AVILIAI

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42
AVILIAI

2009 Sau 11 , 20:15

Praktiškai gaunasi taip, kad jaunas bitininkas, jeigu jis nepaveldėja iš tėvų ar giminių bičių ir jų priežiūrai reikiamo inventoriaus, o tuo pačių buvusio bičių šeimininko ir bičių priežiūros technologinių papročių, pasirinkimą , su kokiu inventoriumi bitininkauti, lemia skaitoma literatūra arba kitų bitininkų patarimai. Neturint dar savos bitininkavimo patirties jaunam yra sunku apsispręsti, nes atskiri bitininkai ar knygų autoriai duoda vis kitokius nurodymus ir pradedantysis pasirenka tą variantą, kurio autorius yra populiaresnis ar turi aukštesnį mokslinį laipsnį. Todėl, kad priimti teisingą sprendimą ,reikia įvairiems siūlymams ar teiginiams paremti, atmintyje sudėlioti bent keletą jau žinomų loginių faktų, arba a t y d ž i a i permąstyti argumentus, kuriais autorius paremia savo teiginius. Reikia nežiūrėti KAS ką nors sako, bet KĄ sako. Neretai gana protingų minčių ir patarimų galima išgirsti iš paprastų bitininkų, kurie nėra parašę nei vieno straipsnelio į laikraštį ar bent kartą buvę kokiame seminare, o bitininkauja gana sėkmingai SAVA GALVA. Daugiau pasitikėkite savimi ir nenuvertinkite savų sugebėjimų.
Pagalvokit, kodėl laisvai kabančio spiečiaus ant medžio šakos, kuris jau prieš porą valandų susimetęs ir gal būt ruošiasi praleisti naktį yra apversto kūgio formos? Kodėl spiečius didesnėje uždaroje erdvėje, kurioje nėra rėmų, korius būsimam savo lizdui taip pat pasiuva labai panašios formos? Kodėl bičių motina, kiaušinėlius stengiasi dėti tvarkingai nuo centro apskritimais pamažu tolstant ir jei ja dirbtinai perkeli į kitą avilio vietą ji kitur to nedaro, o gižta atgal ir tik pačiu šiltuoju metų laiku kartais pradeda dėti ir kitoje vietoje? Kodėl bitės uždaroje erdvėje nesiuva korių tvarkingai iki apačios , o palieka daug visokių liežuvių, prasikeitimų, perėjimų? Kodėl bitės, kur yra daug laisvos vietos korių nesiuva daugiau negu gali aptūpti ir dažniausiai apsiriboja tik 6-10 korių? Kodėl bitės daug greičiau korius siuva į apačia nei į ilgi? Kodėl mūsų vietinės bitės medų stengiasi supilti tik viršuje ir kodėl užakiavimas yra baltas? Kodėl kaukazinės bitės medų pyla ir lizde, o korius akiuoja šlapiuoju būdų -tamsiai ?
Manau į visus šiuos klausimus atsakymas yra vienas: Todėl, kad mažiausiomis fizinėmis pastangomis ir tam sunaudodamos mažiausiai maisto atsargų, galėtų palaikyti lizde optimaliausią temperatūrą ir drėgmę.
Manau, kad mano ne tik rėmelio ir aukštų išmatavimai, avilio konstrukcija, lizdo plėtimo metodika, bet ir atitinkamas savalaikis maitinimas kaip tik ir padeda bitėms siekti šių tikslų ir labiausiai tinką naudoti bičių laikymui esamomis gamtinėmis sąlygomis.
Mano rėmai yra padaryti iš medinių lystvelių, kurių visų storis vienodas - 10mm. Viršutinės ir apatinės plotis 32mm. šoniniu - 40mm. Į aukštus kurių išmatavimai 385x385mm. tokių rėmu telpa 9. Kai bitininkavau su rėmais, kurių plotis buvo 370mm.(standartinis) tokių rėmų tilpdavo 10. Dažnai dėl ekonominių sumetimų naudojame ne tai kas tinkamiausia, bet kas pigiau arba naujose situacijose pasinaudojame jau turimu inventoriumi. Kadangi tokių aukštų turėjau, apie 500, tai dėl dar vieno rėmo patalpinimo, daryti naujų aukštų tikrai neapsimokėjo. Kada pasiūtus rėmus dedu medui pilti tai į aukštą talpinu tik 8. ir bitės "ištempia" korius iki pilno rėmelio pločio 40mm. Rėmo ilgis su lystvelėmis 365x180mm. grynai darbinis išmatavimas (vaško plokštelės)345x160mm. Vaško plokštelei tvirtinti veriu išilgai dvi vielute
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Sau 25 , 15:14, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
sauliusb
Patyręs narys
Aviliai:Dadano (16 rėmų)
Bičių šeimų skaičius:10
Bitininkavimo stažas:4
Pranešimai:50
Užsiregistravo:2008 Geg 15 , 20:29

Re: AVILIAI

2009 Sau 12 , 15:32

Neabejoju, kad savo siūlomus rėmelio išmatavimus pasirinkote neatsitiktinai, o pagal tam tikrus kriterijus, stebėjimus, apskaičiavimus. Tačiau aš vis tiek mėginu žiūrėti iš praktinės pusės. Kaip jau kažkurioje temoje minėjote, kad naujų avilių gamyba bei medsukio, ar kito inventoriaus pritaikymas sunkumų nesukelia (kadangi rėmeliai yra nepadidinti, o sumažinti). Tačiau kaip su bičių pirkimu-pardavimu? Kad ir kaip bebūtų, Lietuvoje labiausiai yra paplitę Dadano arba daugiaaukščiai su 435x145 rėmeliu aviliai. Kad kiek galima labiau prisitakyti prie paplitusio standarto gal būtų galima naudoti 300x217,5 t.y. padalinti perpus lizdinį Dadano rėmą
Paskutinį kartą redagavo sauliusb 2009 Sau 30 , 19:32, redaguota 6 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Sau 12 , 20:04

Trumpai užuominomis pabandysiu pakomentuoti, ir pasakyti kaip aš tą problemą sprendžiau.
Pirmiausia, aš nesu pirkęs nei vienos bičių šeimos. Pirmus 6 spiečius pasigavau- parskrydo į iškeltas spietinęs pačiais pirmais metais pradėjus bandyti bitininkauti. Manau, jei bitės būtų pačios neparskridusios, pirkęs vis vie nebūčiau. Todėl manau, kad bitės pačios mane pasirinko, kad aš jas prižiūrėčiau. Po trijų savarankiško bitinininkavimo metų perėmiau 40 šeimų kolūkio bityną. Šeimų įvairiais būdais pasidauginau kiek norėjau, bet spiečius tebegaudau ir dabar -tokia romantika, toks malonumas, tai tikra poezija, kaip yra pastebėjęs J. Krisčiūnas. Apie 10 metų vienas pats prižiūrėjau 200 šeimų. Prisisportavau į valias.
Antra, kada perėjau nuo Dadano prie minėtų išmatavimų aukšto, dariau taip:
Dadanui nukėliau stogą ir vitoje jam priklausančios meduvės uždėjau savo naują aukštą su rėmais ir plokštelėmis. Po to kai pasiuvo korius dar uždėjau antrą. Dar po kiek laiko dadano rėmus su medumi iškėliau lauk, o jei kokiame dar buvo perų, patraukiau į kraštą, o į vidurį nuleidau savo jau pasiūtus porą aukštų, kur jau dirbo ir motina ir buvo beišsiritančių jaunų perų ir dar uždėjau trečią aukštą. Dar po kiek laiko iš dar likusių Dadano rėmų išsukęs medų ir su visu aviliu į muzėju, o tuoje pačioje vietoje iškėlęs visus tris aukštus ir dar papildomai pridėjęs ketvirtą ir pastačiau daugiaukštį avilį kaip pilnateisį.
Kaip matai jokio pjovimo, jokio bičių gainiojimo. Vienintelis nepatogumas - nepritvirtintas dadano stogas gerokai pakilęs nuo buvusios savo vietos, pasikabinęs ant sudėtų aukštų. Tą problemą išsprendžiau stoga prispausdamas su akmenių, o atsiradusį, dėl uždėtų aukštų tarpą , užsandarinau apviniodamas selofano juosta.
Ar pamąstote, kiek dau dėmesio bitės skiria šilumos taupymui? Net ir užakiuoti medų mųsū vitinės bitės sugalvojo su oro tarpu, kad apsaugoti jį nuo staigių temperatūros pakitimų. Joms kiekvienas milimetras yra reikšmingas, o mes, tiksliau tie kurie rekomenduoja 435mm.rėmą švaistomės 4-7 cm, kurie tokiu pat ilgiu iškreipia šilumos centrą. Fizikai - mokslinikai yra įrodę, kad bičių spiečiaus kabanti forma, yra labiausiai taupanti šilumą. Apačioje kabančių bičių išskiriama šiluma kildama į viršų pirmiausia apšildo viršuje kabančias bites ir neprileidžia šalto oro prie kąbančio spiečiaus. Bitės mąsto daug racionaliau ir geriau, nei mes. Kai pamatai kiek bitė darbo prideda dėl lašo medaus, po to ranka nesvyra taškyti medų ant grindų. Lygiai taip pat kruopščiai jos saugo ir šilumą. Kiekvienas milimetras, kuris kaip nors prisideda prie šilumos taupymo yra svarbus ir bičių vertinamas, o mes STANDARTAS. Standartas, kuris net 7 cm. priverstinai ištempia lizdo šilumos centrą horizontaliai ir tuo žymiai apsunkiną bičių pastangas išlaikyti optimalią lizdo temperatūrą ir drėgmę. Šitokio standarto priverstinis laikymasis yra greičiau trūkumas negu privalumas.
Bitės viską sugeba daryti labai tobulai. Įdealiai taupiai naudoja medžiagas ir maistą, energija ir laiką. Kai bičių gyvenymo gamtoje organizuotumą ir ekonomiškumą pradedi lyginti su žmogaus analogiška veikla, darosi aišku, kad žmogus iki šitokio lygio susilieti su gamta, kada ir gamta jam ir jis gamtai būtų ne tik abipusiškai naudingi, bet ir neatskiriami, niekada neišsivystis.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Sau 30 , 10:17, redaguota 3 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Sau 14 , 21:07

