1989 metų,vasaros pradžia...Man patikėtas VISAS bityno skyrius ir privalau jame,ivedinėti tvarką,t.y.-prižiūrėti,kad bitės nespiestų,o spiečiančias-sulaikyti.
Jei,vis tik,sulaikyti nepavyktų,tai pagauti ir sumurdyti spietinėn.
Dar vakar,perskaičiau Kriščiūno "Bitininkystę" ir ta faktų gausa,vis dar dūzgia puodynėj,niekaip nenorėdama "sugult" į joms skirtas lentynėles... :wasntme:Dalis "faktų",niekaip nesutelpa į mano suvokimo "rėmus".Pvz.:"Skrendantį spiečių,galima nutupdyti varpo pagalba"...Mažne miegodamas skaičiau,todėl nebeprisimenu,kaip tai daroma?
Gal-mėtyt varpą ant spiečiaus?
Bet kodėl,būtinai,varpą?
Juk kibiras,sakykim,lengvesnis ir talpesnis-jį ir išmest,aukščiau galima...
Nusprendžiau"įkalt"kafkės ir nulindau kuprinėn.VAAAAAUUUUUČ,ĖGI,KAŽKIENO RŪPESTINGOS RANKOS,IMURDĖ Kriščiūną Į KUPRINĘ,ŠALIA TERMOSO.Nagi,nagi,ką,ten,profesorius porino,apie spiečiaus gaudymą varpu...Ahm,
,"Biblijoj" rašoma,jog varpu reikia skambint,spiečiui kylant,ar jau pakilus skrendant,kur jų facetinės akys mato...
Niu ir akurat,šalia vieno iš avilių sujudimas-įtariu,jog šeimyna kraustosi...Gerrrrrai,išbandykim profesoriaus teoriją-praktikoj."Varpelį",jau anksčiau buvau rades namelyje,tarp visokio šlamšto...Įdomu,ką su juo,veikė ankstesnis bitininkas?
Negi-tikrino teoriją???
Sunku tuo patikėti,žinant jo kompleksiją... :chi: "Varpelis",gero puskibirio dydžio ir su keptuvės rankena,kažkodėl...
Ant rankenos galo,nežinia kam,pritvirtinti dirželiai su sagtimis,nors,kai prisimatavau rankeną,dirželiai,kuo puikiausiai tiko apsegt dilbį palei alkūnę.Na žinoma,juk šiuo "varpeliu",ilgai nepamojuosi viena ranka... :wasntme:Ką,gi,stoviu šalia avilio ir bandau "kurt muziką",o bitės,nė ausim nekarpo.Sliuogia sau iš avilio,būriuojasi šalia obels viršūnės ir,kažkodėl,net nebando mestis į kamuolį.Staiga,lyg pagal komandą,visas spietys rovė pirmyn.Abstulbau...
A pasiuto???
Negi mano "Bethovenas",jas,šitaip paveikė??
Nu kū,liuoksiu ir aš iš paskos,karts nuo karto,vis užsimodamas varpu.Galų gale,pamaniau,mesiu tą varpą į spiečių ir,gal,gi-pataikysiu apgaubt motinėlę...Šuoliuoju per "kolchozo" serbentynus,lyg ekstazės apimtas briedis,karts nuo karto,vis skambteldamas varpeliu,o dirbantys laukuose žmonės,vis atsitiesia nuo savo ravimų batvinių,kad užmestų akį į baltai apsirengusį ir smagiai liuoksintį uogienojais,varpu žvanginantį "batvinį"... :shame:Niu kodėl,bitėms reikia vėžlinti savo pasirinkta kryptim,tiesiai virš įvairiausių,ne visuomet lengvai įveikiamų kliūčių?? Juk galėtų pėdint virš takelio,ar,bent jau,pieva,bet ne-bruktis reikia virš serbentyno ir netrukus,mes visi igriūsim į pramoninius,mūsų ūkio sodus.A sodai,tai aukšta tvora aptverti,kad zuikiai darbininkų negąsdintu...
Spiečiui-ne problema,o,štai,man-mažne,neiveikiama kliūtis...
Niu ir kū sau manot? Vos tik atliuoksėjau iki tvoros,spiečius,perskrides į kitą pusę,ėmė suktis virš vienos iš obelaičių ir tūptis ant žemai augančios,obels šakos...Persiritau per tvorą,visai ne kaip briedis,o,greičiau,kaip riebus meškėnas ir,pasirodo,jog rankose,neturiu nieko,tik varpelį...
Spiečius,kuo ramiausiai susiropštė į bitininko kepurę ir buvo saugiai,pargabentas į bityną ir sumurdytas avilin...