tą padaro spalio mėnesyje.
Šios naujos žinios daug ką keičia ir giliau paaiškina žiemojančio bičių kamuolio termoginezines savybes ir šiluminės energijos šaltinio „paslaptį“.
Būtent šitos energijos dėka, kuri pasigamina jau iš antraeilių skilimo produktų, bičių šeimos kamuolys gali sėkmingai peržiemoti ir prie gana žemų temperatūrų. Būtent apie šios energijos reikšme ir išsaugojimą reikia galvoti, jei norime tinkamai įrengti avilio ventiliaciją.
Manau, kad mokslininkams, išmatavus temperatūros kitimo dinamiką ne tik žiemojančio bičių kamuolio viduje, bet ir avilio viduje, toliau už žiemojančio bičių kamuolio ribų, buvo padaryta ne visai teisinga išvada, kad „žiemojančių bičių kamuolys vidinės avilio aplinkos nešildo“
Aišku taip juos mąstyti vertė ir gyvi pavyzdžiai, rodantys, kad bitės puikiai peržiemoja ir niekuo neapšiltintos ir staigus temperatūros kritimas tuojau už žiemos kamuolio ribų. Bet, atliktos izoterminės nuotraukos iš avilio išorės, akivaizdžiai tai paneigia. Matomai tokia mokslininkų išvada akivaizdžiai prieštarauja ne tik natūraliam fizikos dėsniui, kad šiluma, dėka infraraudonųjų šiluminių spindulių pagalba plinta į aplinką, bet ir bičių biologiniam instinktui – gyvas organizmas gaminantis reikiamus šilumos kiekius savo gyvybei palaikyti, negali būti nesuinteresuota tos šilumos taupymu.
Jau vien bičių gebėjimas sudaryti žiemos kamuolį rodo, kaip bitės stengiasi išlaikyti šilumą. Jei tą daryti joms dar padeda šilumą palaikanti patalpa, kurioje tas bičių kamuolys praleidžia žiemą, arba bitininkas, protingai apšiltindamas žiemojantį bičių kamuolį, tai tik padeda joms sėkmingiau peržiemoti ir sutaupyti daugiau energijos pavasariniam vystymuisi.
Galutines išvadas susietas su tinkama avilio ventiliacija būtų galima padaryti sekančias:
- Nežiūrint į tai, kad bitės sugeba pasigaminti didžiulius šilumos kiekius ir sėkmingai peržiemoti be bitininko pagalbos natūralioje gamtoje, gera avilio konstrukcija ir protingas žiemojančių bičių kamuolio apšildymas joms padeda sutaupyti daug potencialios energijos pavasariniam vystymuisi.
- Bitininkas privalo nepamiršti, kad pagrindinis geros avilio ventiliacijos uždavinys yra užtikrinti, kad biocheminių reakcijų pašaliniai skylimo produktai, vandens garai ir anglies dvideginis turi turėti visas galimybes, dėka natūraliai veikiančių fizikos dėsnių ir su pačių bičių pagalba, pasišalinti iš žiemojančių bičių kamuolio artimiausios aplinkos ir iš avilio dar iki tol, kol vandens garai nepradėjo kondensuotis, ant vidinių avilio paviršių. Trumpai, glaustai būtų galima pasakyti šitaip- kuo blogai įrengtas apšiltinimas, kuris trukdo natūraliai ventiliacijai- geriau nei kokio.
- Normali, sveika bičių šeima, sėkmingai peržiemos ir be kokio apšiltinimo, ir bet kokios konstrukcijos avilyje, jei tik bus galimybės, per lizdo viršų, pasišalinti vandens garams. Į tai, kad prie tokio tipo ventiliacijos, bitės šilumos nuostolių padengimui sunaudos 2-3 kg. daugiau maisto, yra smulkmena į kurią neverta kreipti dėmesio. Sėkmingas peržiemojimas, geras pavasarinis vystymasis, o to pasiekoje gaunamas didesnis medaus derlius patirtus maisto nuostolius, atperka su kaupu jau pavasarinio medunešio metu.
- Šitokį pigų ir greitą žiemojimo būdą verta organizuoti intensyviai bitininkaujantiems, laikantiems didesnius kiekius bičių šeimų. Suprantama, kad prie tokios ventiliacijos reikės kasmet keisti motinas ir gausiai iki 20-25 kg tinkamiausiu laiku sumaitina kokybiško cukraus. Šiuo metu Lietuvoje paplitusiems bedugniams daugiaaukščiams aviliams, ventiliacija turėtų būti būtent tokia – per viršų. Bedugnis avilys, su dadano pusrėmiu, Lietuvos klimato sąlygomis, kad ir idealiai apšiltinant avilio viršų ir šonus, visada apatiniame aukšte duos kondensatą, o iš to ir kitos nepageidaujamos pasekmės.
