Ne apie bites

[greitabite]

Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Jūsų informacija tik patvirtina mano ankstesnius teiginius.

Lietuvisko azuolo zieve placiai naudojama liaudies medicinoje, nuo senu senu laiku. Kai kas net vezi bando gydyti siais laikais. Kiaules gilemis serdavo- ypatinga prieskoni mesai suteikdavo ( na cia dvaruose gal lavbiau) ir t.t. Kava is giliu darydavo, ir siais laikais pasidaro tie, kurie megsta ekologiskus, naturalius produktus
Cia placiau apie gydyma: http://www.infolangas.lt/lt/1000-naudin ... zieve.html

Keista tamstos informacija vis..

[greitabite]

Įdomu, bet linkas neatsidaro.

Greitai bitei - nepatingėkit ir perskaitykit - čia kiek rimčiau nei Jūsų pateiktoje informacijoje.
https://m-d.lt/straipsniai/azuolas-ir-j ... kattempt=1
Aišku ir tiems kam įdomu..

[kice]

Kad atsidaro: https://m-d.lt/straipsniai/azuolas-ir-j ... kattempt=2

[vidas3]

Man irgi neatsidaro.

[Dramblys19]

Ąžuolas ir jo savybės


 
1. Ąžuolas ir jo apibūdinimas
2. Ąžuolas ir jo gydomosios savybės
3. Ąžuolas ir jo gydomieji produktai
Ąžuolas ir jo gydymo būdai (tęsinys)
 


