Bitininkystės produktų rinkimas.

R. Bukausko bitininkavimo technologija
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Bal 24 , 23:49

ĮŽANGA

Jei pačioje pradžioje, kada žmogus pirmą kartą atkreipė dėmesį į bites tik dėl to, kad pasisavintų iš jų medų, tai laikui bėgant žmonės – bitininkai pastebėjo, kad iš bičių galima gauti ir daugiau žmogui vertingų produktų: kaip vašką, žiedadulkės, bičių duonelę, pienelį, nuodus ir pikį (propolį) Vienus produktus, kaip pikį, žiedadulkes ir nektarą bitės suranda gamtoje, kurie jau yra tinkami naudoti savo reikmėms neperdirbti. Kitus produktus, kaip medų ir bičių duonelę pasigamina jau avilyje iš atsineštų žaliavų, kurie po to jau yra tinkami ilgesniam laikymui ir vartojimui. Žiedų medų bitės pasigamina iš surinkto gamtoje žydinčių augalų žiedų išskiriamo nektaro. Augalinės kilmės lipčiaus medų pasigamina iš surenkamo gamtoje randamo saldaus skysčio, kurį išskiria kai kurių augalų lapai. Taip vadinamą gyvulinės kilmės lipčiaus medų bitės pagamina iš daugiausia spygliuočiuose medžiuose gyvenančių amarų išskiriamo saldaus skysčio, kurį surinkusios parsineša į avilį. Bičių duonelę pasigamina konservavimo būdų iš atsineštų žiedadulkių. Bičių pienelis, nuodai ir vaškas yra produktai, kuriuos gamina bičių organizme esančios specialios liaukos.
Iš visų išvardintų iš bičių išgaunamų produktų daugiausiai yra gaunama medaus ir vaško. Medus ir vaškas yra patys populiariausi, seniausiai žmogaus naudojami, lengviausiai bitininko pasisavinami ir gal todėl – patys pigiausi. Dėl šių dviejų produktų gamybos absoliuti dauguma bitininkų bites ir laiko, bet kartais, susiklosčius tam tikroms ekonominėmis sąlygoms, kaip buvo Lietuvoje apie 1980-95 metus, kada atsirado paklausa ir kitiems bičių produktams, kaip pieneliui, žiedadulkėms, duonelei, o vėliau, trumpą laiką, apie penkis metus ir nuodams, atsirado bitininkams reali galimybė gauti geras pajamas ir už kitus bičių produktus. Susidariusiomis palankiomis ekonominėmis sąlygomis kai kurie bitininkai ir net tarybiniais laikais, neturėdami ir nuosavų didelių bitynų, sugebėjo tinkamai pasinaudoti. Greitai persiorientuoti į kitų bičių produktų gaminimą nebuvo lengva. Tam reikalui nebuvo, bent Lietuvoje, nei technologijų, nei inventoriaus, nei bitininkų profesionaliai ir didesniais kiekiais tuos produktus gaminančių, pas kuriuos būtų galima pasimokyti, kaip vieną ar kitą produktą reiktų gaminti. Todėl daugiausia išlošė tie, kurie pirmi sumąstė, su kuom ir kokiais metodais vieną ar kitą produktą gaminti.