TRANAS 14 Sau 2009, 21:07

Dėl to atitikimo 70mm patrumpinimo , nesu kategoriškas. Tokiam pasirinkimui turėjo įtakos trys momentai.
1. Bitininkaujant su bedugniais dadanais, buvo toks laikas mano eksperimentų istorijoje, susidarė ypatingai patogios sąlygos apžiūrėti žiemojančių bičių žiemos kamuolio apimtis ir suskaičiuoti kiek rėmų tai apima. Nueidavau, vakare sutemus į bityną, atidarydavau viršų, nuimdavau apšiltinimą, o po avilio apačia pakišdavau šviesos šaltinį. Tada iš viršaus l. gerai matėsi visa kamuolio apimtis ir kiek rėmų apima. Tai darydavau, esant temperatūrai nuo plius 10 iki minus 20. Viską fiksavau užrašuose iš pavasari stebėjau, kokio stiprumo buvo šeimos kaip greit vystėsi. Gautų rezultatų analizė tokia, atpasakoju iš atminties, nes tas viskas buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Žiemos kamuolys apimdavo nuo 4 iki 8 tarprėmių, ir labai matydavosi nereikalingos dalies tušti nuo bičių rėmų galai. Taip pat stebėjau, kaip bitės gulsčiajame avilyje yra priverstos judėti pagal senkančias maisto atsargas išilgai rėmo ant šalto medaus, o šiluma nuo bičių kamuolio šildė viršutinius apklotus. Aiškiai matėsi tokios padėties neracionalumas ir be reikalo naudojama šiluma.
2. Norėjosi, kad aukštai būtų tiksliai keturkampiai, kad galėtų aukštus dėlioti taip, kad rėmai tarp dvejų aukštų būtų vienas kito atžvilgiu statmenai, o ne sutaptų. Šitoks variantas labai pagerina bičių komunikacijas ir vėdinimo galimybes. Dešimt standartinių rėmų sutrumpinus iki tiek kad gautųsi kvadratas ir gaunasi 365. Pagal rėmus konstravau ir aukštus.
3. Atlikau teorinius skaičiavimus, kiek bitėms reikia korių, jei motinos pajėgumas 2000 kiaušinėlių per parą. Skaičiavimai parodė, kad 8 rėmų aukštai bus per maži nes šilumos centras pasitaikius pajėgesnei motinai bus per daug tempiamas vertikaliai. Apie 60 procentų korių yra užimti su duonele ir medumi.
Tai tokį atskaitos taškai pagal kuriuos nustačiau optimaliausią rėmo ilgį mano vietovės klimatinėmis sąlygomis. Tiesa dar vienas dalykas turėjo įtakos , apsisprendžiant dėl rėmo aukščio, tai viso aukšto su medumi svoris.
Dar į keletą, "smulkmenų" buvo atsižvelgta, bet šios išvardintos pagrindinės. Vėliau per eilę metų vyko tobulinimai, išbandant dar kelis variantus, tame tarpe ir 365x300x37mm. išmatavimų rėmus, kurie buvo talpinami plistiroliniuose aukštose. Po visų ieškojimų ir klaidžiojimų dabar bitininkauju su 365x180x40mm. išmatavimu rėmu ir turi būt nebekeisiu. Rekomenduoju kitiems rėmo aukštį 230mm, bet dėl ilgio 365mm jokių abejonių neturiu. Aukštai su 230mm rėmais bitėms būtų dar tinkamesni, bet pagyvenusiems bitininkams ir moterims yra per sunkus. Būčiau stambus verslininkas atidaryčiau avilių gamybą su trijų skirtingų aukščių rėmais, kad bitininkai pagal savo fizinį pajėgumą galėtų pasirinkti su kokiais bitininkauti; 230, 200,ar 160 mm aukščio aukštais, nes priežiūros technologija dėl to nesikeičia.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Sau 27 , 14:11, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
sauliusb
Patyręs narys
Aviliai:Dadano (16 rėmų)
Bičių šeimų skaičius:10
Bitininkavimo stažas:4
Pranešimai:50
Užsiregistravo:2008 Geg 15 , 20:29

Re: AVILIAI

2009 Sau 15 , 07:27

Gal galėtumėt plačiau pakomentuoti antra punktą. Kaip korių sukryžiavimas pagerina vėdinimo galimybes ir bičių komunikavimą? Jei gerai suprantu, avilį darėte atsižvelgdamas į bičių naturalų elgesį. Man, asmeniškai, neteko matyti, kad bitės siūtų korius statmenai vienas kitam.
(jaučiuosi kaip žurnalistas, imantis interviu :shame: )
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Sau 15 , 19:11

Man irgi neteko matyti. :lol: Taip pat neteko matyti, kad bitės drevėje siūtų korius į rėmus ar į aukštus. :lol: Bet teko matyti ir gana daug, nes specialiai, kad gerai pastudijuoti bičių korių siūvimo "papročius", įkeldavau į medį išskaptuotą storos drebulės gabalą,1500cm. ilgio, kuris būdavo prieš tai perskeliamas pusiau, o prieš įkeliant su viela surišamas, kad paskui išėmus, po vienų-dvejų metų bičių gyvenimo, išardžius ,galėtų studijuoti, analizuoti, matuoti ir panš. Šitaip darant ir kilo mintis, kad lengvai galima pagerinti komunikacijos galimybes, aukštus susukant 90 laipsniu kampu vienas kito atžvilgiu. Tada viršutinio aukšto kiekvieną tarprėmį, stačiu kampu kertą visi apatinio aukšto tarprėmiai ir todėl bitės trumpiausiu keliu gali pasiekti bet kurį tarprėmį ir menkiausiomis sąnaudomis laikytis šilumos centro.
Analizuodamas drevėse ir spietinėse pasiūtų korių "architektūrą" pastebėjau, kad bitės siuva korius ne ištisai, bet su įvairiais perėjimais, net iki 15 laipsnių plokštuma pakrypusiais liežuviais. Darant tokio lizdo pasiūtų korių skersinius pjūvius, panašiai kaip gydytojas žmogaus kūną praskenuoja tomografu, aiškiai matėsi, kad bitės palieka įvairius prasikeitimus ir perėjimus ne šiaip sau, bet toks korių išdėstymas motinai leidžia dėti kiaušinius ir plėsti perų lizdą, kuo mažiau nukrypstant nuo taisyklingo apskritimo formos.
Bitininkui padaryti lygiai tokį patį korių išdėstymą įmanoma tik apvalios formos aukštuose, bet tokiame aukšte rėmai turėtų būti nevienodi. Būtų labai nepatogu viename aukšte turėti kelių išmatavimų rėmus, nors bitėms tai būtų idealu. Ką daryt? Lieka vienintelis būdas, kiekvieną aukštą daryti keturkampį ir su vienodais rėmais, bet kad bitės ir motina turėtų galimybę dirbti labai nenutoldamos nuo lizdo šilumos centro, plečiant lizdą aukštus reikia dėlioti taip, kad vieno aukšto korių plokštumos butų statmenos kito aukšto korių plokštumoms. Toks kompromisas yra vienintelis kelias gerokai pagerinantis bičių komunikaciją ir bitininkui išvengti skirtingų rėmų. Po to, kai šitaip pradėjau daryti, susukti 90 laipsniu kampu, nebuvo atvejo, kad bitės nebepereitų iš apatinio aukšto į viršutinį, kad ir labai šaltą žiemą.
Panašiu bandymų keliu išsiaiškinau, kad ir laka turėtų būti ne horizontali, bet vertikali ir prasidėti tik po apatinio aukšto apačia. Taip pat paaiškėjo, kad bitėms yra žymiai lengviau išlaikyti optimalią lizdo oro temperatūrą ir drėgmę visais metų laikais , kai porėminė ertmė yra ne šiaip 5 ar 10cm , bet dvigubai ar net trigubai didesnė. Kruopšti drevėse pasiūtų korių analizė ir matavimai vertė manyti kad rėmo storis turėtu būti 40mm t.t.
Drąsiai tvirtinu, kad viskas ką aš darau neįprasto yra bandymų keliu nukopijuota nuo bičių ir visi mano išmislai yra "suderinti" su bitėmis. Mano įvairių sprendimų oponentai yra bitės, ir nesudėtingi lauko bandymai. Turiu tokį hobį; daryti įvairius bandymus ne tik su bitėmis bet panašiai darau ir kitoje savo veikloje. Dvi vasaras "dusinausi :wasntme: " bandydamas "šokdinti" :dance: bites pagal p. Frišo teorijas ir po to, šiam Nobelio premijos laureatui turiu kai kurių priekaištų. :E Labai norėčiau, kad tuo klausimu, dar kartą užsiimtu rimti biologai ir arba patvirtintu, arba paneigtų p. Frišo išvadas. Gal aš ko nors nesuprantu ar nežinau? Su didžiąja dalimi jo išvadų reikia sutikti, tai patvirtina ir bendra gyvosios gamtos vystymosi logiką, bet kad šokiu nurodoma kryptis ir net atstumas, tenka abejoti. Manau, kad Frišas perdaug sureikšmino patį šokį ir nepakankamai įvertino bičių sugebėjimą orientuotis pagal oro sroves ir kvapus.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Sau 27 , 15:20, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Sau 30 , 21:26