1. Ąžuolas ir jo apibūdinimas
Augalo šeima: Bukiniai – Fagaceae Dumart.
Botaninis augalo pavadinimas: paprastasis ąžuolas- Quercus robur L.
Augalo sinonimai: aržuolas, aržalas, ošolas, ūžuolas
Seni ąžuolai saugomi kaip gamtos paminklai. Seniausias ąžuolas Lietuvoje yra Stelmužės ąžuolas (Zarasų rajone), kuriam jau apie 1000 metų. Senovėje lietuviai ąžuolą laikė šventu medžiu ir juos gerbė. Ąžuolas dažnai minimas dainose, pasakose bei sakmėse.
Ąžuolas yra lapuotis medis, kuris auga lėtai, bet užauga aukštas, stiprus, galingas ir didingas. Šis medis užauga iki 30-50 metrų aukščio. Jo kamienas yra storas (kamieno skersmuo siekia 1,5 -2 metrai), tiesus, pilkšvai rudas ir nuo jo atsišakoja daug plačių šakų. Jaunesnio amžiaus ąžuolo žievė lygi- vėliau giliai sueižėja. Šio medžio jauni ūgliai yra pliki. Ąžuolo šaknys didelės ir šakotos. Medžio lapai yra buki, su 3-7 poromis šoninių skiaučių ir ryškiomis auselėmis pamate, trumpakočiai, dažniausiai nesimetriški, tamsiai žalia viršutine puse ir šviesesne apatine.
Ąžuolas žydi lapams skleidžiantis, gegužės menesį. Šio medžio žiedai ya smulkūs, vienalyčiai; piesteliniai žiedai – maži, ant žiedkočių; kuokeliniai – siūliški, nusvirę – žirginiuose. Iš piestelinių žiedų susidaro gilės, kurios prinoksta rugsėjo – spalio mėnesiais. Ąžuolo vaisius yra iki trečdalio apgaubta gvildo gilė.
Gilė yra 2-4 cm ilgio pailgai kiaušiniškai nusmailėjusi arba buka – jos pamatą gaubia goželė.
Ąžuolas dauginasi gilėmis. Nuo 5 iki 10 metų auga gana lėtai, vėliau- greitai. Medis pradeda derėti 15- 60 gyvenimo metais. Šis medis gyvena 400-500 metų, bet gali gyventi ir daugiau metų.
Ąžuolas auga visoje Europoje iki Pietinės Suomijos ir Azijoje bei Afrikoje.
Ąžuolas auga giriuose, miškeliuose, laukuose, gyvatvorėse, pievose, gyvenvietėse ir auginamas parkuose. Labiausiai paplitęs Vidurio žemumoje, rečiau- Pietinėje dalyje. Ąžuolas miškuose sudaro atžąlynus arba mišrius su uosiu, klevu, liepa, egle, pušimi. Visoje Respublikoje užima 1,6 proc. miškų ploto. Ąžuolas labai mėgsta apydrėgnius, gerai drenuotus, gilius humusingus priemolius arba priesmėlius. Šis medis mėgsta šviesą, atsparus sausrai ir šalčiui. Visoje Respublikoje- ąžuolas yra dažnas medis.
Lietuvoje Quercus L. genties, be paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), savaime auga bekotis ąžuolas (Quercus petraea), kuris įrašytas į Lietuvos Raudonąją Knygą.
Ąžuolas mėgsta karbonatines priemolio dirvas, ir kaip buvo minėta, dauginasi sėklomis (gilėmis). Šį darbą atlieka tam tikri medelynai arba urėdijos, kurie yra numatę plotus ąžuolynams. Pasodinami 1-2 ąžuolai, kurie iškasti miške arba kitoje vietoje. Sodinami ąžuolai, kurie būna neaukštesni kaip 0,5 m.
Ąžuolo vaistinė žaliava yra žievė (Quercus cortex) ir nunokusios gilės (Quercus semen). Verta pabrėžti, jog tinkamiausia yra 2-3 metų ąžuolo žievė.
Ąžuolo žievė lupama anksti pavasarį, prasidėjus sulčių judėjimui, prieš lapams skleidžiantis (balandžio – gegužės mėnesiais). Ąžuolo gilės renkamos jau išsinėrusios iš gvildų (spalio- lapkričio mėnesiais).