Bičių produktų rinkimas yra gana subtilus dalykas. Jei bitininkas nusprendžia kažkokį tai bitininkystės produktą - žiedadulkes, pienelį, pikį, nuodus ar medų rimtai profesionaliai gaminti ir rinkti, tai pirmiausia yra būtina "apsiginkluoti" pačia pažangiausia technologija ir tinkamiausiu inventoriumi. Antra, gerai išanalizuoti paklausą ir rinką, kad pagamintą produktą turėtumei kur realizuoti. Jei iš pirmo mėgėjiško požiūrio atrodo viskas paprasta ir nesudėtinga, tai profesionalo požiūryje yra nemažai įvairių "smulkmenų", kur kartais keli milimetrai, minutės ar temperatūros laipsniai, yra gana svarbūs ir viską tą galima pamatyti ar išgirsti tik pas bitininkus- praktikus, nemažiau 10 metų tą darbą dirbusius. Aišku, susipažinti su įvairiomis bičių produktų rinkimo technologijomis galima ir iš knygų, bet žinodami, kad tas knygas rašo daugiausia mokslininkai, kurie remiasi tik trumpalaikiais gamybiniais lauko bandymais ir kurių pagrindinis tikslas yra apsiginti kokį tai mokslinį darbą, o ne užtikrinti pelningą gamybą, pasitikėti vien knygose aprašomomis technologijomis gali ekonomiškai nepasiteisinti. Kad išvengti bereikalingo lėšų švaistymo investicijoms ir neprarasti veltui laiko, kaupiant asmeninę patirtį ir mokantis iš savų klaidų, pirmiausia yra verta gerai susipažinti ne tik su specialia literatūra, bet būtina aplankyti bent keletą labai gerai tą darbą jau senai dirbančių bitininkų ir išklausyti praktiškų jų patarimų. Tik gerai susipažinęs su pažangiausia tuo meto teorija ir praktika, galėsi tą darbą atlikti maksimaliai profesionaliai nepakenkdamas nei bitėms, nei gamtai, nei pačiam sau. Būna ir taip, kad pasiklausti nėra pas ką, dėl paprasčiausios priežasties, nes tą darbą sugalvojai ir pradėjai pirmas. Tada be kūrybinių kančių tokį pionierių neretai prispaudžia ir kitos bėdos, kaip įvairūs plagiatoriai, tavo kūrybinio darbo pasisavintojai užsipatentuojant, pavyduoliai, apkalbėtojai, ir kas įdomiausiai, daugiausia bėdos pridaro bitininkai mėgėjai, laikantys 3-5 bičių šeimas tik savo malonumui ir dėl medaus savo šeimai.
Svarbiausia, privalai nekreipti dėmesio į bitininkų mėgėjų "pastabas", jie visada ras priežasčių suabejoti tavo moralės principais. "Jei nori mušti- pagalį visada rasi". Juos reikia suprasti, nes jiems bitė yra "šventa“ ir nesivelti į beprasmiškus ginčus. Su tikinčiaisiais ir mėgėjais niekada neverta pradėti ginčytis, nes jiems argumentai negalioja, jie paprasčiausiai tiki arba tą darbą atlieka tik savo malonumui, laisvu nuo darbo metu.. Tik iškilus ginčui, savo oponentų vertėtų paklausti, ar jie neaugina gyvulių maistui, ar nedėvi kailinių, ar nevalgo žuvies, kiaušinių, pieno ar nemedžioja, ar nelaiko pririšto savo šuns ir galų gale ar patys sunkiai nedirba pas darbdavį, taip kaip bitės pas tave, kad išlaikytų savo šeimą ir pamaitinti vaikus. Arklys net labai negailestingai yra žmogaus išnaudojamas ir pajungiamas dirbti sunkiausiems darbams, bet dėl jo niekas labai nepergyvena, mat jis nėra „šventas“, nors pagal tikinčiųjų supratimą, taip pat yra dievo kūrinys. Medaus atėmimas iš bičių turėtų būtį lygiai taip pat "šventuolių" smerktinas dalykas, bet jiems tai jau "dievo dovana" ir maistas ir vaistas. Taip jau gyvenimas šioje žemėje yra surėdytas, kad norėdami išgyventi ir dar pratęsti savo giminę, privalome visi sunkiai dirbti. Bitelės taip pat. Jei ne bitininkai, parūpinantys jų gyvenimui avilius ir gydydami jas nuo visokių ligų ir parazitų, tai jų šioje žemėje būtų labai nedaug, todėl nematau nieko smerktino, kad žmogus- bitininkas už joms suteiktas paslaugas jas įdarbina savo tikslams. Prisimenu, pačioje pradžioje, kai pradėjau rašyti komentarus į šį forumą, parašiau, kad bičių negydau, o po kiek laiko, sergančias ir lygotas sunaikinu, buvau „šventuolių“ nesuprastas. Šitaip daro nevieni šiaurinių šalių bitininkai, kuriems , dėl labai trumpo medunešio, ilgesnį laiką maitinti ir laikyti bites visus metus ekonomiškai neužsimoka. Jie pavasariais iš pietinių šalių nusiperka mažas šeimeles bičių, per 2-3 mėnesius jas išnaudoja vietiniuose medunešiuose, o po to atėmę medų, sunaikina.
