rimantas000 rašė: ↑2019 Gru 04 , 01:51
o kuo hibiridai taip prasikalto , grynu vietiniu biciu ,matyt ,jau nerasime ,bet primaisytu tai dar daug skraido ir tegu sau skraido su savo "genetine"ivairove ,kam jas selekcijonuoti ,gamta atrinks.Yra negerai ,kai keli dideli motineliu augintojai uzduoda visa tona Lietuvai.
Problema is kart kyla ,kad atsiranda trukumas teviniu seimu . Bitynai yra formuojami is motinu seseru ,o po to seimoms kryzminantis tarpusavyje iskilancios bedos verciamos hibridams.
Hibridai, sukryžminti pirmos kartos grynaveisliai, gali "prasikalsti" tik tiems, kurie neįsisavino 9-12 klasių žinių apie genetiką. Niekas neatšaukė grynaveislių kraujomaišos blogio.
Štai šaltinis, padėsiantis užsipildyti mokslo žinių spragas, jeigu tokios yra.
F1 hibridinių bičių motinėlių tranai yra grynaveisliai ir todėl taip pat negali būti laikomi genetinį foną teršiančiais mišrūnais. Tikiuosi suprantant, kad tranas atsiranda iš neapvaisinto kiaušinio.
Galite internete rasti straipsnį pavadinimu: "Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų biotechnologijos srityje kėlimo struktūros sukūrimas“
Metodinės mokymo priemonės,
susietos su ugdymo programomis,
išplėstinė bandomoji versija
9-12 klasių mokytojams
Cituoju straipsnio ištrauką:
"Augalų bei gyvūnų selekcijoje svarbus yra įvaisos panaudojimas. Įvaisos rezultatas yra grynosios
linijos, kurioms būdingas didelis homozigotiškumo laipsnis. Kadangi daugelis žalingų alelių yra
recesyvios prigimties, daugelio jų homozigotizacija grynosiose linijose sumažina individų
gyvybingumą bei produktyvumą. Tačiau įvaisos būdu individuose stabiliai įtvirtinami ir tam tikri
pageidaujami požymiai. Gautos grynosios linijos su įtvirtintais pageidaujamais požymiais galiausiai
yra kryžminamos tarpusavyje taip iš karto sumažinant kenksmingą įvaisos įtaką. Neretai pavyksta
gauti ir ypač didelio derlingumo augalus.
Šis fenomenas vadinamas heterozės efektu. Jo esmė – ypač didelis pirmos hibridų kartos
gyvybingumas ir derlingumas, pralenkiantis ne tik įvaisines linijas, bet ir tas tėvines formas, kurios
buvo naudojamos įvaisinėms linijoms išvesti. Manoma, kad taip nutinka todėl, kad daugelis genų
pirmojoje tokių hibridų kartoje būna heterozigotinėje padėtyje (pasireiškia vadinamasis heterozigotų
pranašumas). Toliau tarpusavyje kryžminant hibridus, kuriems būdinga heterozė, jos efektas
vėlesnėse kartose blėsta. Todėl, siekiant praktikoje panaudoti heterozės efektą, reikia auginti tik F1
hibridus. Jų sėklos gaunamos nuolatos tarpusavyje kryžminant grynąsias įvaisines linijas.
Heterozigotiniai augalų individai taip gali būti dauginami ir vegetatyviškai, jeigu toks dauginimas
pasirodo ekonomiškai geresnis."