Ąžuolo žievė lupama be žiauberės nuo storesnių kaip 10-12 cm skersmens kamienų ir šakoms iškirsti skirtose plotose. Skersai įpjaunama kas 25-30 cm, išilgai- 1-2 pjūviai. Ąžuolo žievės kraštas pakeliamas peiliu ir nuimamas visas jos gabalas. Medžio žievė džiovinama gerai vėdinamojoje patalpoje ir pavėsyje. Išdžiūvusi ąžuolo žievė yra raukšlėtu paviršiumi, trapi pilkai rusva, 2-6 mm storio, bekvapė, blizganti ir sutraukiančio skonio. Iš 10 kg šviežiai nuluptos ąžuolo žievės gaunama iki 5 kg orasausės. Išdžiovinta ąžuolo žievė laikoma sandariai uždengtuose induose arba maišuose ir gerai vėdinamoje patalpoje. Tokiomis laikymo sąlygomis ąžuolo vaistinė žaliava žievė- tinkama vartoti 5 metus.
Surinktos ąžuolo gilės džiovinamos krosnyje ne aukštesnėje kaio 60 º C temperatūroje. Nuo išdžiūvusių ąžuolo gilių pašalinama luobelė, gilės perskeliamos pusiau ir 3-5 minutes pakaitinamos orkaitėje. Ąžuolo gilės būna šviesiai rudos, bekvapės ir karčiai sutraukiančio skonio. Jos laikomos sandariai uždarytuose stikliniuose induose arba kerakiminiuose induose. Tokiomis sąlygomis laikomos ąžuolo gilės- tinkamos vartoti 1 metus.
Ąžuolo žievėje yra gausu raugų (7-20% ), flavonoidų (kvercetino darinių), galo ir egalo rūgščių (iki 1,6% ), cukraus, flobafenų, pentozanų (10-14 %), pektinų (iki 6 %), sacharidų, gleivių (iki 8% ), dervų, mineralinių medžiagų (iki 8% ), baltyminių bei kitokių veikliųjų medžiagų ir triterpenoidų. Pagrindinė medžiaga yra taninas.
Ąžuolo gilėse yra raugų (iki 5- 8 %), sacharidų (iki 7 %), krakmolo (iki 40 %), baltymų (iki 5 %), riebalinio aliejaus (iki 5 %), cukraus ir mineralinių medžiagų.
Ąžuolo gilės yra maistingos, jose yra apie 40 % krakmolo, iki 5 % riebalinių aliejų, 5-8 % rauginių medžiagų, apie 2 % eterinių aliejų ir angliavandenių. Taip pat ąžuolo gilėse kaupiasi iki 7 % baltyminių medžiagų, kurios daugeliu atveju pranašesnės už esančias kituose augalinės kilmės produktose (daržovėse, vaisiuose bei riešutuose).
Pastaba: Termiškai neapdorotas ąžuolo giles netinka vartoti maistui, nes juose kaupiasi nuodinga medžiaga kvercitas (ąžuolo giles džiovinant ir skrudinant ši nuodinga medžiaga suyra).
Ąžuolo poveikis: sutraukiamasis, gydantis žaizdas, antiseptinis, antiuždegiminis, gydantis žaizdas, stabdantis kraujavimą, malšinantis skausmą, stabdantis puvimo procesus, stabdantis mikroorganizmų vystymąsi, malšinantis kojų ir rankų prakaitavimą.
Ąžuolas naudojamas ne tik liaudies medicinoje, yra ir kitokių šio medžio panaudojimo sričių.
Ąžuolo gilėmis yra šeriami gyvuliai. Jos yra maistingos, turi nemažai baltymų, angliavandenių, riebalų ir mineralų. Jos maistingumui prilygsta javų grūdams, bet maistui nevartojamos, nes jose yra karčiųjų alkaloidinių medžiagų. Ypatingai, ąžuolo giles mėgsta ėsti kiaulės, kiškiai, pelės, voverės ir šernai. Taip pat ąžuolo gilių kava mėgaujasi ir žmonės.
Ąžuolo mediena yra labai tvirta- ji naudojama paminklams, baldams, parketui ir fanerai gaminti. Baldų gamyboje yra vetrinamas moreninis ąžuolas, kuris ilgą laiką vandenyje išgulėjęs yra tamsiai rudos arba juodos spalvos rąstai.
Jauno ąžuolo žievė yra svarbi odų ir kailių išdirbimo pramonės žaliava.
Ąžuolo gilės vartojamos kaip kavos pakaitalas, kakavai ir pašarui gaminti.
 