Moralizuoti sugeba vos ne kiekvienas, bet produktyviai dirbti įvairiose klimatinėse sąlygose įdarbinant toje gamtinėje aplinkoje natūraliai negyvenančius gyvūnus ar vabzdžius ir iš to turėti ekonominės naudos, pasaulyje yra priimtina ir nieko nėra smerktino, kaip nėra smerktina ir plintant kokiai nors epidemijai, sunaikinti apkrėstoje teritorijoje apsikrėtusius gyvūnus, kad išgyventų ir neapsikrėstų kiti gyvenantys kitose teritorijose.
Rašau apie tai todėl, kad gal prieš kokius 30 metų, kai turbūt pirmas Lietuvoje, pramoniniu būdu pradėjau rinkti žiedadulkes nuo mano prižiūrimų kolūkio bičių, teko atlaikyti nemažą neigiamą požiūrį į žiedadulkių rinkimą tiek iš valdžios atstovų, tiek ir iš eilinių bitininkų. Priekaištavo, kad ir bites kankinsiu, ir medaus mažiau gausiu, ir pralendant pro rinktuvus nuo bičių erkių į žiedadulkės prikris ir taip žiedadulkės bus netinkamos žmonių maistui, ir bitės dėl baltyminio masto trūkumo per žiemą išmirs ir t.t. Lygiai tokį patį pasipriešinimą teko atlaikyti ir po to, kai pramoniniu būdu pradėjau rinkti bičių nuodus.
Šiandien galiu drąsiai visiems pasakyti, kad jei norite iš kokio nors užsiėmimo turėti realios ekonominės naudos ir iš to užsiėmimo išlaikyti savo šeimą ir pasiturinčiai gyvent, privalote nesiblaškydamas kryptingai, nuosekliai ir maksimaliai profesionaliai atlikti tą darbą, pastoviai mąstydamas ir tobulindamas tiek inventorių, tiek atliekamo darbo technologinius procesus, siekti kad savo veikloje pastoviai būtumei jei ne geriausias, tai nors vienas iš pirmaujančių.
Taip pat drįstu teigti, kad bites laikyti ir prižiūrėti vien dėl medaus gavimo yra prabangos dalykas, kurį sau leisti gali tik bitininkai mėgėja, racionaliai tai derindami su poilsiu, laisvu, nuo kitų darbų, laiku. Tikras bitininkas profesionalas privalo įsisavinti ir kitų žmogui naudingų bičių produktų gamybą ir jų kokybišką paruošimą pardavimui ir vartojimui. Bitininką, laikantį bites tik dėl medaus, galima prilyginti su ūkininkui, kuris augina cukrinius runkelius tik dėl lapų arba jei iš gaunamo karvių pieno nesugebėtumėme paruošti daugiau jokio kito produkto.
Bitininkai - profesionalai, norėdami gerai pragyventi ir išlaikyti savo šeimą vien iš bičių laikymo, būtinai privalo įsisavinti kompleksinį bičių panaudojimą, įvairių produktų, galimų gauti iš bičių, gavimui. Kad nepakenkti bitėms ir gamtai, įvairius produktus reikia rinkti tik tais laikotarpiais, kada jų yra daugiausia gamtoje ir yra geriausiai pasiruošusios juos surinkti ar pagaminti pačios bitės. Tik toks, kompleksinis bičių panaudojimas, leis bitininkams pasiekti puikių gamybinių ir ekonominių rezultatų ir metų eigoje racionaliai paskirstyti visus darbus.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 05 , 09:37, redaguota 3 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Bal 24 , 23:52

ŽIEDADULKIŲ RINKIMAS IR DŽIOVINIMAS

Pirmieji mano praktiški žingsniai, ruošiantis rimtai rinkti žiedadulkes, prasidėjo nuo pokalbio su mokslo daktaru J. Straigiu. Jis kažkaip tai sugebėjo kiekvieną jauną žmogų optimistiškai nuteikti, paskatinti ir patarti ryžtingai imtis vieno ar kito darbo ar eksperimento, suteikdavo pasitikėjimo savo jėgomis. Tuo klausimu neturėdamas pats praktinės patirties jis man davė paskaityti kažkokią tai rumunų mokslininko- bitininko parašytą knygutę rusų kalba ir patarė apsilankyti pas Latvijos bitininkus.