Užbaigiant avilio temą pabandysiu atkreipti forumo dalyvių dėmesį į dar keletą aspektų. :think:
Niekas iš bitininkystės inventoriaus turbūt nėra išbandęs tiek daug įvairių modifikacijų, kaip avilys. Įvairių konstrukcijų gausa ir rėmų išmatavimų skirtumai, turbūt ir rodo, kad avilio konstrukcija dar nėra pati tobuliausia ir bitininkų vis netenkina. Jei dėl daugiaaukščio avilio konstrukcijos daugmaž visi sutaria, tai dėl rėmo išmatavimo dar vis vyksta tiek teoriniai tiek ir gamybiniai - praktiniai ginčai. Reikia pastebėti, kad su judamo rėmo išradimu prasidėjo ir didžiulė gausa įvairių avilio konstrukcijų kūrimas. Šito masinio kūrybinio proceso nesustabdė net įvairiose šalyse įvedinėjami standartai ir griežti reikalavimai jų laikytis. Jei anksčiau bitininkaujant drevėse, trinkose (kelmuose), nieko naujo nelabai ir buvo galima prigalvoti, dėl ko ir bitininkavimo technologijos buvo pastovios, tai atsiradus rėminiams aviliams, bitininkams atsirado didelės galimybės labai dažnai kištis į bičių šeimos gyvenimą, kas dažnai užsibaigia perų lizdo išardymu, kaskart pertvarkant jį pagal savą žmogišką supratimą.
Natūralioje gamtoje, keliaujant iš pietų į šiaurę, bitės gyvena labai skirtinguose būstuose. Jei Indijoje jos sau patogų būstą įsitaiso ant medžio šakos, Kaukazo kalnuose, ar Italijos Alpėse gerai jaučiasi kalnų olų plyšiuose, tai vidurio Rusijos platumose ir pas mus ieško prieglobsčio išpuvusių medžių drevėse. Su klimato kaita ir atitinkamai skirtinga augmenija, po truputį keičiasi ir jų pačių biologinis instinktas, įpročiai, prisitaikymas ir pan.. Pvz. pietinių rasių bitės žiemai pasiruošia blogesnės kokybės maistą, žiemos kamuolį sudaro labai retą arba visai nesudaro, jų skilvelyje mažiau telpa kietųjų maisto dalelių atliekų, dėl ko žymiai trumpiau gali išbūti neapsiskraidžiusios ir labai sunkiai žiemoja ant viržių ir lipčiaus medaus.
Atsivežus pietinių rasių bites į mūsų klimato zoną, joms reikia žymiai atsakingiau paruošti ir žiemojimo sąlygas. Labai analogiškai, kaip ir su augalais, kurie atvežti pas mus auga tik šiltnamiuose. Įsiveždami pietinių rasių bites dėl jų turimų kai kurių gerų ūkinių savybių: taikios, darbščios, mažiau spiečia, atsivežame ir problemas: blogai žiemoja, blogesnis medus, viduriuoja, serga, vagiliauja. Prieš atsivežant „svetimšales“, reikia gerai pasverti, ar blogybių nebus daugiau negu teigiamybių.
Jeigu mūsų vietinės nesunkiai ištveria 6-7 mėn. neskraidžiusios ir visai neblogai žiemoja 25-30mm storio mediniuose aukštuose ir dar net su skyle lubose, tai pietinių rasių bitės tokias šalto oro „maudynes“ pakelia sunkiai ir jau ankstyvą pavasari, kovo mėn. pradžioje, pradeda viduriuoti. Todėl labai svarbu sudaryti joms tinkamas gyvenimo patalpas ir paruošti žiemai kokybišką maistą.
Dėka pagerėjusių susisiekimo priemonių ir išplitusio pramoninio motinų auginimo, susidarė palankios sąlygos visiems, kas tik nori, į savo bitynus atsivežti „geresnių“ pietinių rasių bičių. Per keletą dešimtmečių šitokio nekontroliuojamo bičių motinų vežiojimo, visai išnaikinome vietines bites.
Jeigu jau taip įvyko ir esame priversti bitininkauti su mišrūnėmis, kurios yra mažiau prisitaikiusios gyventi mūsų klimato sąlygomis, turime pasistengti joms sudaryti ir pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Todėl dar labiau aktualus tapo tam tinkamas avilys. Avilys dar yra ypatingas ir tuo, kad jame turi būti rastas kompromisas tarp bitininko ir bičių šeimos. Žinant, kad kompromisas yra dviejų suinteresuotų pusių susitarimas, kuomet abi pusės savanoriškai sutinka tenkintis tuo, kuo nei viena nėra pilnai patenkinta, neišvengiamai visada nukenčia ta pusė, kuri yra silpnesnė. Bitininkas, norėdamas sėkmingai bitininkauti, turi stengtis sukonstruoti tokį avilį, kuris būtų patogus ne tik jam prižiūrėti jame apgyvendintas bites, bet ir nepažeisti bičių biologinio instinkto. Pritaikyti tinkamą avilį galima dviem kryptimis: pirma – mažinant rėmo išmatavimus ir tuo pačiu lizdo apimtį, kad žiemojančios bitės galėtų lengviau palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, antra - darydami avilius iš naujų sintetinių medžiagų, kaip polistirolo, riporo, poripleno, kurių šiluminė varža yra 2-4 kartus didesnė, už medžio.
Prie bičių avilio kūrimo turėtų gerai padirbėti ne tik bitininkai, bet ir fizikai, biologai, šilumininkai. Bičių avilys nėra šuns būda ar naminių gyvulių tvartas. Avilys yra ypatingas ne tik tuo, kad ten pastoviai gyvena visais metų laikais bičių kolonija, bet ir tuo, kad šie vabzdžiai ten pat ruošia, kaupia ir laiko savo egzistavimui reikalingas maisto atsargas, kad ten pat augina savo jaunąją kartą ir visiems šiems gyvybiškai svarbiems procesams turi užtikrinti pastovią reikiamą oro temperatūrą ir drėgmę. Vieno žmogaus žinių, kokių reikia norint sukurti normalų avilį, kuris būtų ir bitininkui ir bitėms vienodai patogus, tikriausiai nepakaks. Reikalinga gerai suprasti bičių biologinį instinktą, bičių organizme vykstančius biocheminius procesus, atkreipti rimtą dėmesį į vietovės, kurioje bitės tame avilyje gyvens, klimato kaitos ypatumus ir supančią gamtinę aplinką.
Jeigu pasitaikys rimtų pastabų ir argumentų iš forumo dalyvių pusės dėl vieno ar kito atliekamo veiksmo ar inventoriaus išmatavimų tikslingumo, bendromis pastangomis šalinsime esamus trūkumus. Manau, kad daug svarbiau yra išklausius ir įsigilinus į oponento išsakytą mintį, rasti gerą sprendimą, o ne stengtis "nugalėti" jį.
Pabandome aptarti kai kuriuos argumentus, dėl ko avilio rėmas turėtų būti apie 370mm. ilgio.
Paprastai du trečdalius standartinio 300mm.aukščio lizdinio korio plotą užima maistas. Kada 37mm pločio koriai užpildomi maistu žiemai, bitėms lieka vidutiniškai 10mm. tarpas tarp korių. Dėl šių priežasčių yra priverstinai sudaromas daug didesnis bendras žiemos kamuolio tūris, negu reikėtų optimaliam šilumos palaikymui. Žiemos klubo bendro turinio didžiąją dalį užima medus, kuris pats savaime negamina šilumos. Esant tokiai padėčiai, bitės yra priverstos šildyti ne tik didesnį bendrą tūrį, bet ir į jį įeinantį medų. Natūraliai bitės visada stengiasi sudaryti kuo kompaktiškesnį žiemos kamuolį, kuris tik apie 5cm. užgriebia viršuje esantį medų, kurį ir pasišildo betarpiškam maisto naudojimui. Jeigu tik yra po rėmais laisvos erdvės, bitės visada žiemos kamuolį pradeda formuoti ant korių medaus pabaigoje, likusias tuščias korio akeles ir tarpus tarp korių užpildydamos žiemojančiomis bitėmis ir dar apie pusė visų žiemos kamuolį sudarančių bičių kabo lizdo apačioje. Jei bitės permaitintos ir medaus pilni rėmai, tai beveik 80 procentų kamuolio kabo lizdo apačioje. Tik dėl netikusios avilio konstrukcijos, pastovių šilumos nuostolių, netikusio lizdo surinkimo bitės yra priverstos žiemos pradžią pradėti tarp medumi užpildytų lizdo korių, sudaryti suplotą žiemos kamuolį ir dalis jų žiemoti šalčiausioje ir drėgnoje avilio zonoje. Daugumą čia išvardintų trūkumų kaip tik ir turi blogos konstrukcijos gulstieji aviliai.
Daug paprasčiau ir natūraliau viskas gaunasi dirbant su daugiaaukščiais. Čia jau reikia daryti labai grubių bičių priežiūros klaidų arba didelių nukrypimų nuo rėmų išmatavimų, kad pakenkti bitėms. Bet, deja, mano supratimu, tokių klaidų kol kas yra daroma ir dar daugiau pasakysiu, jos yra įformintos standartais ir yra draudžiama jų nedaryti. Tokiomis klaidomis laikau Lietuvos klimatinėmis sąlygomis naudojamą per ilgą rėmą, aukštų kaitaliojimą, perų lizdo dalijimą pusiau, tarp dviejų su perais aukštų, įkišant aukštą su nepasiūtais koriais.
Variantas, kada bičių žiemojimui norint sudaryti kuo palankesnes sąlygas, aviliai yra konstruojami su per trumpu rėmu, yra nukrypstama į kitą kraštutinumą. Tokie kvadratiniai aukštai, talpinantys tik 8 -7 rėmus, yra nepatogūs bitininkauti, nepastovūs, daug aukštų ir pats svarbiausias momentas štai koks: ne visi tie septyni koriai motinos darbo vietoje bus tušti, dalis korių bus užimta medumi ir duona. Geriausiu atveju toje „kamino“ vietoje kur bus lizdas, tinkami perams auginti bus tik keturi koriai. Jeigu medumi užimtą plotą atmesime, nes jis laikosi kompaktiškai viršuje, tai duonelę bitės visada deda prie pat perų korio ir tuo pačiu gerokai riboja perams auginti laisvą plotą. Tokiame „kamine“ motina, ieškodama vietos perams dėti, bus priversta lakstyti aukštyn, žemyn, nes uždėti perai išsirita ir vietą palaisvina vėl motinos dėjimui tik po 21 paros. Dėl to gaunasi optimalaus šilumos centro ištempimas vertikaliai, kas taip pat apsunkina bitėms kompaktiškai aptūpti perus ir mažiausiomis sąnaudomis palaikyti optimalią šilumą ir drėgmę lizde. Nors tai yra apie 30 procentų efektyviau, negu apskritimo ištempimas į plotį.
Kas dar šiandien bitininkauja aukštarėmiuose gulsčiuose aviliuose su 300X435mm. rėmu, tie net prie 300mm. korių kvadrato pastebi, kad silpnesnės šeimos vystosi blogai, o ką kalbėti apie 260mm kvadratą. Be to tame „kamine“ bitelės „dusinsis“ šiltuoju metų laiku ir spiečiais lekia ieškoti erdvesnės gyvenamos vietos.
Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad bitės stengiasi laikytis ne aštuonių rėmų kvadrato, o kubo arba dar tiksliau, stengiasi perus išlaikyti rutulio formos erdvėje. Motinai, dedančiai apie 2500 kiaušinėlių per parą, dviejų aukštų ant septynių korių rėmų tikrai nepakaktų, todėl ir išmąsčiau, kad aukštas su 385x385 ir su 10 rėmų, kurių aukštis apie 200mm, turėtų būti tinkamiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje ir tik, einant toliau į šiaurę, link Uralo kalnų, jau pakaktų ir aštuonių rėmų kvadrato. Vokietijoje, Prancūzijoje Ispanijoje jau galėtų būti sudaromas lizdo kvadratas ir iš dvylikos rėmų, kas atitinka Dadano rėmo išmatavimus.
Daugiaaukščio avilio konstrukcijoje be aukštų perams auginti ir medui pilti, kurie yra vienodi, būtinai turėtų būti naudojamas ir ventiliacinis aukštas. Šis aukštas visada, bitininkaujant tiek lauke tiek bitidėse, turėtų būti lizdo apačioje. Tokio aukšto buvimas žymiai palengvintų bitėms stabilizuoti lizdo temperatūrą, drėgmę ir išvengti staigių temperatūros svyravimų perų lizde. Šiame aukšte turi būti įtaisyta laka bitėms išskristi ir sugrįžti, ir šiukšlių pašalinimui patogi vieta, ir kažkur žymiai žemiau lakos plyšys šviežiam orui patekti į porėminę erdvę. Šio aukšto ertmė nuo perų lizdo turėtų būti atitveriama bitėms lengvai praeinama pertvara, kad bitės nuo apatinio lizdinio aukšto į porėminę ventiliacinio aukšto ertmę nesiūtų korių. Tas aukštas turėtų būti toks pat, kaip ir tie su kuriais bitininkaujama arba trečdaliu žemesnis. Jei būtų aukštesnis tai bitėms nuo to būtu tik geriau, bet dėl to didėja avilio aukštis, kas jau nepatogu bitininkui.
Kitas aukšta, viršutinis, priklausomai nuo bitininko fantazijos ir sumanumo, gali kartu būti ir apšiltinamasis ir panaudotas bičių maitinimui.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Vas 18 , 11:30