2. Ąžuolas ir jo gydomosios savybės
Ąžuolą garbino ne tik lietuviai – jo stebuklingomis galiomis tikėjo senovės graikai, romėnai ir slavai. Šis medis laikomas tvirtumo, jėgos, grožio bei ilgaamžiškumo simboliu. Ąžuolo šakele arba jo vainiku, kaip galios ir tvirtumo simboliu, yra apdovanojami pasiekėjai už karo pergales bei sporto pasiekimus.
Ąžuolo žievės savybės randomos aprašytos Hipokrato, Dioskarido bei kituose senuosiuose žinynuose.
Ankstesniais laikais buvo tikima, jog gyvendamas prie ąžuolo niekada nepasensi, o ąžuolinis namas apsaugos nuo piktųjų dvasių. Gimus šeimoje berniukui mūsų protėviai šalia sodybos pasodindavo ąžuolą. Dažnai stebėdami ąžuolo augimą- protėvai spėdavo vaiko likimą. Kūno ir sielos stiprinimui buvo vartojama ąžuolo žievė, lapai ir vaisiai.
Senovėje lietuviai buvo tikima, jog ąžuolo gilių kava jaunam žmogui suteikia tvirtumo ir grožio, senam- sugrąžina jaunystę ir jėgas.
Yra teigiama, jog ąžuolas didina lytinį pajėgumą (potenciją), lytinę energiją skatina ąžuolinė lova, ką tik išsprogudių ąžuolo lapų arbata stiprina dvasią.
Ąžuolo preparatai vartojami kaip sutraukiantys, antiuždegiminiai, stabdantys puvimo procesus. Jo žievės nuoviras vartojamas nuo burnos gleivinės, dantenų ir žarnų gleivinės uždegimų, esant kraujavimui virškinamajame trakte, odos ligoms, pūliniams, žaizdoms, nudegimams ir nušalimams gydyti.
Ąžuolo gilės gerina apetitą, stabdo viduriavimą bei turi antibakterinį poveikį. Ąžuolo gilių kava liaudies medicinoje gydomi virškinamojo trakto negalavimai, skrandžio ir dvylikapirštės opos bei gerinamas suprastėjęs apetitas.
Taigi, galima išskirti pagrindines ąžuolo gydomąsias savybes, kurios svarbios žmogui:
■ gydo širdies ligas;
■ gydo hipertenziją (aukštas kraujospūdis);
■ gydo hipotoniją (žemas kraujospūdis);
■ gydo venų išsiplėtimą;
■ gydo kraujavimą;
■ gydo plaučių ligas;
■ gydo kvėpavimo takų ligas;
■ gydo bronchitą;
■ gydo gerklės ir burnos ligas;
■ gydo inkstų ligas;
■ gydo šlapimo ligas;
■ gydo skrandžio ir žarnyno ligas;
■ gydo skrandžio ir dvylikapirštės opaligę;
■ gydo gastritą;
■ gydo virškinimo sistemos ligas;
■ padeda esant apsinuodijimui;
■ gydo kaulų ligas;
■ gydo sąnarių ligas;
■ gydo peršalimo ligas;
■ gydo odos ligas;
■ gydo žaizdas;
■ gydo moterų negalavimus;
■ gydo nervinius negalavimus;
■ gydo vaikų ligas;
■ gydo infekcines ligas;
■ gerina apetitą;
■ gydo bendrą organizmo nusilpimą;
■ malšina skausmus;
■ gydo mėšlungį;
■ gydo entetokolitą;
■ gydo vidurių pūtimą;
■ gydo viduriavimą;
■ gydo ausų ligas;
■ skatina protinę veiklą (darbą);
■ padeda esant gausiam prakaitavimui;
■ padeda esant nuospaudoms;
■ gydo dantų ir dantenų ligas;
■ stiprina plaukus.
Kaip matome, ąžuolas yra ne tik svarbus pramonėje (baldų arba durų gamyboje), bet ir medicinoje. Jis turi nemažai svarbių gydomųjų savybių: padeda esant gausiam kojų arba rankų prakaitavimui, gydo burnos ir gerklės ligas, gydo įvairias odos ligas ir žaizdas, gydo dantų ir dantenų ligas, stiprina plaukus, šalina pleiskanas bei padeda esant plaukų slinkimui. Taigi, ąžuolą verta auginti sergant tam tikromis ligomis bei esant tam tik tikriems negalavimams.
Pastaba: Ąžuolo žievės nuoviro negalima vartoti žmonėms, kurių padidėjęs kraujo kręšumas, užkietėję viduriai ir yra labai susiaurėjusios kraujagyslės. Taip pat ąžuolo preparatai nevartojami sergant hemorojumi. Verta pabrėžti, jog ilgai skalaujant burną ąžuolo žievės nuoviru suprastėja uoslė.
Neviršinti ąžuolo žievės dozės, nes galima sudirginti virškinamojo trakto gleivinę. Taip pat per didelis ąžuolo žievės nuoviro kiekis gali sukelti vėmimą, todėl reikia būti atsargiems- geriausia dėl vartojamos dozės pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Ąžuolo žievės nuovirus be pertraukos galima vartoti ne ilgiau kaip 4 savaites (mėnesį).
 