Gerai išstudijavęs gautą literatūrą ir „pasikaustęs“ teoriškai, išsiruošiau į kelionę pas brolius latvius pasižiūrėti, kaip tai daroma praktiškai. Mano nuostabai, stambesni Latvijos kolūkių bitininkai žiedadulkes rinko tonomis ir turėjo kur realizuoti, bet svarbiausia, pamačiau pirmą kartą savo akimis profesionalų žiedadulkių rinkimo rinktuvą ir sužinojau įmonės adresą, kuri tą inventorių gamina. Visą kitą reikiamą inventorių žiedadulkių džiovinimui, sijojimui ir išfasavimui, kiekvienas Latvijos bitininkas turėjo skirtingus, nes gaminosi patys. Jų pėdomis pasekiau ir aš. Pirmiausia, sukrapštęs visas šeimos santaupas, nusipirkau 200 rinktuvų. Per žiemą iš magazinų pasigaminau daugiaaukščio avilio principu, sudedamą džiovyklą, iš atakiavimo peilio vibratoriaus sukonstravau žiedadulkių valymo įrengimą ir su nekantrumu laukiau pavasario.
Pirmi metai praėjo gana sėkmingai, surinkau žiedadulkių apie 1500kg. ir niekuo nenusileidau Latvijos bitininkų pasiekimams. Nuotaika buvo pakili, produkcija jau gulėjo sufasuota maišuose ir reikėjo imtis realizacijos, kad atstatyti ištuštėjusį šeimos biudžetą ir nuraminti, dėl mano sumanyto bizinio, gana pesimistiškai nusiteikusią žmoną.
Prisimenu, kai nuvažiavęs į Kauno "Bitutės" parduotuvę susitarti dėl žiedadulkių supirkimo, pasiūliau jiems iškart pusę tonos ir pažadėjau dar atvežti apie toną, jie nepatikėjo nei ausimis, nei akimis. Jie buvo įpratę, kad Lietuvos bitininkai, daugiausiai kauniškiai mėgėjai, pasiūlo pardavimui tik apie 50-100 kg. žiedadulkių. Patikrino kokybę, priėmė, pasidžiaugė, kad taip kokybiškai išdžiovintų ir paruoštų dar nebuvo matę, nes gaudavo džiovintas ant palangių, prieš saulę, ant radiatorių ir dažnai "kvepėdavo" pelėsiais, apkartusios, papilkavusios, o čia atvežiau ir spalva, ir kvapas, ir skonis kuo puikiausia. Vėliau, daug metų Kauno "Bitutė" iš manęs supirkdavo žiedadulkes be konkurencijos ir visas kiek tik pristatydavau. Vėliau, kai pramokinau daugiau Lietuvos bitininkų, kaip reikia žiedadulkes rinkti, kokybiškai išdžiovinti ir paruošti pardavimui, pats sau prisiruošiau konkurentų. Kai "Bitutė" visų Lietuvoje tuo metu surenkamų žiedadulkių jau nebepajėgė supirkti , susiradau gerą rinką Latvijoje.
Per keletą metų renkant žiedadulkes „išlindo“ nemažai ir trūkumų. Pirmiausia, nepasiteisino mano pirmoji žiedadulkių džiovykla, ne kartą perkaitinau po kelias dešimtis kg. žiedadulkių ir reikėjo jas išmesti, o kartą įvyko net gaisras, bet laimei daugiau neįsidegė, apsiribojo tik pačios džiovyklos apdegimu.
Antra, daug laiko sugaišdavau, vakarais rinkdamas žiedadulkes šalinant tranus. Dėl to žūdavo ir nemažai bičių bei būdavo sugadinama žiedadulkių. Kartą, karštą vasaros dieną masiškai tranams užgulus laką, užduso visa bičių šeima. Reikėjo būtinai tobulinti jų savaiminio pasišalinimo galimybes, nepatiriant žiedadulkių rinkimo kiekio sumažėjimo.
Trečia, morališkai buvo sunku priprasti prie latviškų pramoninio žiedadulkių rinkimų principų ir vis mąsčiau, kaip patobulinti inventorių, kad palengvinti bičių ir savo darbą. Per penketą pirmų metų šias problemas pasisekė sėkmingai išspręsti ir po to dar penkiolika metų sėkmingai ir su nemaža ekonomine nauda savo šeimai rinkau ir realizavau surinktas žiedadulkes. Tą darbą nutraukiau gal prieš penkiolika metų, nes krito supirkimo kainos ir ekonomiškai nebepasiteisino.