Pastebėjau, kad kai kurie forumo dalyviai dar tik kuria savo būsimus bitynus ir susiduria su sunkumais pasirenkant avilius, kuriuose norėtų sėkmingai bitininkauti. Nors avilys bitininkystėje ir nėra viską nulemiantis veiksnys, bet didžioji dalis bitininkavimo sėkmės, ypač bitininkaujant Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, priklauso būtent nuo avilio konstrukcijos, kokybės ir medžiagų iš kurių jis yra padarytas. Nuo tinkamo avilio pasirinkimo didžiąją dalimi priklauso ir kitų veiksnių, kaip maitinimo, ganyklų išnaudojimo, sergamumo, gero žiemojimo, bičių našaus aptarnavimo, efektyvumas, todėl DAR VIENAS PAMĄSTYMAS avilio tema tikrai palengvins rasti atsakymus į iškylančius klausimus.
Lietuviškoje bitininkystės spaudoje jau daug metų vis kartojamas tas pats senas supratimas apie bičių žiemojimui būtinas sąlygas, su kuriomis ne visai sutinku. Dėka to, dauguma Lietuvoje bitininkaujančių mano, kad bitės žiemodamos būtinai turi sudaryti žiemos kamuolį, kad tokio žiemos kamuolio sudarymas yra būtinas, be kurio bitės naudos daug maisto, anksti pradės auginti perus, blogai žiemos, pavasarį viduriuos ir t.t. Taip pat yra nusistovėjusi nuomonė, kad vandens garai, kurie neišvengiamai atsiranda uždaroje patalpoje gyvenant gyvam organizmui, turi būti ištraukiamosios ventiliacijos pagalba šalinami iš avilio, kad nesusidarytų vandens kondensatas, kas tik labiau pablogina bičių žiemojimo sąlygas.
Ar tikrai viskas yra taip? Ar visada ir dėl ko bitės sudaro tokį žiemos kamuolį? Gal įmanoma padaryti tokį avilį, kuriame bitės gerai praleistų žiemą ir nesudarydamos tokio kamuolio? Ar bitės, nesudariusios tokio kamuolio, tikrai naudoja daugiau maisto, augina perus ir taip darydamos iki pavasario susidėvi ir nusilpsta?
Ieškodami atsakymo į šį klausimą, visu pirma, pabandykime rasti ir įvardinti priežastis, dėl kurių bitės žiemodamos mūsų klimato sąlygomis, sudaro tokį žiemos kamuolį.
Atsitiktinumo dėka man pasitaikė galimybė stebėti bites, žiemojančias Lietuvoje daniškuose polistiroliniuose daugiaaukščiuose aviliuose. Vienas jaunas bitininkas iš Skuodo jau daug metų dirbęs viename iš Danijos bitynų, rudenį grįždamas parsivežė keletą bičių šeimų su visais aviliais ir paprašė, kad aš priimčiau pas save į bityną ir prižiūrėčiau per žiemą, kadangi jis turėjo grįžti į darbą Danijoje. Įdomumo dėlei žiemos metu aš dažnai nueidavau pas „viešnias“ ir stebėdavau, kaip jos jaučiasi žiemą leisdamos Lietuvoje. Po polistiroliniu dangčiu esantį dviejų aukštų žiemos lizdą dengė tik skylėta permatoma plastikinė plokštė, tai labai gerai matėsi visas žiemojančių bičių elgesys. Mano nuostabai, tuose aviliuose bitės pastebimai sumažino savo lizdo apimtį tik esant minus 10-15 laipsnių šalčiui. Prie plius minus penkių laipsnių jos laisvai vaikščiojo po visą lizdą, taip kaip mūsų aviliuose prie plius penkiolikos. Kitais metais įsigijęs keletą tokių avilių ir juose apgyvendinęs savo bites, stebėjimus pratęsiau daug aktyviau, ne kartą iškeldamas korius ir apžiūrėdamas, ar neaugina perus ir kaip naudoja maisto atsargas. Žiema pasitaikė normali, apie savaitę tą žiemą laikėsi minusinė temperatūra, žemiau 20 laipsnių.
Atlikti stebėjimai ir lyginimai su bitėmis gyvenančiomis mano mediniuose daugiaaukščiuose aviliuose parodė, kad mano aviliuose bitės sunaudojo ir daugiau maisto, ir apie porą savaičių anksčiau pradėjo auginti perus, ir žuvusių bičių buvo daugiau, ir pavasarį blogiau vystėsi.
Tada dar nenaudojau ventiliacinio aukšto ir rėmai buvo su peteliais. Daniškų avilių aukštai yra komplektuojami su rėmais 325x280mm, avilio dugnas su plastmasiniu sieteliu ir plastmasine ištisine plokšte, kuria bitininkas gali uždaryti dugną arba atėmęs palikti tik sietelį.
Laike trijų metų atliktų stebėjimų darau sekančias išvadas: Jeigu avilys yra padarytas iš medžiagos, kuri gerai laiko šilumą ir drėgmę ir avilys žiemai sukomplektuotas iš dviejų aukštų ir su ventiliaciniu aukštu apačioje, bitės, žiemodamos tokiame avilyje, galį sėkmingai peržiemoti ir nesudarydamos žiemos kamuolio.
Loginiai pamąstymai.
Bitės žiemos kamuolį sudaro todėl, kad neįstengia apšildyti visą vidinį avilio plotą ir palaikyti jame optimalią drėgmę ir temperatūrą. Sudarydamos žiemos kamuolį juos taupo maistą ir taip apsisaugo nuo galimo sušalimo. Panašių bandymų - taupyti šilumą ir energiją gamtoje galima pastebėti ir pas kitus gyvūnus, pvz. paukščiukai lizde, kačiukai ar šuniukai palikti vieni savo gurbe, ir dar daug panašių pavyzdžių. Visi stengiasi susiglausti ir kuo labiau sumažinti šilumą atiduodantį paviršių. Perus visada greičiau pradeda auginti silpnesnių šeimų bitės, nes jos, norėdamos kompensuoti šilumos nuostolius, stengiasi gaminti daugiau šilumos, dėl ko žiemos kamuolio viduje temperatūra pakyla iki 30laipsnių, ir dėl to motina pradeda dėti perus. Kuo didesni šilumos nuostoliai avilyje, tuo bitės anksčiau pradeda auginti perus. Esant trumpesniam rėmui, didelę šiluminę varžą turintiems avilio aukštams, bitės perus pradeda auginti tik lauko temperatūrai pakilus aukščiau nulio 5-10 laipsnių. Vandens garų kondensatas nesusidaro todėl, kad tokio avilio lizde yra pastovi optimali temperatūra ir nėra sąlygų susidaryti taip vadinamam „rasos lašui“, o drėgmės perteklius kartu su šiltu oru pasišalina per avilio apatinę laką. Šilumos ir drėgmės nepraleidžiančios aukštų sienos ir dėl trumpo rėmo bičių biologinį vystymosi instinktą atitinkantis avilio vidus sudaro geras sąlygas, su mažiausiais energijos ir maisto atsargų nuostoliais palaikyti lizde optimalią temperatūrą ir drėgmę. Per du žiemos aukštus susidarantis šilumos stulpas nepraleidžia į avilio vidų lauko temperatūros svyravimų. Prisiminkime suomišką pirtį, kurioje per grindis matosi sniegas, o viduje temperatūra apie 100 laipsnių karščio.
Forumo dalyviams gali kilti klausimas, kodėl neperėjau prie daniškų avilių?
Todėl, kad su aukštais 280mm rėmais, pilni pasiūtų korių su perais ir su medumi užpildyti aukštai, yra per sunkūs todėl, kad aukštas nėra keturkampis ir nėra galimybės aukštų sudėti taip, kad rėmai vieno aukšto kito aukšto atžvilgiu, būtų statmeni, todėl, kad rudenį nuimant aukštus dėl per aukštų rėmų laiku nespėja išeiti perai ir dar dėl ekonominių sumetimų, nes visą reikiamą inventorių turėjau jau seniai, ir susumavus visus pliusus ir minusus, ne ką tebūčiau išlošęs. Vėliau praktika parodė, kad medis vasaros metu yra net patogesnis, atsparesnis,“ kvėpuoja“, o polistirolo pranašumai išryškėja tik žiemos metu.
Diskusijose su danų bitininkais mano minėtus jų avilio trūkumus patvirtino ir jie. Po 10-15 bitininkavimo visi skundžiasi stuburo skausmais, bitininkauja ant juosmens užsidėję plačius diržus. Dabar, jeigu reiktų viską pradėti iš naujo, tikriausiai nieko nekeisčiau.
Jų avilio kiauras dugnas jiems reikalingas todėl, kad jie daug vežioja bites, kad nenaudoja ventiliacinio aukšto, ir, kad aviliai yra polistiroliniai. Dirbant su mediniais ir su žemesnio rėmo išmatavimais ir dar Lietuvos klimatinėmis sąlygomis „bedugnis“ avilys yra nereikalingas ir net žalingas.
Lietuvoje šiuo metu, mano žiniomis, daniškuose aviliuose bitininkauja trys stambūs bitininkai, Skuodo r. vienas laiko virš 300šeimų, Akmenės r . apie 200šeimų ir Klaipėdos r. apie 200 šeimų. Skuodo rajone yra ir daugiau smulkesnių bitininkų sėkmingai bitininkaujančiu daniškuose aviliuose.
Daniškų avilių aukštai su 325mm. ilgio rėmu, visiškai atitinka bičių biologinį instinktą Lietuvos ir Danijos klimatinėmis sąlygomis, bet kad nesigautų aviliai "kaminai" jie aukštus komplektavo su 10 rėmų, dėl to jie gavosi stačiakampiai, pastovesni nei jei būtų kvadratiniai ir išvengė "kamino" formos. Daniškose aukštuose rėmai lakos atžvilgiu visada stovi "šiltuoju" būdu ir žiemai paliekamos šeimos tik tokio stiprumo kuriuos užima apie du aukštus. Dėl šių priežasčių bičių komunikacija žiemos metu yra labai gera ir be aukštų susukimo.
Bendros išvados. Avilių gamybai naudoti medžiagą, kuri savo patvarumu prilygtų medžiui, šilumos varžą turėtų kaip polistirolis, išmatavimai, konstrukcija, priežiūros technologija, maitinimas, gydymas ir šeimų dauginimas kaip rekomenduoju ir bitininkauti su vietinės arba labai panašiomis į vietinės veislės bitėmis.
Bičių lizdo optimalios drėgmės ir oro temperatūros palaikymui pagrinde taikyti išstumiamą ventiliaciją, bet, priklausomai nuo metų laiko ir medžiagos iš kuriuos padarytas avilys, avilio viršaus uždengimo medžiagas reikėtu keisti. Pvz. jei polistirolinis ir daugiaaukštis, tai padaryti labai mažą ištraukiamą ventiliacija per viršų (daniškas variantas), o jei medinis, tai apšiltinimui žiemos , vasaros ir rudens laike avilio uždengimui nenaudoti drėgmės nepraleidžiančių medžiagų (plėvelės).
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Vas 19 , 15:29, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Geg 28 , 13:24

Nežinau, kiek aš čia būsiu teisus, nes ir man ,kaip kicei ,"užkrito", bet kai iš užsienio literatūros susipažinau, su tikru Dadano aviliu, tai šis"kolūkinios" iš Dadano yra paveldėjęs tik rėmą. Žinojau ir pavarde žmogaus, kuris tą avilį suprojektavo ir pritaikė, kad būtų tinkamas tuometinėms kolūkinio ūkininkavimo sąlygoms. Į šį klausimą tiksliai atsakyti galėtų gerb. mokslų daktaras J. Balžiakas.
Mano galva gerb. Krisčiūnas yra sukūręs tik šiltajį avilį, su Dadano rėmu ir kuris vadinasi Jo vardu ir kuris buvo labai patogus bitėms, bet ne bitininkui, nes pakelti jį galėjo tik keturi nemenki vyriokai. Šis avilys buvo tikęs bitininkams mėgėjams laikantiems bites pastovioje vietoje, prie savų sodybų.
Kriščiūno knyga "Bitininkystė" yra vertinga tuo, kad jis aprašė tuometinę pažangiausią pasaulinę bitininkystę ir tolimesnes jos vystymosi tendensijas.Tarp įvairių šalių mokslininmkų, dar prieš antrajį pasaulinį karą , vyko ginčas dėl tolimesnės bitininkystės vystymosi tendencijų, krypčių ir galimu pasekmių. Įpatingai aukšto lygio ginčas vyko tarp vokiečių mokslinink Berlapšo ir ruso Butlerovo.Visi tuo meto pažangiausi bitininkai ir mokslininkai besiduomintys bitėmis, sekė šių mokslinkų viešą diskusiją, kuri buvo paremta svariais argumentais. Krisčiūnas, kaip mokslininkas besidomintis ir bitėmis, beabejo sekė tą diskusiją ir remdamasis ja visas tuometines bitininkystės vystymosi tendencijas aprašė savo knygoje. Jo paties kūrybos ten yra mažai. Tikriausiai dėl to tos knygos pagrindinės įdėjos ir teiginiai taip ilgai ir nepasensta, nes joje atsispindėjo ne tik tuometinio bitininkystės išsivystymo lygis, bet ir moksliškai pagrįstos tolimesnio vystymosi tendencijos.
Po antro pasaulinio karo susiklostė tokios sąlygos, kurias visi žinote ir didžiausias "mokslininkas" tapo Stalinas ir jo proteguojami mokslininkai, kaip Lisenko, kurio dėka, labai nukentėjo žemės ūkio mokslai, tame tarpe ir bitininkystės. To laikotarpio kurinys ir yra "kolūkinis". Mokslo jo konstrukcijoje nerasit nei su žiburiu. Trūkumų, kurie grubiai pažeidžia bičių bilologinį įnstinktą- ne vienas. Gaminio kokybė- tragiška. Aptarnavimo tehnologija- "patvirtinta moksliniais tyrimais", kuriuose mokslo nei lašo, tik viena priverstinė visaliaudinė komunistinė ideologija. Man neteko gyvo sutikti gerb. Krisčiųno, pažystu Jį tik iš knygų, bet labai norėčiau iš Jo lūpų išgirsti atvirą nuomonę, apie tą "kolūkinį šedevrą"
Labai apgailestauju, kad gerbiamas J.Balžiakas neparašė knygos apie bitininkystę. Jis tikriausiai žino daug tiesos, nes buvo geras Krisčiūno mokinys, bet sprendžiant iš to, kad ir Jis buvo aktyviai įsitraukęs į tuometinius "mokslinius " tyrimus ir savo autoritetu palaimino ne vieną naują "mokslininką", gal daug ką ir nutilėtų.
Todėl nesiramstykime abejotinos reputacijos autoritetais ir nesiknaisiokime po 50-100-200metų senumo įstorijas, o daugiau mąstykime patys ir pamažu ženkime į priekį. Visi klystame, tad neteiskime ir kitų.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 07 , 21:23