3. Ąžuolas ir jo gydomieji produktai
Ąžuolo gydomieji produktai yra nuovirai, arbatos, kava, ąžuolo vanta, pavilgai, kompresai, odos priemonės ir plaukų priemonės. Taip pat kartais ąžuolas vartojama ir kulinarijoje.
Arbatos.
Ąžuolo žievės arbata: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintos ąžuolo žievės užplikyti 200 ml verdančio vandens ir palikti, jog pritrauktų. Gerti po 1 stiklinę 2-3 kartus per dieną.
Ąžuolo lapų arbata: Užplikyti ąžuolo lapus, kaip ir įprastą arbatą.
Kava.
Ąžuolo gilių kava: Išlukštenti ąžuolo giles, susmulkinti, išvirti truputį pašarmintame vandenyje, gerai nuplauti ir sudžiovinti – tada jos įgyja malonų, panašų į rieštų skonį. Iš taip paruoštų ąžuolo gilių nuo senų laikų verdamas karštas gėrimas, vadinamas “ąžuolo gilių kava”. Reikia 1 kg ąžuolo gilių užpilti 1 l pienu, padžiovintas ąžuolo giles išlukštenti ir 12-24 valandas pamirkyti piene. Tada tame pačiame piene ąžuolo giles pavirti 40-60 minučių. Po to išvirtas ąžuolo giles nusausinti, šiek tiek paskrudinti keptuvėje ir sumalti.
Pastaba: Nuo senų laikų ąžuolo gilių kava išvirta su pienu laikoma skaniausia.
Ąžuolo gilių kava: Susmulkinti kelias ąžuolo giles. Tada sumalti ąžuolo giles mėsmale, porą šaukštelių užplikyti verdančiu vandeniu ir po 10 minučių pasaldyti ir įpilti pieno.
Nuovirai.
Ąžuolo žievės nuoviras: ½ valgomojo šaukšto smulkintos ąžuolo žievės užpilti 1 stikline verdančio vandens ir virinti 30 minučių. Tada palikti 10 minučių atvėsti kambario temperatūroje. Gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Ąžuolo žievės nuoviras: 1 arbatinį šaukštelį ąžuolo žievės užpilti 1 puodeliu šalto vandens bei virti 2-3 minutes. Gerti drungną arbatą mažais gurkšneliais, po 1 puodelį 3 kartus per dieną.
Ąžuolo žievės nuoviras: 1 valgomąjį šaukštą smulkintos ąžuolo žievės užpilti 1 stikline kambario temperatūros vandens, uždengti, maišant kaitinti verdančio vandens vonelėje 30 minučių, ataušinti 10 minučių, perkošti ir likusį kiekį nusunkti bei dar įpilti virinto vandens iki ankstesnio tūrio. Gerti po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną.
Pastaba: Neviršinti dozės, nes galima sudirginti virškinamojo trakto gleivinę. Taip pat per didelis ąžuolo žievės nuoviro kiekis gali sukelti vėmimą, todėl reikia būti atsargiems- geriausia dėl vartojamos dozės pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Ąžuolo žievės nuoviras: 5 g susmulkintos ąžuolo žievės užpilti 1 stikline šalto vandens, pavirinti 10 minučių ir atvėsinti.
Ąžuolo žievės nuoviras: 1 arbatinį šaukštelį ąžuolo žievės užpilti 1 puodeliu šalto vandens bei 3 minutes virti. Tada ąžuolo žievės nuovirą atskiesti 1/4 l virinto vandens.Suvilgyti juo švarią skepetą bei uždėti ant pažeiistos odos vietos. Keisti skepetas, daryti tai 2-3 kartus per dieną.
Nuoviras skalavimui: 3 valgomuosius šaukštus susmulkintos ąžuolo žievės užpilti 0,5 l verdančio vandens, indą uždengti, palikti nusistovėti, kol atvės iki 25-27 º C temperatūros. Tada nukošti, šiltu skalauti burną ir gerklę 6-7 kartus per dieną. Taip pat tinka pavilgams bei žaizdoms plauti.
Ąžuolo žievės nuoviras: 1 arbatinį šaukštelį ąžuolo žievės užpilti 1 puodeliu vandens, 6 valandas palikti, kol pritrauks ir vėl užvirti. Tada ąžuolo žievės nuovirą nupilti ir suvilgyti kas vakrą pažeistas odos vietas.