Nuotraukose yra pavaizduotas mano naudotas žiedadulkių rinkimo inventorius, kurį praktikoje naudojau apie dvidešimt metų ir kuris man labai pasiteisino. Nesakau, kad geresnio nėra, bet man kol kas dar geresnio neteko matyti..
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 05 , 09:46, redaguota 4 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 00:39

Kada pradėti ir kada baigti žiedadulkes rinkti.

Latvijos bitininkai pradeda rinkti prasidėjus kiaulpienių žydėjimui, o baigia, kai kurie, net apie rugpjūčio vidurį. Keletą metų taip darydavau ir aš, bet vėliau, kai iš žiedadulkių gerokai pragyvenau, tą laikotarpį sumažinau iki dviejų mėn. Dar viena iš priežasčių buvo, kodėl tik du mėnesius berinkdavau, kad per tuos du pirmus mėnesius ir taip surinkdavau iki 6-7kg iš šeimos ir dar apie pusantro mėnesio varginti save, deginti kurą, važinėjant rinkti žiedadulkes ir elektrą, jų džiovinimui, ir varginti bites, dėl per tą laikotarpį surenkamų tik 2-3 kg. žiedadulkių, nebebuvo ekonominės naudos. Pasitaikydavo metų, kad pusę viso metinio žiedadulkių surinkimo kiekio surinkdavau vien per gegužės mėn.
Pastebėjau, kad nukrypimai nuo latviškos žiedadulkių rinkimo technologijos turėjo kai kurių ir neigiamų pasekmių. Viena iš jų, kad nustojus rinkti žiedadulkes, bitės gausiai užnešdavo žiedadulkėmis visus tuščius nuo perų ir nuo medaus korių plotus, tuo apribodamos ir laisvus plotus perams dėti. Ypač bloga padėtis susidarydavo bitininkaujant su aukštais. Patys apatiniai aukštai būdavo pripildomi bičių duonele ištisai, o paliekant juos žiemai, pavasariais tekdavo šalinti visą apatinį aukštą su sugedusia duonele ir brokuoti visus korius.
Kad to išvengti, sumąsčiau tuos aukštus šalinti dar prieš rudeninį bičių penėjimą, kad bitės neužpiltų duonelės cukraus sirupu ir vėliau iš jų, prieš tai pačioms bitėms nusausinus, šaldymo ir po to iškūlimo būdu, paimti duonelę. Šiuo būdu gaunamas bičių duonelės kiekis man su kaupu kompensuodavo prarastas pajamas už nesurinktas žiedadulkės, dėl per ankstyvo žiedadulkių rinkimo nutraukimo. Manau, kad mano tik dviejų mėnesių trukmės žiedadulkių rinkimo technologija po to ją nutraukus ir prisitaikant prie natūralių bičių šeimos veiksmų, pereinant į bičių duonelės išgavimą yra ekonomiškai efektyvesnė už latviškąją, kada renkamos tik vienos žiedadulkės ir beveik dvigubai ilgesnį laikotarpį.
Taip pat buvau pastebėjęs, kad renkant žiedadulkes liepos ir rugpjūčio mėn. bitės stipriai supikiuoja žiedadulkių rinktuvus, dėl ko kitais metais, prieš jų uždėjimą, juos reikia kruopščiai nuvalyti. Šitokie bičių veiksmai „ pakišo“ idėją tuo laikotarpiu rinkti ne tik duonelę, bet it pikį. Apie tai smulkiau bus pikio rinkimo aprašyme.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 00:42

Žiedadulkių džiovinimas

Gamtoje randamų žiedadulkių drėgnumas labai priklauso nuo oro sąlygų. Nusistovėjus šiltiems ir ilgesnį laiką be lietaus orams, žiedadulkių drėgnumas būna apie 20%, o po gausaus 2-3 dienų trukusio lietaus, ypatingai kada tuo laikotarpių gamtoje žydi kurie nors gausiai žiedadulkes išskiriantys augalai ir laikosi gana aukšta oro temperatūra, surenkamų žiedadulkių drėgnumas gali būti net dvigubai didesnis.