Intelektualinė ataskaita;
Renginio metu buvo svarstomi tik tie klausimai, kurie buvo iš anksto pateikti forume ir stengiamasi kuo mažiau nukrypti į šalį. Diskusijos praėjo sklandžiai ir, palyginus greitai, tik 4val., tikriausiai dėl to, kad pusė atsivežtos vaizdinės medžiagos buvo jau gerai išbandyta praktikoje, o kita pusė irgi jau ne vien teorinių pamąstymų lygyje, bet realiai pradėta gaminti ir jau bandoma naudoti praktikoje. Manau, kad diskusija vyko sklandžiai dar ir dėl to, kad visi puikiai buvo paruošę namų darbus ir iš anksto žinojo apie ką bus kalbama.
Dabar labai trumpai apie kiekvieną svarstytą klausimą atskirai;
1. Kaip užtikrinti gerą mikroklimatą avilio viduje , kai lauke minusinė temperatūra? Buvo konstatuota, kad esant minusinei lauko temperatūrai, gerokai atšąla ir avilio vidinė dalis, ypač ta, kuri lieka neaptūpta bičių. Kadangi toks atšalimas tiesiogiai žiemojančioms bitėms nėra pavojingas ir jos, sudarydamos žiemos kamuolį, nuo jo puikiai apsisaugo ir pačios, tai tuo pirmo klausimo svarstymas ir buvo baigtas.
2. Kaip išvengti vandens kondensato susidarymo avilio viduje, trumpalaikių atšilimų metu, žiemojimo metu? Pastebėta , kad kondensatas susidaro būtent ant tų avilio vidinių paviršių, kurie atšalimo metu labiausiai atšąla. Taip pat pabrėžta, kad dėl kondensato susidarymo avilio viduje padidėjusi drėgmė tiesiogiai kenkia bitėmis neaptūptiems vidiniams avilio paviršiams, koriams su juose esančiu maistu. Dėl kondensato žymiai pablogėja ir vidinių avilio sienų termoizoliacinės savybės. Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad reikia stengtis avilius daryti tokius, kad avilio viduje jame žiemojant bitėms, laisvo, bitėmis neaptūpto paviršiaus, būtų kuo mažiau ir kad šaltas lauko oras tiesiogiai nepatektų į avilį. Minėtų problemų šalinimui vieni siūlė virš žiemojančio bičių kamuolio žiemos metu pradaryti lubeles, kiti, avilius daryti iš tokios medžiagos, kuri pasižymėtų labai geromis termoizoliacinėmis savybėmis ir netrauktų į save drėgmę, dar kiti sutiko, kad mažinti bitėmis neaptūptą plotą efektyviai galima trumpinant rėmus, dar kiti, kad užkirsti šalčiui iš lauko tiesiogiai patekti į avilio vidų, avilius daryti su didesne paramine ertme, ar net visu ventiliaciniu aukštu, kurį būtų galima panaudoti ne tik ventiliacijai, bet ir bičių gydymui ar net skatinamajam maitinimui kandi pasta . Bitininkai, kurie bitininkauja gulsčiuose aviliuose su Dadano rėmu, siūlė, kad tą problemą galima išspręsti gerokai suspaudžiant žiemojančių bičių lizdą ir diskusijos eigoje, matyt įsitikinę, kad tą problemą yra daug lengviau spręsti bitininkaujant aukštais ir dar su sutrumpintu rėmu, didelio pasipriešinimo nekėlė, o kai kurie garsiai išreiškė dvejones, kad gal tikrai verta pereiti bitininkauti su daugiaaukščiais..
3. Kaip avilio viduje išvengti drėgmės pertekliaus esant geram medunešiui, kai lauko temperatūra artima bičių lizdo temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu? Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad artėjant lauko temperatūrai iki esančios lizde, proporcingai blogėja vandens garų pasišalinimas per laką apačioje. Visi prisiminėm fizikos dėsnį, kurį negalime pakeisti jokia avilio konstrukcija, kad prie žemų temperatūrų vandens garais prisotintas oras leidžiasi žemyn, o prie aukštesnių tokio pat drėgnumo oras kyla į viršų. Tokios sąlygos avilyje susidaro esant geram medunešiui ir apie 30 laipsnių lauko oro temperatūrai ir rudeninio maitinimo metu, kada bitės, norėdamos, kad greičiau išgaruotų iš cukraus sirupo vanduo, pačios sukelia aukštesnę avilio vidaus temperatūrą. Šiai problemai spręsti buvo siūlomi sekantys būdai: duoti bitėms tirštesnį sirupą, maitinti invertuotu sirupu arba padaryti ventiliaciją per viršų. Kadangi pirmi du būdai turi trūkumų, pirmu atveju bitės blogai invertuoja žiemai maistą, o invertas ne visiems prieinamas ir palyginus su cukraus sirupu yra brangesnis, o be to šie būdai yra tinkami tik rudenį, tai vieningai nutarta, kad avilio konstrukcijoje turi būti numatytas vėdinimas per viršų, kuris yra efektyvus visais atvejais. Efektingas vėdinimas medunešio metu gerokai paspartina ir atnešto nektaro perdirbimą, dėl ko ir su mažesniu meduvių skaičiumi, galima gauti maksimalų kiekį medaus.
4. Kaip išlaikyti pastovias avilio sienų termoizoliacines savybes visais metų laikais? Visi sutiko, kad jei avilys pagamintas iš medžio, tai jo sienos nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės sudrėko, labai stipriai darosi laidžios šilumai, dėl ko ir pats medis greitai genda ir tokiame avilyje žiemojančioms bitėms sunku palaikyti stabilią lizdo temperatūrą, ir koriai su maistu genda. Vienas teigė, kad avilius reikia daryti iš polistirolo, nes jis nesugeria drėgmės ir nepraranda savo termoizoliacinių savybių būdamas ir šlapias. Atsieit, kondensatas jei ir susidaro, tai jis nieko blogo nepadaro, pasišalina per kiaurą dugną ar laką. Kiti, kad medines avilio sienas galima impregnuoti, kad jos nesugertų drėgmės, dar kiti prisiminė, kažkur skaitę, kad polistirolas netinka , nes gali išskirti kažkokias tai kenksmingas medžiagas ir kurios gali kauptis meduje. Buvo pastebėjusių, kad bitės jeigu tik gali rinktis, kuriame aukšte dėti perus - mediniame ar polistiroliniame, visada pasirenka polistirolinį. Kadangi Austėja2 buvo rašęs, kad užsieniečiai yra pastebėję, kad lenkai polistirolinius avilius daro iš statybinio polistirolo, kuris netinka maistui. Šiaulietis Kriščiūnas, kuris Lietuvoje gamina avilius iš polistirolo, patvirtino, kad jo aviliai yra daromi iš taip vadinamo maistinio polistirolo. Dar kiti sakė, kad visai geri ir mediniai, tik reikia bitininkauti bitidėse, arba bitininkaujant lauke, papildomai uždėti žiedus, kurie apsaugo nuo atmosferinio poveikio. Tranas parodė medinį aukštą ir žiedą nudažytą tik pinoteksu, kuriems jau 27 metai ir pagal savo stovį gali tarnauti dar tiek. Mano manymu, labai gerą ir originalų sprendimo būdą rado bitininkas iš Vilniaus Med, kuris buvo atsivežęs pademonstruoti, kaip galima pačiam pasigaminti polistirolinį avilį iš kietų polistirolo plokščių, į vidų įklijuojant impregnuotą kartoną, o išorę apvyniojus statybiniu tinklu, nudažyti antikriliniais dažais kurie tą tinklą kartu ir pritvirtina. Tokio gaminio nelabai įkąs ir smulkūs graužikai, bitėms nekenksmingas ir polistirolas nei su bitėmis nei su medumi jokio kontakto neturi.
5. Avilio stabilumas ir ventiliacija pervežant bites. Iš pateikto daniško avilio pavyzdžio buvo matyti, kad vežiojamų avilių aukštai tarp savęs yra tvirtinami falcais, kurie yra daromi dar ir tokios figūracijos, kad į aukštų sujungimo vietą nepatektų vanduo. Svarstėme tokių falcų būtinumą, nes kaip žinome, Lietuvoje aukštų sujungimai yra daromi be falcų. Priėjome išvados, kad tokie falcai blogiau nėra, bet nebūtini, bent jau Lietuvoje, nes čia beveik niekas bičių nevežioja tolimais atstumais, o pakrovimo darbai atliekami daugiausia rankiniu būdu. Kad vanduo į aukštų sujungimą nepatektų, danų pavyzdžių būtų galima nesunkiai padaryti, išorinę viršutinio aukšto kraštinę nuleidžiant kokiais 5mm. žemiau. Ventiliacija, pervežimo metu visiškai tinkama ta pati, kaip ir vasarą medunešio metu ir kažką tai tokio numatyti avilio konstrukcijoje daugiau nebūtina.
6. Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant stacionariai ir vežiojant. Pastebėjome, kad bitininkaujant stacionariai, aviliai gali būti gaminami ir iš sunkesnių medžiagų ir sujungimai daromi be falcų, o aviliai, skirti bitininkauti bites vežiojant, geriau aukštus daryti su falcais. Stambesniuose bitynuose mechanizuojant pakrovimo iškrovimo darbus, avilius reiktų statyti grupėmis po3-4 ant euro palečių, atsisakant pakojų, kas labai paspartintų pervežimo darbus. Taip pat aviliams, skirtiems vežiojimui, reiktų stoge ir dugne įrengti išėmas tvirtinimo diržams, kad pakraunant, iškraunant ar pervežant nenusimautų.
7. Avilio konstrukcijos skirtumai bitininkaujant lauko sąlygomis ir bitidėje. Jei bitininkaujant lauke , kaip minėjome, reikalingas sudėtingesnis sujungimas, kuris nukreiptų avilio paviršiumi tekantį vandenį nuo sujungimo vietos, tai bitidėje šito daryti visai nebūtina. Jei bitininkaujant lauke aukštus daryti reikia iš tokių medžiagų, į kurias neįsigeria vanduo, arba juos kaip nors izoliuoti, impregnuoti, tai bitidėje galima gaminti aukštus vien iš sausos medienos ir daugiau jokio papildomo apdirbimo nereikia. Bitininkaujant bitidėje, pakanka daug paprastesnės stogo ir dugno konstrukcijos.
8. Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių gydymą ir ligų kontrolę. Kadangi avilio dugne yra įrengiama bene visi svarbiausi bičių gyvenimui gyvybiškai svarbūs įrengimai, kaip vėdinimas, laka, šiukšlių pašalinimas, ant jo laikosi visas avilio svoris, daugiausia yra veikiamas drėgmės ir bičių gydymui reikalingus įrengimus dėl paprasčiausios priežasties, kadangi viskas, kas nebegyva krinta žemyn, paprasčiausiai turi būti būtent čia. Gydymo tikslams būtina avilio konstrukcijoje numatyti galimybę, netrukdant šeimos ir neardant lizdo, patekti prie avilio dugno ir ten padėti įklotus, kurių pagalba lengvai galėtų šalinti per žiemą susikaupusias šiukšles ir mirusias bites, bet ir natūraliai ar nuo gydymui panaudotų vaistų kritusius parazitus. Vienas bitininkas iš Suvalkijos, Žilvasss, prie viso to sumanė į šią avilio vietą patalpinti dar ir kandi pastą, bei sudėtingą konstrukciją iš keturkampių pagaliukų, kur ir erkės sukristų ir bitės traninius korius siūtų. Kadangi labai panašią konstrukciją esu išbandęs jau gal prieš dvidešimt metų ir kuri visiškai nepasitvirtino, patariau taip nedaryti, bet žiūriu bičiulis ir toliau ieško bendraminčių. Kodėl nepasitvirtino, bičiuliams nebuvusiems susitikime ir negirdėjusiems mano pastabų, galiu pasakyti: pirmiausia, jei tarpai yra tik tokie maži, kad per juos iškrenta tik erkės, tai jie labai greit užsikemša įvairiomis šiukšlėmis ir mirusiomis bitėmis ir toliau savo funkcijos neatlieka; antra, jei tarpai didesni ir gali pralįsti bitės, tai jie nebeatlieka savo pirminės funkcijos, nebeatskiria nukritusias gyvas erkes nuo bičių ir jos vėl gali pakilti į lizdą; trečia, jei ten patalpinti kandi pastą, tai bitės po grotelių apačia gausiai siūs korius, o nuo kandi pastos pro čia pat esančią laką sklindantis cukraus kvapas labai vilios svetimas bites ypač ne medunešio laikotarpiais, kurie kaip tik ir būna ankstyvais pavasariais ir vėlyvais rudenimis. Kol šitą reikalą išsiaiškinau, netekau trijų šeimų. Nors teoriškai mąstant atrodė viskas labai genialu ir viršus laisvas lieka, plečiant lizdą, nereikia kandi pastos perkilnoti, ir maitinimas iš apačios, lyg iš lauko nektarą parsineštų.
9. Avilio konstrukcijos ypatumai, palengvinantys bičių penėjimą ir bitėms sirupo perdirbimą. Bet koks bičių penėjimas paprastai yra atliekamas per viršų ir avilio viduje su diafragminėmis penėtuvėmis. Paduoti bitėms maistą per viršų galima dviem būdais, arba tam tikslui naudojant penėtuves, arba tiesiai maistą paduodant ant rėmų viršaus. Patogesnis būdas yra pirmasis, nes paduodant maistą, neerzinamos ir nežalojamos bitės, bet penėtuvių nuolatinis buvimas virš lizdo trukdo aptarnauti bites. Pigiausias ir nemažiau patogus yra tam tikslui panaudojamas vienas be korių aukštas ir į jo vidų apverčiant aukštyn dugnu kibirą su jame išgręžtomis skylutėmis tiesiai ant rėmų arba padedant kokį dubenį, į ji pridedant kokių pušų šakelių ar šiaip pagaliuku pripilant sirupo ir uždarant. Šiaulietis Kriščiūnas yra sumanęs labai neblogą variantą tam tikslui padarydamas lubeles su skylėmis, kurios efektyviai panaudojamos ir penėjimui ir vėdinimui ir lizdo apšildymui.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Gru 08 , 18:46, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 08 , 18:50