Vonios.
Vonios nuoviras: 250 g susmulkintos ąžuolo žievės užpilti 2-3 l karšto vandens, 15 minučių virinti ant silpnos ugnies. Tada perkošti ir supilti į vonią.
Ąžuolo žievės vonelė rankoms: 2 kupinus arvatinius šaukštelius smulkintos ąžuolo žievės užplikyti 1/4 l verdančio vandens, leisti 10 minučių pritraukti, nukošti, supilti į dubenėlį ir leisti truputi ataušti. Tada 10 minučių mirkyti pirštų galiukus į šį ąžuolo žievės nuovirą. Tokią gydymosi procedūrą atlikti 2 kartus per dieną.
Kojų vonelė: 100 g smulkintos ąžuolo žievės 3 l vandens virinti ant silpnos ugnies 15 minučių, palikti 20-30 minučių, jog atvėstų iki 40-50 º C temperatūros. Tada supilti į vonelei skirtą indą.

Ąžuolo žievės vonelė kojoms: 200 g ąuolo žievės, 1 l vandens. Ąžuolo žievę užpilti vandeniu, pavirti 20 minučių. Paskui nukošti ir įpilti šalto vandens, proporcija: 1 l vandens- 1 valgomasis šaukštas nuoviro. Tada įmerkti pėdas į vonelę 15 minučių, nusausinti rankšluosčiu bei maitinamuoju kremu patepti pėdas ir kojų pirštus.
Pavilgai.
Ąžuolo žievės nuoviru sudrėkinti tamponai: Suvilgyti vatos tamponą ąžuolo žievės nuoviru, atsargiai įkišti į nosies landą, po 5 minučių į kitą nosies landą įkišti naują ąžuolo žievėsnuoviru suvilgytą tamponą bei palaikyti 5 minutes.
Pavilgų nuoviras: 3 valgomuosius šaukštus susmulkintos ąžuolo žievės užpilti 0,5 l verdančio vandens, indą uždengti, palikti nusistovėti, kol atvės iki 25-27 º C temperatūros. Tada nukošti ir šiltu pavilgu plauti žaizdas bei pažeistas odos vietas.
Kompresai.
Ąžuolo žievės nuoviro kompresas: 1 valgomąjį šaukštą džiovintos ir smulkintos ąžuolo žievės užpilti 1 puodeliu verdančio vandens bei dėti šiltus kompresus.
Odos priemonės.