Bitininko, renkančio žiedadulkes, uždavinys yra bet kuriomis oro sąlygomis ir ne ilgiau kaip per dvi paras , bet kokio drėgnumo surenkamas žiedadulkes išdžiovinti iki 8-10 % drėgnumo.
Kad viską padaryti tinkamai ir per atatinkamą laiką, savaime aišku, yra reikalingas ir atitinkamas inventorius. Kaip jau esu minėjęs, man pradėjus rinkti žiedadulkes, niekas dar žiedadulkėms tinkamų džiovyklų negamino ir šį prietaisą kiekvienas bitininkas, renkantis žiedadulkes, turėjo susikonstruoti ir pasidaryti pats. Taip pat minėjau, kad pirma, mano sukonstruota, žiedadulkių džiovykla, gamyboje nepasiteisino, todėl apie ją daugiau ir nekalbėsiu. Žemiau nuotraukoje matote žiedadulkėms džiovintį skirtą džiovyklą, kuri man gerai tarnavo, kokybiškai ir greitai džiovino man žiedadulkes apie dvidešimt metų.
Gerai džiovinanti žiedadulkes džiovykla turi turėti gerą aktyvią išstumiančiąją ventiliaciją. Paduodamas didelis kiekis lauko oro, praeidamas pro šildymo elementus, turi spėti pašilti iki 45 laipsnių temperatūros, kad taip įvyktų, kaitinimo elementai turi būti su radiatoriais, kas užtikrina greitą šilumos atidavimą pro juos pratekančiam orui ir apie 2,5 kw. galingumo. Tokio galingumo kaitinimo elementų turi būti penki, atskirai trys sujungti nuosekliai, kurie šildo pro juos pratekantį orą pastoviai, ir dar du sujungti vėl nuosekliai, kurie įsijungia ar atsijungia automatiškai, taip palaikydami pastovią pratekančio oro, pro džiovinamas žiedadulkės, temperatūrą. Saugumo tikslais, kad neperkaistų žiedadulkės ir kad kartais nekiltų gaisras, būtinai turi būti įrengta dviguba apsauga, viena – kad pakilus temperatūrai iki 50, kaitinimo elementų maitinimas automatiškai atsijungtų, kita – kad kaitinimo elementų atsijungimas ir įsijungimas įvyktų tik oro padavimo srauto pagalba. Viršuje džiovyklos turi būti įrengta keičiamo dydžio skylė pro žiedadulkes praėjusiam drėgnam orui pasišalinti. Tos skylės pagalba, keisdami oro pratekėjimo srautą, priklausomai nuo lauko oro drėgmės ir į džiovyklą pakrautų žiedadulkių drėgnumo, galime taupyti žiedadulkių džiovinimui sunaudojamą elektrą ir žiedadulkių išdžiovinimo laiką.
Žiedadulkės kokybiškai ir greitai išdžiūna, jei jos, patekusios į džiovyklą, kuo greičiau pasiekia apie 40 laipsnių temperatūrą ir kuo pastovesnė tokio dydžio temperatūra yra palaikoma, per visa džiovinimo laikotarpį.
Jei visos tos sąlygos džiovyklos pagalba džiovinamoms žiedadulkėms yra sudaromos, tai žiedadulkės išdžius kokybiškos, bus gero skonio, natūralios spalvos. Atlikus laboratorinius tyrimus, jose nebus padidėjęs nei mikroorganizmų, nei natūralių žiedadulkėse esamų mielių kiekis.
Išdžiovintos žiedadulkės turi savybę iš aplinkos oro į save vėl pritraukti drėgmės. Kad to neatsitiktų, ką tik išdžiovintas žiedadulkes reikia tuojau pat supilti į plastmasinius maišus ir gerai užrišti. Žiedadulkes išvalius ir supylus vėl į tokius pat maišus, dar reiktų įkišti į medžiaginius maišus, kad transportuojant ar sandėliuojant, dėl nežymaus įdrėskimo, atsiradus galimybei patekti į maišą drėgnam orui, maiše esančios žiedadulkės, nesugestų.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 05 , 09:34, redaguota 3 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 00:44

Papildomi įrengimai.

Vienas iš tokių yra tranų išleidėjas, kurį gerai matote viršuje patalpintose nuotraukose.