Susitikimo protokolo baigiamoji dalis

10. Ar būtina organizuoti daugiaaukščių avilių gamybą su sutrumpintu rėmu, ar šį reikalą ir toliau palikti spręsti patiems bitininkams? Kad būtų lengviau šią problemą spręsti, į susitikimą buvome pasikvietę šiaulietį bitininką, polistirolinių avilių gamintoją gerb. Kriščiūną. Mano prašymu ir užsakymu polistirolinių avilių gamyba su rėmo išmatavimais 360x300 buvo pradėta jau prieš 10 metų. Maniau bitininkauti dvejų išmatavimų rėmais, lizde su 360x300rėmais ir polistiroliniais aukštais, o viršuje dėti aukštus, pagamintus iš medžio su rėmo išmatavimais 360x190, kuriuos esu pasigaminęs jau prieš 27 metus. Šis mano sumanymas bitininkauti su dvejų išmatavimų rėmais, praktikoje nepasiteisino. Todėl, nors ir akivaizdžiai matydamas polistirolinio aukšto pranašumus, grįžau prie pirmo varianto. Keletą metų pabitininkavęs su 300mm. aukščio rėmo aukštais, pastebėjau, kad vieno tokio aukšto žiemai yra mažokai, nes reikia labai skrupulingai maitinti bites žiemai, kad nepadauginti arba nepamažinti maisto. Jei padaugini, bitės yra priverstos pradėti žiemoti ant medaus, jei pamažini- gali trūkti maisto. Kad taip nebūtų, rudenį reikia lįsti į lizdą ir surinkti žiemojimo lizdą su vienodu kiekiu maisto ir tik po to maitinti bites. Bitininkui papildomas kruopštus darbas, o bitėms išardomas kompaktiškas lizdas, kurį vėl turi persitvarkyti pagal save. Žiemos metu bitėms nėra patogaus perėjimo iš vieno tarpo į kitą. Bitininkui kilnoti tokius aukštus su bitėmis ir medumi yra gana sunku. Normaliai šeimai žiemai palikti du aukštus yra perdaug. Reikia jungt šeimas, kad nueitų žiemoti labai stiprios šeimos, arba viršutiniame aukšte lieka daug nesunaudoto maisto, kuris ir po atliktų gydymų ir rudeninių maitinimų yra blogos kokybės ir patenka į pavasarinį medų, sukietėja, sunku išsukti ir užima taip reikalingą šilčiausią vietą ankstyvam pavasarinių perų auginimui. Apsunkintas medaus išėmimas iš lizdo, nes dažnai pasitaiko ne tik duonelės, bet ir perų. Bitininkaujant su šiuo rėmu negalima visiškai atsisakyti kai kurių mėgėjiškų bičių priežiūros elementų. Bitininkaujant su žemesniu rėmu, visų tų nesklandumų lengva išvengti, arba visai jų nebūna. Bitininkaujant su vieno išmatavimo rėmais yra ir dar daugiau visokių privalumų ir naujas šeimas sudarant, ir galimybė lizdo rėmus panaudoti medui pilti arba atvirkščiai, ir sandėliuojant, gaminant, vėlinant ir pan. Kada gerb. Krisčiūno paklausiau, ar nebūtų galimybės pradėti gaminti polistirolinius aukštus su žemesniais rėmais, jis karštai stojo ginti tą aukštą, kurį gamina dabar ir sako „aš niekada nebitininkausiu su kitokių išmatavimų rėmais“ Pasitaikius gerai progai, priminiau jam , kad Jis prieš dešimti metų, kada pas jį užsakinėjau gaminti aukštus su šiuo rėmu, kalbėjo taip pat, kad niekada neatsisakys Dadano rėmo ir nebitininkaus su sutrumpintu. Kaip argumentą pridūrė, kad šituos aukštus su 360x300 išmatavimų rėmais noriai perka ir Latvijos, ir Švedijos bitininkai ir, kad gaminti kitokių neverta. Sakau, gerbiamasis, jei pagyvensime dar dešimti metų, tada ir pakalbėsime, o dabar, jei tik turi galimybių, imkis gaminti, o kad juos pirks ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių bitininkai, aš tau garantuoju. Pažadėjau padėti platinti ir pats kokius du šimtus aukštų nupirkti. Daviau pavyzdį ir sakė, kad pabandys. Štai šitiek klausimų, susijusių su tinkamiausio avilio ir jo gamybos paieškomis buvo aptarta šiame susitikime.
11. Pabaigai bičiuliams noriu priminti, kad ne vien Lietuvoje atsirado trumpesnio rėmo naudojimo šalininkų. Sutrumpintą rėmą, net ir dar trumpesnį, sėkmingai naudoja ir kitose šalyse ir tai nėra mados reikalas. Bitininkaujant su sutrumpintu rėmu ir daugiaaukščių avilių sistema, automatiškai išsisprendžia daug problemų vien dėl to, kad tokiame avilyje gyvenant gyvam organizmui, geriausiai derinasi visi gyvos ir negyvos gamtos dėsniai, vienas kitam neprieštarauja ir geriausiai atitinka bičių biologinį instinktą. Dėl to žiemos sąlygomis bitėms jame yra lengviau išlaikyti tinkamą avilio mikroklimatą, mažiau sunaudojama maisto, racionaliai taupoma šiluma, lauko temperatūros svyravimai mažai įtakoja avilio vidaus temperatūrą, nesusidaro kondensatas ir drėgmės perteklius. Dėl to, kad visą žiemą gyvendamos gyvybiškai palankiomis sąlygomis, mažiau atlikdamos įvairių gelbėjimosi darbų, mažiau gamindamos šilumos ir atitinkamai mažiau naudodamos maisto, jų organizmas mažiau susidėvi, sveikos ir gyvybingos sulaukia pavasario, atsparesnės ligoms.
Bitininkaujant su daugiaaukščiais aviliais yra daug patogiau ir bitininkui. Sumažėja darbų apimtis, visą eilę darbų lengva mechanizuoti, gerokai sumažėja produkcijos savikaina. Dirbant daugiaaukščių sistemoje, atsiranda didelės galimybės sparčiau ir racionaliau atlikti ir kitus su bičių priežiūra susijusius darbus, bet apie tai kalbėsime kitose temose. Avilys yra ta vieta, kur labiausiai susiduria bitininko ir bitės interesai, todėl gaminant avilį ir galvojant kaip palengvinti darbą sau, pirmenybę reiktų teikti bičių interesams, nes bitės jame gyvena ištisus metus, gimsta, ruošia maisto atsargas ir sandėliuoja, maitinasi, pačios apsišildo, ginasi nuo priešų ir miršta. Manau, kad daugiaaukščio avilio privalumai blaiviai mąstančiam žmogui yra pilnai suprantami, logiškai nesunkiai paaiškinami, remiantis paprasčiausiais pagrindiniais fizikos ir gyvosios gamtos vystymosi dėsniais, o rėmo sutrumpinimas šį avilį daro dar daugiau efektyvesnį ir patogesnį tiek bitėms gyventi, tiek ir bitininkui su juo dirbti. Bet kokie sąžiningai atlikti moksliniai tyrimai tuos akivaizdžius faktus gali paversti skaičiais ir kurie, net neabejoju, patvirtins tą patį. Linksmų švenčių, :beer: bandysiu atostogauti vėl.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 14 , 12:11

Danų bitininkai, kada veža bites 2-3 svaitėms prie medingų augalų, avilius sumeta tiesiog ant žolės, net lakų nesimato. Dugnai pas juos polistiroliniai, tai nuo drėgmės gal ir negenda. Bitynuose stato ant cementinių plokščių, pakojės pas juos naudoti nepriimta. Pradėjau ir aš juos pamėgdžioti, bet renkant žiedadulkęs toks būdas visai nepriimtinas.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Vas 16 , 19:30, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 15 , 12:20

Nu blin, Galvojau, kad pirmas Europoje paplatinau rėmą iki 40mm., o čia pasirodo kažkoks bitininkas iš Latvijos irgi pasiplatinęs iki 39mm., gerai, kad nors ant vieno milimetro „perspjoviau“ latvį.
Ačiū Austėjai2, kad aprašo kaip sekasi kaimynams ir , kad yra ir daugiau bitininkų, kurie pastebi, „kaip vargsta bitininkai profesionalai tampydamiesi su 16 - os rėmų Dadano aviliais“ ir kaip sekasi tiems kurie bitininkauja su siauresniu rėmu. Tik vienas patikslinimas, jei avilio aukšto vidaus išmatavimai yra 380x380, tai rėmas turi būti ne 380x170mm., o 360x170mm, lygiai toks kaip traninis. Matyt įsivėlė klaida?
Suprantama, kad vien sutrumpinus rėmą, kondensato ir papelėjimų, neišvengsime, kad kaip pastebėjo Austėja2 „ matyt čia svarbiau teisinga ventiliacija“. Latvijos bitininko pastebėjimai bitininkaujant Norvegijoj, „ kad ir ten žiemą nuėmus stogą, randama visko ir pelėsių pakraščiuose ir varveklių dėl kondensato susidarymo“ rodo, kad ten pas juos nėra tinkamai išspręsta avilio ventiliacija. Mano nuomone, Norvegijos klimato sąlygos bičių žiemojimui, dėl pastovesnio šalčio yra net palankesnės nei Lietuvoje, nes anot Austėjos2 „bitėms žalinga drėgmė, o ne šaltis“.
Lietuvos klimatinės sąlygos, kurias aš dažnai ir įkyriai akcentuoju, dėl dažnu atšilimų žiemą ir atšalimų pavasariais, kurie neretai tęsiasi net iki vasaros pradžios yra gerokai nepalankesnės būtent dėl to, kad tais momentais ir susidaro bitėms žalingas drėgmės perteklius.
Būtent šias problemas susirinkę Karpynėje ir bandėme spręsti. Visi susitikimo dalyviai sutiko, kad gera avilio ventiliacija nemažiau svarbi yra ir pagrindinio medunešio metu, kada lauko oro temperatūrai artėjat prie 30laipsnių vandens garai darosi lengvesni už orą ir beveik visiškai sustoja drėgmės pertekliaus pasišalinimas per apačią.
Nelabai suprantu Austėjos2 norą supaprastinti ir nuvertinti mąstančių bitininkų pastangas tinkamai ir efektyviai išspręsti egzistuojančias problemas čia Lietuvoje, nesidairant kaip ir su kokio ilgumo rėmų bitininkauja norvegas ar ispanas. . Manau, kad tai tėra tik keistuolių grupė kuriai ,anot Austėjos2 „bitininkavimo džiaugsmas ir baigtusi su ta diena, jeigu jie nebegalėtų konstruoti ir daryti išradimus“ Aišku, nemažai yra ir tokių, bet yra kuriančių ir ne vien dėl atradimo džiaugsmo, bet ir dėl to, kad Lietuvos klimatinėmis sąlygomis ir bitininkauti būtų galima efektyviau ir bitėms gyventi būtų geriau.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 16 , 17:53