Ąžuolo žievės losjonas veidui: 1 valgomasis šaukštas ąžuolo žievės, 2-3 valgomieji šaukštai citrinos sulčių, 100 ml 40 proc. spirito, 200 ml vandens. Tada ąžuolo žievę gerai susmulkinti, užpilti verdančiu vandeniu, ant silpnos ugnies virti 20 minučių. Paskui atvėsinti, nukošti, įpilti spirito, citrinos sulčių ir gerai išmaišyti. Suvilgyti veido odą paruoštu mišiniu ir nenuplauti.
Plaukų priemonės.
Tamsių plaukų prausiklis su soda ir ąžuolo žieve: 1 valgomasis šaukštas ąžuolo žievės, 1 valgomasis džiovintų dilgėlių, 1 valgomasis šaukštas džiovintų beržo pumpurų, 1 arbatinis šaukštelis džiovintų šalavijų, 2 stiklinės vandens, 4 valgomieji šaukštai sodos. Tada sutrupinti arba smulkiai sukapoti ąžuolo žievę bei pamirkyti ją šaltame vandenyje mažiausiai 30 minučių. Paskui šį mišinį pavirti apie 15 minučių. Į pavirtą mišinį suberti dilgėles, beržo pumpurus, šalavijus bei pavirti dar 15 minučių.Plaukių priemonių gamybai naudojamas džiovintas vaistažoles (žoleles) galima pakeisti šviežiomis, bet tada jų kiekį reikia padvigubinti. Po to 4-5 valgomuosius šaukštus gauto nuoviro sumaišyti su soda. Pasigamintu prasikliu įtrinti galvos odą bei plaukus, paskui gerai išskalauti. Po procedūros plaukus galima papildomai paskalauti skysčiu su obuolių actu. Šis plaukų prausiklis tinka tamsiems plaukams, gaminamas- valandą, vartojamas- kiekvieną dieną, laikymas- porą dienų šaldytuve.
Pastaba: Ąžuolo žievė ir šalavijai paryškina tamsių plaukų atspalvį, tonizuojamai veikia galvos odą, stiprina plaukusd bei skatina augimą. Soda padeda išplauti plaukų nešvarumus bei neutralizuoti riebalų perteklių.
Ąžuolo vanta.
Liaudies medicinoje vanta naudoma gydymosi tikslai- ji maloniai masažuoja kūna, sustiprina poodinės ląstelienos bei raumenų kraujotaką. Drėgna vanta išskiria eterinius aliejus, kurie pagerina medžiagų apykaitą organizme bei apsaugo nuo ankstyvo senėjimo. Kiekviena vanta pasižymi atitinkamomis gydomosomis savybėmis. Pavyzdžiui, padeda esant riebiai odai, odą padaro matinę, teigiamai veikia odą ir sumažina prakaitavimą, odą stangrina ir malšina uždegiminius procesus, ramina nervų sistemą, normalizuoja kraujo spaudimą.
Ąžuolas kulinarijoje.
Ąžuolo lapai yra naudojami agurkams raugti.
Ąžuolo gilių kava: Susmulkinti kelias ąžuolo giles. Tada sumalti ąžuolo giles mėsmale, porą šaukštelių užplikyti verdančiu vandeniu ir po 10 minučių pasaldyti ir įpilti pieno.
Ąžuolo gilių kava: Išlukštenti ąžuolo giles, susmulkinti, išvirti truputį pašarmintame vandenyje, gerai nuplauti ir sudžiovinti – tada jos įgyja malonų, panašų į rieštų skonį. Iš taip paruoštų ąžuolo gilių nuo senų laikų verdamas karštas gėrimas, vadinamas “ąžuolo gilių kava”. Reikia 1 kg ąžuolo gilių užpilti 1 l pienu, padžiovintas ąžuolo giles išlukštenti ir 12-24 valandas pamirkyti piene. Tada tame pačiame piene ąžuolo giles pavirti 40-60 minučių. Po to išvirtas ąžuolo giles nusausinti, šiek tiek paskrudinti keptuvėje ir sumalti.
Pastaba: Nuo senų laikų ąžuolo gilių kava išvirta su pienu laikoma skaniausia.

[vinipux]

Gal kas ąžuolinę lovą parduodat , o tai šitos dabartinės pjuvenų ploksčių.........

[raamzis]

Gal kas ąžuolinę lovą parduodat , o tai šitos dabartinės pjuvenų ploksčių.........

Jei rimtai domina galiu patarti; http://www.uosis.lt.Jie gamina ir is gryno azuolo masyvo lovas,ir beveik viska ka galima uzsimanyti proto ribose.

[vinipux]

Ačiū Ramziui už nuorodą- nes perskaičiau aprašyme, kad ąžuolinė lova skatina lytinę energiją- tai priežastis kaip ir surasta... dabar skaičiuoju kas patogiau - ar pastoviai pirkti viagra, ar tokia kova dirbdintis ir vienu mostu problemą išspręsti....

[zilvasss]

Ačiū Ramziui už nuorodą- nes perskaičiau aprašyme, kad ąžuolinė lova skatina lytinę energiją- tai priežastis kaip ir surasta... )

pamaniau, jog lovą ruošies išmest, po to perskaičiau iki galo ką parašei

[Dramblys19]

Vini rinkciausi visgi azuoline lova, isivaizduokit kaip atrodytumet lovoj azuolinej, o dar jei azuolini vainika ant galvos vakare uzsidetumet - atsispirt praktiskai neimanoma butu..