- Organizuojat avilio ventiliacija pro žiemojančių bičių lizdo apačia, būtina įrengti gaubto formos gerą lizdo apšiltinimą iš viršaus ir šonų. Tokios ventiliacijos organizavimas atims daugiau laiko ir kainuos apšiltinimo medžiagos įsigijimas, bet bičių šeima patirdama žymiai mažiau šilumos nuostolių, sunaudos mažiau maisto ir sutaupys daugiau energijos pavasariniam vystymuisi. Šitokio tipo ventiliacijai priimtinas trumpesnis rėmas ir „aktyvus“ ventiliacinis dugnas. Tiek bitėms , tiek ir mažiems iki 100 šeimų mėgėjiškiems bitynams, šitoks žiemojimo būdas turėtų būti patogus. Kokie privalumai? Šitaip žiemojant nebūtina kasmet keisti bičių motinas ir dar veislinėmis, motinas galima pasiauginti ir iš savo bityno geriausių šeimų, žiemai pakanka sumaitinti 10-15 kg cukraus.
- Jei iki šiol kategoriškai pasisakiau prieš bet kokį ventiliacijos varianto įrengimą virš žiemojančių bičių lizdo, tai dabar, sužinojęs apie unikalias termoginezines bičių žiemos kamuolio savybes, kurios paaiškina sėkmingo žiemojimo drevėje „paslaptį“ pripažįstu, kad priklausomai nuo turimo inventoriaus ir pasirinkto bitininkavimo būdo yra galimi du natūralus ir abu pakankamai efektyvus, per viršų ir per apačią, avilio ventiliacijos būdai.
- Ta pačia proga dar karta, pasisakydamas apie avilio ventiliaciją, pasikartosiu, kad pirmaeilis ir svarbiausias bitininko uždavinys yra bičių šeimai užtikrinti tokį avilį, kuriame jos būtų apsaugotos nuo atmosferos išorės veikimo, graužikų ir kitų jas puolančių parazitų. Visokios įmantrios avilių gamybai naudojamos sintetinės medžiagos ar papildomi bičių lizdo apšiltinimai, ypač jei jų buvimas avilyje kaip nors trukdo natūraliai ventiliacijai ir dar į save sugeria drėgmę yra grynai pačių bitininkų sukurta ir bičių žiemojimą daugiau apsunkinanti negu palengvinanti priemonė.
- Pasakysiu dar daugiau - visokie rėmo trumpinimai ir ventiliaciniai dugnai , palengvinantis ventiliacinius procesus ir neprieštaraujantis bičių biologiniam instinktui daugiau padeda šalinti pačių bitininkų sukurtas problemas. Jaunos motinos, sveikos bitės, geras gausus kokybiškas maistas ir galimybė bičių žiemos kamuolio išskiriamiems pašaliniams produktams natūraliai šalintis iš avilio per viršų ir per apačią yra sėkmingo bitininkavimo pagrindas.
Ta pačia proga, nors šie mano pamąstymai daugiau tinka avilio gamybos temai, savo nuolatiniams oponentams primenu, kad šitoks mano pasisakymas, dar nereiškia, kad atsisakau trumpo rėmo. Trumpas rėmas, keturkampis aukštas ir aktyvi porėminė ertmė visais metų laikais padeda bitėms taupyti energija, sudaro geresnes ventiliacijos sąlygas, galimybė pasukti aukštus taip, kad vieno aukšto korių plokštumos būtų statmenos kito aukšto korių plokštumoms, pagerina bičių komunikacijos sąlygas žiemos laike, su tokiais aukštais yra lengviau ir patogiau dirbti bitininkui , su tais pačiais rėmais patogu sudaryti nukleusus motinų apsivaisinimui.
Pati geriausia , patvariausia ir bitėms gyventi patogiausia tiek daugiaaukščių tiek ir gulsčių avilių gamybai medžiaga yra medis. Vidinės avilio medinės dalys neturėtų būti nei dažomos, nei dar kokiomis nors medžiagomis prisotinamos. Vidiniai naujo avilio paviršiai gali būti paruošiami bitėms gyventi apipurškiant spiritiniu pikio tirpalu, arba apibarsčius pikio dulkėmis išlydyti jas ugnies liepsna.