Lietuvos bitininkų forumas

https://www.nordgen.org/wp-content/uplo ... b1qgwuJwu0

Latvija
1971 m. tik dvi A. m. mellifera šeimos buvo rastos tyrimų ekspedicijos metu Latvijoje.
Per ateinančius 20 metų Teiču nacionalinio parko apsaugos zonoje buvo laikoma apie 60 šeimų. 1991 m. buvo reorganizuotas valstybinis bitininkystės institutas, o šeimos iš saugomos teritorijos perkeltos į privačią įmonę. Dirbtinį apsėklinimą pradėjo ir privati įmonė. Nuo 2000 metų A. m. mellifera išsaugojimo darbus organizavo Latvijos žemės ūkio universitetas. Latvijos bitininkų asociacija gamtosauginiame darbe dalyvauja nuo 2004 m., o asociacijos savanoriai ir patarėjai padeda Latvijos žemės ūkio universitetui atlikti praktinį bitininkystės darbą.
2006 ir 2007 metais Latvijos žemės ūkio universiteto bityne įvyko amerikinio puvinio (P. larvae) protrūkis. Daug vertingų šeimų buvo prarasta. Šiems nuostoliams kompensuoti 2008 m. iš Suomijos selekcininkų buvo importuotos bičių motinos ir vėl pradėtas sėklinimas. Daugelis veislinių motinų dėl spietimosi buvo prarastos 2009 m., o kitą žiemą buvo patirti dideli žiemojimo nuostoliai, tačiau 2010 m. motinos vis dar buvo sėklinamos.
Iš Lenkijos buvo importuotos naujos linijos „Olecko – Augustowska ir Polnocka“ motinos, kad kompensuotų ligos protrūkio metu ir žiemojant patirtus nuostolius. Importuota populiacija nebuvo veisiama, nes atliekant morfometrinius matavimus paaiškėjo, kad ji menkai atspindi A. m. mellifera bites. Darbas su esamomis motinomis buvo tęsiamas jas dirbtiniai apsėklinant. Remiantis sparno indekso matavimais kai kuriose šeimose buvo iki 98 % A. m. mellifera . 2011 metais iš Švedijos „NordBi“ selekcininko buvo importuotos motinos su gerais morfometrinio grynumo indeksais.
2012 m. šeimos buvo perkeltos į saugomą teritoriją Teiču nacionaliniame parke ir labai gerai peržiemojo. Latvijos žemės ūkio universiteto bitynai dabar yra keturiose skirtingose vietose ir juos tvarko Latvijos bitininkų asociacija. 2011 m. Žemės ūkio ministerija parėmė išsaugojimo darbus, apimančius 60 šeimų, 8000 € suma.

Dviprasmiški jausmai kyla skaitant apie bandymus vietines bites išsaugoti Latvijoje.
Jeigu tai A. m. mellifera išsaugojimas, tai viena, bet jei kalbam apie Latvijos VIETINES bites, tai ką bendro su jomis turi Suomijos, Lenkijos, o ypač Švedijos vietinės bitės? Tik tai, kad priklauso tai pačiai rasei.

Todėl mane džiugina, kad pagal atlikto tyrimo išvadas:
Lietuvai būdingas, taip pat ir Baltarusijoje aptiktas haplotipas, preliminariai pavadintas LT1, kuris nėra žinomas Vakarų Europoje ir Lenkijoje – galėtų būti pagrindu Lietuvos vietinių bičių populiacijos atkūrimui.

Vasrini tu saunuolis.
Cia tokiu tik vienas kitas beliko...

Man dviprasmiskas jausmas truputi kitoks:
as is esmes nelabai suprantu ka reiskia, kai sako "mes lietuviai siokie ir tokie", bet va latviai tiek metu bando issaugoti melifera, o pas mus iki siol to nebuvo girdeti ir kazkaip nenuostabu, kazkaip naturalu, kad mes turime kitu rupesciu... kaip speti keliuka iki saves issiasfaltuoti (pvz).

Aisku, kad musu mokslavyriai su entuziaztu pagalba sugalvos, kaip daryti, as tai paimciau 98% mm ir bandyciau perkelti TUOS 4 haploidus...

stebiuosi tavimi Vasarini,tokiu entuziastu Lietuvai tikrai truksta....