[Audrunas]

Jei nori,kad stovėtų kaip ąžuolinis tai tikrai negulėk lovoj.Nesvarbu kokia ta lova,iš ąžuolinių lentų,ar iš ekologiško šieno.Dirbk visą dieną fizinį darbą iki išsekimo ribos ir taip penkias dienas per savaitę.Nekils jokių bėdų tada.Tiesa dar gerai česnakas.

[vikras]

Gal kas ąžuolinę lovą parduodat , o tai šitos dabartinės pjuvenų ploksčių.........

O man atrodo , kad piūvenų lovos tiesio neatlaiko..... kelios naktys ir subira..... hi - hi.

[Kest]

... dabar skaičiuoju kas patogiau - ar pastoviai pirkti viagra, ar tokia kova dirbdintis ir vienu mostu problemą išspręsti....

Vini,
sakoma,jeigu viešnamis turi problemų,lovų perstumdymas, situacijos nepakeis.Reikia dar kažką keisti...

[vinipux]

Kaip supratau- lovos keitimas nepadės.....na tas "kažkas kitas kurį patariat keisti', gali greituoju būdu viso šio reikalo iniciatorių pakeisti , tegu matyt liks viskas kaip buvę
" na o bet gi tačiau" už nuoširdžius patarimus ačiū

[Romas3]

Gal kažkiek į temą.
Nesenai kažkur skaičiau, kad pastovus sexualinis gyvenimas prailgina patį gyvenimą. Ir vėl ši mintis susišaukia su kita - nenaudojamas organizmo organas ilgainiui atrofuojasi.

[leo]

Aš irgi kažkur skaičiau, kad ąžuolinis grabas yra žymiai sveikesnis nabašnykui, nei paprastas eglinis ar pušinis

[Romas3]

Gal kažkiek į temą.
Nesenai kažkur skaičiau, kad pastovus sexualinis gyvenimas prailgina patį gyvenimą. Ir vėl ši mintis susišaukia su kita - nenaudojamas organizmo organas ilgainiui atrofuojasi.

Pasiskubinau, pasismulkinau, nukrypau į detales. O juk yra, plačiąja prasme, universalus Gamtos dėsnis:
organizmai nebesugebantis savęs reprodukuoti, arba prisidėti prie tos reprodukcijos išlaikymo (nevaisingos mamos, senelės ir pan. ) GAMTAI NEREIKALINGI.

[greitabite]

Ar ne pigiau už ąžuolinę lovą būtų bičių pienelis ir duonelė. Šiaip miegam ant čiužinio, kaži ar lovos mediena svarbi. Nors graikų gudruolis Odisėjas sau lovą darėsi iš tūkstančio metų senumo alyvmedžio. Penelopė ištikimai jo laukė ilgus metus, kol jis pas kitas trainiojosi. Gal ir padeda ta mediena.

[vinipux]

na šiaip ar taip- į ąžuolinį lovugalį galima be jokios baimės stipriai atsispirti......

[rennyka]

Perskaičiau, kokias ligas gydo ąžuolas, tai kilo klausimas, ar ko nors negydo ąžuolas? Nes, žiūrėk, kone medus - ir nervų sistema, ir skeletas bei sąnariai, ir virškinimo, kraujotakos, urinarinę sistemas, kvėpavimo sistemą, odą, net moteriškus negalavimus gydo, ir net potenciją gerina, jau nekalbant apie tai, kad tas potenciją pasigerinęs vyriškis tampa dar ir protingu, nes skatina smegenų veiklą, o tai jau iš viso kosmosas :D.

Exxx. Štai kodėl 12 metų ąžuolinėje statinėje pabuvojęs Glenlivet'as yra geriau ir naudingiau už Stolychnajos bonką