Kas darysitės patys rėmus; Rėmą rekomenduoju daryti iš 10mm. medinių lentjuosčių storio
Viršutinės lentjuostės išmatavimai 400x32x10mm.
Med į Karpynę buvo atsivežęs rėmą kurio viršutinės lentjuostės plotis buvo 300mm. Nebuvo laiko, šito momento iki smulkmenų neišdiskutuoti, bet šis skirtumas beveik nieko nereiškia. Esu linkęs manyti, kad Med variantas geresnis, nes ir bitėms praeinamumas geresnis ir atakiuoti lengviau.Tikriausiai, dabar kai užsakysiu naujus rėmus polistiroliniams aukštams, užsakysiu 30mm. pločio.
Šoninės lysvelės išmatavimai 180x40x10mm.
Apatinės 345x32x10mm. Apatinės ir viršutinės pločiai turi būti vienodi 320 kaip dabar yra mano arba 300 mm.
Dėl apatinės lentjuostės išmatavimų esu atlikęs daug įvairių eksperimentų ir siaurą, ir su trikampį ir su stačiakampį pailga į rėmo vidaus puse, niekas nepasiteisino. Čia mačiau forume kai kurie svarstėte tą klausimą, bet aš nesikišau į ginčą. Dabar pasitaikius progai, galiu tvirtai pasakyti, kad viršutinės ir apatinės lentjuosčių pločiai turi būti vienodi. Šiuo atvejų ir traninių mažiau siuva, ir motininių beveik nesiuva, ir korį gražiai užbaigia ir atakiuoti su peiliu labai patogu. Ir dar vienas momentas labai svarbus dėl to, kad koriai būtų gražiai pasiūti: vaško plokšteles lydant į rėmą, plokštelę reikia priglausti prie apatinės lentjuostės, o viršuje gali iki 10mm ir trūkti. Dabar dauguma senųjų bitininkų daro atvirkščiai, prie viršutinės lentjuostės net prilydydami plokštelę.
Mano rėmeliui pilnai pakanka dvejų horizontalių vėlučių. Viršutinioji nuo viršaus 20mm, o apatinioji 100mm.
Štai tokie mano pastebėjimai rėmelio klausimu.
Dar viena pastaba; nesiskubinkite darytis rėmelių, kol Kriščiūnas neatspaudė pirmųjų polistirolinių aukštų. Su juo sunkiai sekas bendrauti, nes jis turi tvirtą savo nuomonę ir kartais dėl penkių milimetrų ginčijamės po keletą kartų.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Vas 16 , 19:38, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 16 , 23:31

Sekanti problemėlė, dėl rėmo pločio.
Med argumentai, kad mediena tauposi – tikrai taip, bet visais kitais atvejais rėmo viršutinės ir apatininės sijelės plotis turi būti vienodas - nemažesnis kaip 30mm. ir neplatesnis kaip 32mm. Šiuo atveju rėmai jau su pasiūtais koriais gaunasi vienodo pločio ir viršus ir apačia, juos pakėlus į meduve ir dar praretinus gaunasi talpesni medui, ne sūrio formos. Į tarpus tarp aukštu bitelės neprisiuvinėja jokių korio pratesimų, nėra vietos kur siūti motininius lopšelius, lengviau vienodai ir atakiuojant mažiau nupjaunama vaško.
Dar vienas momentas, bet šis jau su sijelių pločiu nieko bendro neturi , kad tarp šoninių rėmo dalių, po praretinimo gaunasi 3-4mm tarpai, kur bitelės prifarširuoja labai gražaus ir švaraus pikio, ir kadangi šonai be petelių ir lygus, tas pikis labai gražiai nusiima.
Aš 25mm sijelių pločiui nepritariu ir jei gaminsiu ir kitiems rėmelius ar patys darysis ir klaus mano patarimo, patarsiu darytis 30mm. Čia tik mano nuomonė ir kiekvienas gali sau pasidaryti kokius nori. Mano atlikti kruopštus matavimai korių, kada bitės juos pasisiuva laisvoje ertmėje be rėmų, verčia manyti, kad rėmo apačia ir viršus turėtų būti 30-32 storio, o šoninės juostelės 38- 40. Šitoje vietoje vienas milimetras turi didele reikšmę. Dadanas priėjo išvados, kad pakanka 37. Bet tie 3mm. papildomai į korį talpina apie vieną kg. medaus, o tarp korių perams siūti žiemos laike bitės gali talpintis mažesniame tūryje, o vasaros laike vyksta geresnis vėdinimas.
Ir kas svarbiausia, kad tokie rėmai idealiai tinka ir perų auginimui ir praretinus, medui pilti. Jei tokį rėmą paėmęs iš meduvės lygiai pagal viršutinę ir apatinę sijeles aštriu peiliu atakiuoji jis pasidaro tinkamas dėti į lizdą perų auginimui.
Dėl rėmo susitarsime, daug svarbiau kuo greičiau paleisti tinkamo aukšto gamybą. Todėl dėl jo išmatavimų BŪKIME VIENINGI ir kalbėkimės su Kriščiūnu vienodai. Suprantu ji, jis nori užsitikrinti, kad galės realizuoti ir todėl nori kuo daugiau bitininkų atsiklausti .Bet jei jis pradės klausinėti visų , tai bus pražuvęs ir tikrai niekas jo gaminio nepirks išskirus tą kuriuo paklausė. Pirmą kartą prieš 10 metų aš su juo irgi turėjau vargo, nes aš jam joks autoritetas, tai jis važiavo pas Karosą, Amšėjų, Balžiaką ir aišku visi kalbėjo skirtingai ir dauguma siūlė gaminti Audrūno tipo polistirolinius avilius, ką jis daug metų ir darė, bet visdėlto paklausė ir manęs.
Vartotojo avataras
zbyx
Patyręs narys
Aviliai:435*145
Bičių šeimų skaičius:iki50
Pranešimai:268
Užsiregistravo:2009 Kov 18 , 19:46

Re: AVILIAI

2009 Gru 30 , 17:35

Lenkijoje dar teko pastebet kaikure naudoja, 1/2 wielkopolski, remelio matmenis berods 360/130, bei teko skaityti diskusiju kur buvo paminetas 360/180,190 kaip kaikuriu manymu geriausias remelio variantas, tai Trano modelis atsirades jau daug kur ir daug kas naudoja..
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2009 Gru 30 , 20:16

Jeigu kam svarbi mano nuomonė, tai aš ją trumpai išsakysiu.
Kaip jau esu nekartą rašęs, su rėmeliu, kurio išmatavimai 365x180mm.bitininkauju jau kažkur nuo 1985m., tiksliai neprisimenu, bet gerai prisimenu 1987 m . Varšuvoje vykusį Apimondijos kongresą, kurio metu, vieno Lenkijos mokslininko, atrodo Kasteckis jo pavardė, bityne pamačiau avilius su tokiu pat rėmu. Pamatęs kaip mūsų mokslų daktaras Balžiakas jais labai susidomėjo išdrįsau jam pasakyti, kad aš taip pat išdrįsau „sugadinti“ visų gerbiamą standartą ir , kad mano rėmo išmatavimai yra labai panašūs į šiuos. Kai gerbiamam daktarui, jau Lietuvoje, parodžiau šį avilį, jis jau tokio susidomėjimo neberodė ir demonstratyviai apsisukęs nuėjo, šiuo savo veiksmu pademonstruodamas grynai lietuvišką mentalitetą.
Nors daug kas mane ragino šį avilį užpatentuoti, bet matytas avilys Lenkijoje, mane galutinai įtikino, kad ne aš pirmas ir ne paskutinis prieinu prie panašių išvadų, kad Dadano rėmas nuo Lenkijos einant į šiaurę, jau nėra tinkamas. Dabar, kai žinau, kad panašus rėmas yra jau daug kur naudojamas ir gal būt jau daug seniau negu aš sumąsčiau, tai tik dar kartą patvirtina, kad aš buvau teisus, o su patentavimu būčiau tik apsijuokęs.
Šis rėmas Lietuvoje gali vadintis tik todėl Traninis, kad GAL? aš pirmas, kuris tokį pradėjau naudoti, o šiaip ne vien aklai dirbančių, bet ir mąstančių žmonių yra labai daug ir 21 amžiuje svaičioti apie kažkokį išradimą bitininkystėje, gali tik labai riboto mąstymo žmogus.
Ilgametė praktika lygiagrečiai dirbant su šiais ir „kolūkiniais“ 16-os rėmų aviliais mane galutinai įtikino, kad pasukau teisingu keliu. Gailiuosi tik vieno, kad prieš 10 metų, buvau sumanęs dar „patobulinti“ šį rėmą, paaukštindamas iki 300mm, bet po penkių metų bandymų atsisakiau. Pasirodo, kad pirmas mano sumanymas buvo pats teisingiausias ir jau iki grabo lentos jo nebekeisiu. Ginčai ar 180, ar 190, ar 200mm. neturi principinės reikšmės. Svarbu, kad sutrumpintas rėmas, o dėl aukščio ginčų bus visada, nes čia jau daug kas priklauso ne tik nuo bitininko fizinio pajėgumo, bet ir nuo darbų mechanizavimo lygio. Tokio fizinio sudėjimo bitininkams kaip Audrūnas ar Med ir to mechanizavimo nereikia, bet metai bėga....
Gerai mechanizuotame ir dideliame bityne tikrai, kad geriausias rėmas būtų 230mm. aukščio, bet dabartinėmis sąlygomis, kai visus priežiūros darbus atliekame rankomis, moterims, paaugliams, pagyvenusiems ir šiaip fiziškai silpnesniems bitininkams 180mm rėmo aukštis yra pats priimtiniausias. Šis daugiaaukštis dėl savo paprastumo aptarnaujant bites, lengvumo ir bičių gyvenimui gerų sąlygų, kur labiausiai tarpusavyje derinasi visi gyvosios ir negyvosios gamtos dėsniai, turėtų tapti tikrai populiarus. Kitas dalykas, jaučiu atsakomybę ir prieš tuos, kurie Skuodo, Klaipėdos, Kretingos ir gal būt kituose rajonuose su šiais išmatavimais jau bitininkauja. Vien pas mane yra apie 5000 tokių rėmų ir 400 medinių aukštų.
Argumentus, apie rėmo platinimo iki 40mm. nereikalingumą spręsti iš Med įdėto failo arba kaip Česlovas minėjo, kad tokius rėmus sunku padaryti esą miniatiūriniai- laikau nerimtais ir ne iki galo išmąstytais.
Toliau jau prasideda „aukštasis pilotažas“, kur kiekvienas milimetras yra reikšmingas. Tegu neįsižeidžia jauni bitininkai, bet konstruktyvūs pamąstymai galimi tik su daug praktikos turinčiais ir jau nemažai „ š... sulesusiais“ bitininkais. Todėl, apie sutrumpinto rėmo ar bitininkavimo su vieno išmatavimo rėmais ir būtent tokio , o ne kitokio aukščio – nekalbėsiu
Man atrodo, kad forumietis Bitinėlis yra gerb. J Kriščiūnas ir jeigu taip, tai gerb. Jonai, Karpynėje aš Jums norimo gaminti aukšto medinį pavyzdį daviau ir jei Jums svarbi mano nuomonė, tai aš ją Karpynėje išsakiau – noriu, kad polistiroliniai aukštai būtų gaminami būtent tokie – 385x385x190.
Prikabinu savo nepasiteisinusio ekspermento išorinį vaizdą.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Sau 02 , 16:26, redaguota 4 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2010 Sau 03 , 16:19