Ačiū, bičiuliai, už gerą žodį, tik nesu didžiausias vietinių bičių atkūrimo entuziastas – tikrai yra žymiai didesnių. Tačiau, nors ir nesu pagal TRANO klasifikaciją “nepagydomu optimistu“ , kodėl nepabandžius...
Kad būtų visiškai aišku – esu bitininkavimo su grynomis rasėmis šalininkas. Nes tik tai yra NATŪRALU, t.y. pagal gamtą, nedirbtina, atitinka prigimtį.
Juk būtent GAMTA prieš kelis milijonus metų atskyrė ir suformavo rases.
viewtopic.php?f=25&t=4264&start=40#p127556
Todėl natūrali bitininkystė visa savo esme turi pagrindą tik su grynomis rasėmis, o ne metizuotų bičių kokteiliu. Nes gamta vykdė atvirkštinį procesą. Aš jau nekalbu apie Bakfasto hibridą, kuriame suplaktos visų Apis mellifera rasių grupės – M (Šiaurės Vakarų Europa), C (Pietryčių Europa), O (Viduriniai Rytai), A (Afrika).
Gal tai ir geros, kol grynos ir pastoviai atnaujinamos, bitės žmogui, bet gamtai – kažin, kažin...

Lietuva originali ir bitininkystėje
Peržvelgus svetainę „Tarptautinė Europos tamsiųjų bičių apsaugos asociacija“ ir įėjus į skyrių „Member organisations and Links“ (http://www.sicamm.org/Links.html), matome kas atstovauja kiekvieną organizacijos narę ir jos internetinę svetainę.
Pvz. Latviją atstovauja Latvijos bitininkų draugija (http://www.strops.lv/),
Rusiją – Russian Association for Conservation Apis mellifera mellifera L. (RACAMM) (http://apis-mellifera-mellifera-l.ru/),
o štai –
Lithuania
Valstietis-LT. (http://valstietis.lt/)

Suveikia beveik kaip „Vilnius – Europos G taškas“

Vietinių bičių „pėdsakai“ valdiškose įstaigose

Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras
Koordinuoja ūkinių gyvūnų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą, stebėseną ir išsaugojimą Lietuvoje
https://gic.lsmuni.lt/lt/gyvunai/bites/vietines-bites

Siūlau atkreipti dėmesį į pateiktą nuotrauką pavadinimu „Vietinės bitės“

Panašu, kad bakfasto ir karnikos mišinukas

Būtent! Net ir per pilnatį sunkoka čia įžvelgti vietines bites...

abrutis rašė: ↑

2019 Gru 11 , 22:54

Panašu, kad bakfasto ir karnikos mišinukas

Čia ne šiaip bakfasto ir karnikos mišinukas, o pirmos kartos grynaveislių bakfasto motinų ir karnikos tranų bitės darbininkės. Kadangi pats, siekdamas pasinaudoti gyvybingumą didinančiu heterozės efektu tai darau savo bityne, tai žinau gerai. Pilka spalva apvedžiau bites, kuriose dominuoja karnikos išvaizda, auksine spalva apvedžiau bites, kuriose pasireiškė itališkas bakfasto genas: matosi auksiniai žiedai, tergitai. O raudonais žiedais apvedžiau bites, kur bakfato ir karnikos genai gerai susiplakė: geltona tergitų spalva turi juodumo atspalvį. Bakfastui tipiška trano išvaizda rodo,kad motina grynaveislė bakfasto. Tiesos labui reikia papildyti, kad toks derinys yra dažniausias, bet būna, kad karnikos tranų genai pramuša bakfasto ir bitės darbininkės atrodo, kaip karnikos. Būna ir atvirkščiai: bakfasto genai permuša karnikos ir bitės atrodo, kaip bakfasto. bet taip būna retai. Išvaizdos genai nėra dominuojantys ir todėl galimi įvairūs rezultatai.

Atsitiktinė nuotrauka internete rodo, kad gudručių, išnaudojančių Heterozės efektą Lietuvoje yra daug. Grynaveislis bakfastas dažnai kenčia nuo kraujomaišos, o karnikos šeimos nebūna tokios didelės, kaip bakfasto. Suhibridinus pirmos kartos dvi skirtingas grynas veisles ne tik išvengi šių problemų bet ir gauni Heterozės efektą, gerokai padidinanti gerąsias savybes.

Taigi šita nuotrauka ir atsako į temos klausimą. Kas sugeba keisti motinas, tas bitininkauja su pirmos kartos grynaveislių hibridais. Ir ateityje bitininkaus su tokiais, nes Heterozės efekto nauda išbandyta per daugiau nei šimtmetį ir visados pasitvirtina.

Apskritai puslaukinės Lietuvos vietinės bitės genetiniai likučiai yra įdomūs tik dėl aukštos jų medaus kokybės. Jos žiemai ruošia aukštos diastazės medų. Ši jų savybė išsivystė išgyvenant ilgai trunkančias žiemas. Jeigu kas ryžtųsi šią vietinės bitės ypatybę įskiepyti į lietuvišką bakfasto liniją, tai ir būtų vienintėlis šansas lietuviškiems bičių genams ne tik išlikti, bet ir paplisti tarp šiaurės šalių bitininkų mėgėjų, teikiančių pirmenybę ne medaus kiekybei, bet kokybei. Asmeniškai norėčiau tokio bafasto linijos. Apskritai, bakfasto bitės yra išsaugujosios nemažai jau išnykusių bičių genų. Pavyzdžiui, itališkų bičių populiacija, iš kurios buvo atrinkta visų bakfasto bičių pramotė, yra jau išnyusi negrįžtamai. Bakfasto technologija yra teorinis šansas išsaugoti ir populiarinti teigiamas lietuviškos vietinės bitės genus.

Kita vertus, žurnalistų apklausos rodo, kad retas pirkėjas tikrą medų atskiria nuo falsifikato, o ką jau kalbėti apie gurmaninio medaus vertintojų skaičių.Tokių bus mažai. Kažin ar teoriniai pamąstymai apie lietuvišką bakfasto liniją, išsaugančią vietinius istorinius genus, yra praktiškai įgyvendinami.

Yra personažų, kurių jokia hibridizacija nepakeis, nes dominantinis IŠKASTRUOTOS LOGIKOS genas visuomet išplauks į paviršių kaip š...

Dieve Dieve, koks turi būti siauras požiūris apie bičių genetiką jei siūloma išsaugoti vietines su Bakfastu Apskritai, Bakfasto bitė neturi perspektyvų gamtiniu, ekologiniu požiūriu. Tai tik ūkinis įrankis-kombainas. Bitė-frankenšteinas. Kurios neįmanoma išlaikyti bityne tvariai, bitininkai bitininkaujantys šia bite kaip narkomanai - privalo keisti motinas. Heterozė šioje bitėje neveikia ir neveiks. Tai tik VERSLAS. Bakfasto bičių veisėjų, platintojų veika, kuri tik žaloja rasines bites. Bakfasto bitę apskritai reiktų uždrausti laikyti, ir įvežti į šalį... Nuo to visų bitės tik pagerėtų.

Ir dar... Kam analizuoti eilinį paveikslėlį. Tai kvaila. Lygiai taip pat, kaip aukštinti heterozę... Neveikia ji. Ji nėra tvarus būdas išlaikyti geras bites. Tvarus būdas yra dirbti su bitėmis kurios prisitaikiosios prie esamos aplinkos, medunešių, klimato. Kol bus importavimų iš kitų šalių, šių dalykų nebus. Reikia dirbti su tuo kas yra, kas ištikro gali veistis bityne, ką galima pagerinti, ką galima selekcionuoti. O ne spausti heterozę ar atsivežti iš svetur... Visi nori gerų bičių, bet mažai kas domisi, kaip tai pasiekti neperkant importinių motinų. Yra tam visos galimybės, deja Lietuvių kalba mažai apie tai rašyta.

pas mane yra Vilniuje ,( parveztos is kaimo spieciukai) ,juodos kaip angliukai ,vos matyti balksvoki ziedeliai ,viena tokia seima ,baisiai pikta ir agresyvi ,kitos seimos (irgi tokia pat juodos) ,ne tokios agresyvios ,bet ne kaip karnika ar bakfastas ,tai vidutinio dydzio seimos ir gyvena virs 5 metu ,kaime tokiu seimu yra daugiau ,gal jos galetu pretenduoti i AMM (apis melifera melifera) ? kaip galima butu paprasciau tai nustatyti ?
Gaila ,kad bakfastas pas mane tyliuoju budu nepasikeicia motinos ir kazkaip nepratesia savo egzistavimo ,po mazdaug 5 metu sutraneja .
keistoka per pastaruosius 3 metus (atmetus savus spiecius) visi atskride spieciai ( 5) buvo su zymetomis motinomis ( manau ,kad karnika).

yankadi ,

O kaip su bulvėmis, kviečiais, braškėm, vynmedžiais, arbūzais ir kitom importinėmis veislėmis daryti? Irgi uždrausti? Be žmogaus priežiūros jos irgi neišgyventų.

Čia mokslinių tyrimų rezultatai, kokios bitės Lietuvoje produktyviausios: http://bitininkas.lt/lt/?page_id=741

antgrl rašė: ↑

2019 Gru 13 , 17:38

https://www.delfi.lt/grynas/gamta/moksl ... d=83037893

Niu ka? Per kelis metus rado kelias vietinių bičių linijas. Reikėtų po poros metų padaryti forumiečių apklausą, kokių rasių, linijų bites laiko. Išsiaiškinti, koks nuošimtis puolė bitininkauti su Lietuvos (Kaišiadorių) miškų piktosiomis. Būtų aiški mokslinio projekto finansavimo (ne)nauda.

Rikas rašė: ↑

2019 Gru 13 , 18:11

yankadi ,

O kaip su bulvėmis, kviečiais, braškėm, vynmedžiais, arbūzais ir kitom importinėmis veislėmis daryti? Irgi uždrausti? Be žmogaus priežiūros jos irgi neišgyventų.

matai arbuzas ,ne bite ,o augalas .Kiaules ,karves nesibasto laisvai miskuose .Dabar net vargsus meskenus skatina saudyti,kadangi invazinis gyvunas.