InDeed rašė:Prijauciant tuos kurie bitininkauja 16-remiuose aviliuose, gal but Tranas galetu pasidalinti patirtimi kaip jie priziuredavo juose bites ir apie ypatybes, kuriu daugelis galbut net nezino, nors jauciasi tikrais 16-kos remu Profais?
Jau po penkių bitininkavimo metų „kolūkinius „ pradėjau persitvarkyti pagal savą supratimą. Pirmiausia pasidariau lakas iš galo, kad avilyje koriai stovėtų „šiltuoju“ būdu. Mūsų klimato sąlygomis :lol: lakos „šaltuoju“ būdu reikalingos tik birželio- liepos mėnesiais. Praktiškai aš gamykline laką iš vis nebesinaudojau. Prie naujos lakos buvo labai patogu tvirtinti ir žiedadulkių rinktuvus.
Antra – pasiaukštinau patį avilį, kad galėtų uždėti du magazinus. Tada rapsų nebuvo, tai dvejų pilnai pakako. Magazinus persidariau ant 12 rėmų, kad galėčiau uždėti skersai lizdinių rėmų dėl ko ir lengvesni pasidarė ir bitės geriau į magaziną pereidavo dirbti, ir lizdą išplėtęs iki 12 rėmų galėdavau jau dėti magaziną pavasariniam medui.
Trečia – pasidariau diafragmą su skiriamąją tvorele, kad galėčiau reguluoti motinos darbą ir kad bites ruošiant žiemai, ilgai nereiktų terliotis surinkinėjant lizdą.
Žiemos lizdo korius sudėdavau kitame nuo lakos gale, prieš tai jį apšiltinęs. Tą apšiltinimą nepriglausdavau prie sienos, bet palikdavau apie du cm. tarpą ir nuo dugno taip pat. Prie lakos pusės apšiltinimą įdėdavau tik apie naujus metus, bet irgi tarp avilio dugno ir apšiltinimo palikdamas davėjų cm. tarpą. Lizdo viršų labai kruopščiai apdengdavau plėvele, net užlenkdamas už šonų ir uždėdavau storą vatinę pagalvę taip, kad visiškai nepriglustų prie avilio sienų, kad, laike žiemos orų atšilimų, į viršų, pro apšiltinimo apačia išėjusi su šiltu oru drėgmė galėtų netrukdoma pasišalinti.
Pavasarį lizdą pradėdavau plėsti į lakos pusę tik nepasiūtais koriais, nes pasiūtų lizdinių per žiemą nelaikydavau, išskyrus magazininius. Po pavasarinio medunešio, lizdą baigdavau plėsti nepasiūtais. Tarp naujai pasiūtų korių ir žiemos korių įkišdavau skiriamąją diafragmą. Dėl to po paskutinio rudeninio medunešio, be didesnio vargo pašalindavau visus pereitos žiemos korius ir palikdavau suspaustą lizdą nedaugiau, kaip ant 6-7 naujai pasiūtų korių. Kadangi magazinai buvo tik iš 12 rėmų, tai po lizdo išplėtimo magaziną nustūmus į lakos pusę, likdavo trims koriams tuščia vieta kurią užpildydavau įdėdamas keletą pasiūtų magazininių korių, kuriuos palikdavau neuždengtus ir pradengdavau tarp paskutinio lizdinio rėmo ir avilio sienos tarpą, kad galėtų išeiti iš lizdo bitės. Šitie koriai, tik pradarius avilio dangtį, daug ką „pasakydavo“. Jei labai daug bičių – žinodavau, kad ruošiasi spiesti, jei pradėjo pilti medų- žinojau, kad jau viršutinis magazinas yra baigiamas užakiuoti ir trūksta magazine korių medui pilti. Oro temperatūrai esant apie 25 ir prie gero medunešio, per šį tarpą vyksta gera ventiliacija ir vandens garinimas iš nektaro.
Šitaip persitvarkęs ir prisilaikydamas minėtos priežiūros technologijos visai neblogai sekėsi bitininkauti ir su „kolūkiniais“. Bet, kadangi dirbau daugiausia vienas, o šeimų kartais tekdavo prižiūrėti apie du šimtus kolūkio ir dar savų apie šimtą, tai visą laiką ieškojau būdų, kad nedaryti darbų kurie nėra būtini. Dar vėliau, po kruopščios po žiemos žuvusių šeimos analizės, o tokių būdavo iš dviejų šimtų šeimų kasmet 10-20, ir ilgų pamąstymų ne tik apie bičių sveikatingumą, bet ir bičių priežiūros darbų palengvinimą ir paspartinimą, pasidariau savo bitėms daugiaaukščius su sutrumpintu rėmų. Kadangi savas bites pradėjau laikyti daugiaaukščiuose ant sutrumpinto rėmo ir lygiagrečiai prižiūrėjau kolūkio bites „kolūkiniuose“, tai negalėjau nepastebėti akivaizdaus visų darbų spartos ir bičių sveikatingumo pagerėjimo, bitininkaujant su daugiaaukščiais.
Pradžia su daugiaaukščiais buvo sunki. Nuo senų įpročių , bitininkaujant su kolūkiniais, kai galėjai lengvai ir motiną pagauti ir perus pasižiūrėti, sunku buvo atprasti. Vėliau palengva išmokau ir supratau, kad to niekam ir nereikia, kad yra daug spartesnių ir dar geresnių būdų ir motinas pakeisti jų neieškant, ir nuo varozės „pagydyti“ negydant ir dar daug priežiūros darbų yra visiškai nereikalingi. Galvodamas apie artėjančią senatvę, ėjau ir toliau šiuo „tinginiavimo“ keliu, kol mano bitininkavimo metodika, ar bitininkaučiau su gulsčiaisiais, ar su daugiaaukščiais, gerokai supaprastėjo ir skiriasi nuo visiems žinomų bitininkavimo „standartų“.
Kaip prie visokių sąlygų sugeba prisitaikyti bitės, taip panašiai turi elgtis ir bitininkas. Visai padoriai galima bitininkauti ir gulsčiuose, ir su Dadano rėmų, bet jeigu galima viską atlikti daug paprasčiau ir nuo to tik geriau ir bitėms, ir bitininkui - nesuprantu, kodėl iki grabo lentos turėjau laikytis tų "standartų" ??? :dontknow:
Vartotojo avataras
Med
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Dugiaauksciai
Bičių šeimų skaičius:250
Bitininkavimo stažas:20
Pranešimai:1455
Užsiregistravo:2009 Sau 17 , 19:26

Re: AVILIAI

2010 Vas 03 , 09:01

Visiskai sutinku, kad kuo auksciau bites sedi ziemodamos tuo jos geriau jauciasi. Jau rasiau kazkur apie daryta eksperimenta su 8 remu magazininiu remu aviliukais. Gavosi savaime, nes rudeni buvo kelios labai piktos seimos - na manau, kaip pasiklosit taip issimiegosit ir aukstu skaiciu nemazinau, o palikau ziemai apie 6-7. (paprastai palieku 4). Aisku, maitinau ir gydziau kaip visas. Ziema stebejau. Apie Naujus krapstant dugnus radau tik desimti biciu, kai kitose apie stikline kita semiau. Maniau, kad bites krisdamos ant dugno, uzsikabina ir todel taip mazai mirusiu. Vienu zodziu, isziemojo tos 3 seimos liuks. Po apsiskraidymo, sulaukus saltesnes dienos pasalinau apatinius neaptuptus korpusus.
As manau, kad pati tinkamiausia poremine erdve ziemai- tai papildomas korpusas ir butinai su koriais, nes korys del savo pavirsiaus idealiai stabdo oro judejima ir saltos oro sroves ne taip greit pasiekia bites. Vasaros metu jos taip ar taip stengias uzsiut laisva erdve po remais, todel su tuo nekovoju, o pasiulau bitems jau uzsiuta poremine erdve.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai:Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius:1
Bitininkavimo stažas:50
Bičių rasė:Karnika
Pranešimai:3101
Užsiregistravo:2008 Gru 18 , 15:42

Re: AVILIAI

2010 Vas 03 , 10:28

Man ne naujiena, kad pats konstruktyviai mąstai, su kuo ir sveikinu, bet jei daugiau galvų mąsto apie tą patį, teisingus sprendimus galima atrasti greičiau.
Dabar prie reikalo.
Taip, žiemos laikotarpiui po lizdo apačia pakišant papildomą aukštą porėminė erdvė "oro pagalvė" išsisprendžia, bet nemažiau ji reikalinga ir vasarą ypač gero medunešio metu. Tai kam visą laiką kaišioti, kad ta porėminė ertmė arba geriau ją vadinkime VENTILIACINE, praktiškai yra reikalinga visada. Ji nepageidautina tik nuo kovo vidurio iki gegužės vidurio.
Praktika parodė, kad bitės, gero medunešio metu, tą ventiliacinę erdvę užsiuva ir dėl to bitininkai daro klaidingą išvadą - jei bitės ją užsiuva, vadinasi ji nereikalinga ir patalpiną aukštą su koriais.
Aš mąstau, o ir praktika patvirtino, kad ji labai reikalinga, tik vasarai ja reikia atskirti bitėms nepralendama tvorele, tada nei ventiliacija pablogėja, nei papildomų korių siuva. Per tą tvorelę ant dugno krenta erkės, į tą ertmę naktinių atšalimų metu, kas Lietuvoje dažnai būna, leidžiasi drėgnas oras ir konvekcijos būdu lengvai šalinasi iš avilio, o dienos laike atšilus orams toks vėdinimas dėl žinomų fizikos dėsnių jau vyksta per viršų.
Žiemos laikotarpiui, tuojau po bičių rudeninio maitinimo tą tvorelę nuleidus ant dugno bitės, gerokai atšalus orams po lizdo apačia formuoja gražu klubą, kuris kartais į apačia nusileidžia iki 10cm. Gaunasi idealios žiemojimo sąlygos - viršutiniame aukšte ir apie puse žemesniame medus, bitės klubą formuoja ant sausų korių viduriniame aukšte ir kad netūpti ant medaus dalis pasileidžia į apačia. Visa šiluma nuo klubo kyla į viršų ir apšildo visus viršutinius korius ir medų. Esant sandariam viršui ta šiluma niekur nedingsta ir pamažu užsipildo visa dvejų aukštu ertmė, o šaltoji zona lieka tik ventiliacinėje ertmėje iš kur palengva per joje esam ventiliacijai paliktus plyšius ir pasišalina. Ta viršuje esanti nemaža apie 30kg medaus ir korių masė, būdama gerokai apie 30laipsnių šilta, staigių orų atšalimų metu gerai stabilizuoja vidinę avilio ertmę ir šalto oro praktiškai iki medaus neprileidžia.
Dėl šalto oro savybės laikytis apačioje, o šilto viršuje, esant tokioms sąlygoms, kai apačioje nėra jokių korių, vadinasi ir nėra atšalusių paviršių, tai nėra sąlygų ir kondensato susidarymui.
Tokiomis žiemojimo sąlygomis pavasariais beveik nebūna žuvusių bičių, o jei ir būna tai sausos ir net vaško dangteliai nuo apatinio indėklo lengvai nubyra.
Kalbu iš patirtos praktikos ir specialiai atliktų bandymų. Esu išbandęs ir Tavo siūlomą variantą, kai bitės žiemoja apatiniame aukšte su gerokai praretintais koriais. Taip, peržiemoja taip pat neblogai, bet tą apatinį aukštą pavasari reikia šalinti ir dalį korių ten buvusių brokuoti, o ir mirusių apipelijusių bičių nemažai, o ir pavasari lėčiau vystosi, o ir jei buvo paliktas kiek nekokybiškas maistas , suviduriuoja, o ir duonelė apatiniuose koriuose papelijusi, o ir bitėms visą tai pavasarį reiks pasitvarkyti išgraužti ir išnešus išmesti. Gal geriau būtų jeigu jos tą energiją skirtu šviežių žiedadulkių iš lazdynų ar karklų parsinešimui ar perų auginimui. Kam to reikia jei galima viską sutvarkyti idealiai.
Jei šnekėsime apie žmones, tai atsiras tokių, kurie neturėdami kur gyventi gerai žiemą praleidžia ir namų rusiuose ar požeminėse kanalizacijų ertmėse ir tikriausiai nesupras tų kuriems reikia visokių patogumų ir šilto guolio, ir kavos puoduko, ir televizoriaus, ir patogiai fotelyje įsitaisius knygą paskaityti, ir prie kompiuterio pasėdėti.
Jei tiems žmonėms po tokių nakvynės sąlygų reiktu dar ir į darbą eiti , manau, kad ne tik vaizdelis, bet darbingumas ir kvapelis būtų NEKOKS.
Jei yra realios galimybės mūsų bitelėms gyventi geriau, tai kodėl nesuteikti joms to malonumo. Manau, kad jos tirai NUSIPELNO GYVENTI GERIAU. :lol:
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2010 Rgs 09 , 12:04, redaguota 1 kartą(us).

Grįžti į