Tokio išleidėjo nėra prie rinktuvo perkant. Tam tikslui, latvių gamybos rinktuvuose, šonuose yra padarytos tranams išeiti tik 8mm.dydžio skylutės. Gamyboje tas įrenginys nepasiteisino dėl to, kad per tas skyles greitai įsigudrina lysti iš lauko su žiedadulkėmis grįžtančios bitės ir jos su laiku tai daro taip intensyviai, kad žymiai krenta surenkamų žiedadulkių kiekis.
Šis mano paties konstrukcijos tranų išleidėjas labai man pasiteisino gamyboje. Dėka jo pagreitėjo ne tik žiedadulkių surinkimo trukmė, bet ir avilio ventiliacija ir surenkamų žiedadulkių kiekis. Kad šis įrenginys gerai veiktų, jis būtinai turi būti ilgesnis už paties rinktuvo plotį apie 2-4 cm., kad bitės, grįždamos iš darbo, negalėtų nutūpti prie išleidimo plokštelių ir taip trukdyti išlekiančių bičių ir tranų. Viršutinė jo dalis iki pusės turi būti skylėta, kad nuo bičių krentančios žiedadulkės nesusilaikytų virš to išleidėjo, ir kad bitės jų nesugadintų sumindydamos. Vidinėje dalyje turi būti įtaisomos plokštelės, kurias išeinančios bites ir tranai lengvai pasikeltų ir išlystų ir po pralindimo, savo svorio veikiamos, vėl užsidarytų, kad negalėtų atgal į avilį patekti nei tranai, nei bitės. Viskas labai gerai matyti žemiau pateiktoje nuotraukoje.

Kitas, labai svarbus įrengimas yra žiedadulkių visą rinktuvą nuo saulės ir lietaus pridengianti skarda. Nesant jos, vėjas ir lietus sugadina nemažai jau bičių surinktų žiedadulkių, o saulė įšildydama rinktuvą ir jame esančias žiedadulkes žymiai pablogina jų kokybę. Žiedadulkių sudėtyje esantys lipidai (riebalai), veikiami šilumos ir drėgmės, per 2-4 val. pradeda irti, dėl ko žiedadulkės įgauna kartų skonį. Per tą patį laikotarpi žymiai padaugėja mikroorganizmų ir pradeda gamintis mielės. Kad to neįvyktų, skarda turi būti ne mažesnė, kaip 300x550cm. išmatavimų ir tvirtinama gana arti rinktuvo, kad savo šešėliu uždengtų rinktuvą nuo saulės ir kad vėjas neįpūstų į rinktuvą lietaus lašų. Nuotraukoje, ant bitidės šonų, kai kur dar tokios skardos, kurios buvo pagamintos ne iš aliuminio skardos ir dėl ko jų nenuėmė spalvotų metalo vagys, dar matosi. Tos skardos kraštai turi būti atlankstyti stačiu kampu apie 1-2 cm. pločio briaunelėmis, kad pučiant vėjui nevibruotu ir būtų patvaresnės.
Avilių pakojos, ant kurių statomi aviliai, prie kurių bus tvirtinami žiedadulkių rinktuvai, turėtų būti tokio aukščio, kad pritvirtinto rinktuvo žiedadulkių subyrėjimo dėžutė būtų dar apie 20 cm pakilusi nuo žemės paviršiaus, kad dėžutės dugno nedraskytų EŽIAI, dideli žiedadulkių mėgėjai ir kad stipraus lietaus metu, nuo žemės atšokę lietaus lašai, nesugadintų dėžutėje esančių žiedadulkių.
Aviliai turi būti sustatomi taip, kad žiedadulkių rinktuvai nebūtų atsukti į tą pusę, iš kurios daugiausia pučia vėjai ir dažniausiai lyja lietus.
Bitynas, kuriame yra renkamos žiedadulkės, neturėtų būti miške, kuriame yra daug miško skruzdžių, nes nukritusios ant žemės žiedadulkės vilioja ne tik skruzdėles, bet ir kitus visokius vabalus ir gyvūnus mėgstančius baltyminį maistą. Vienoje miško aikštelėje dažnai sutikdavau žiedadulkėmis smaguriaujančią net ir gyvatę arba vario spalvos gluodenus (mažos gyvačiukės). Dėl tos priežasties prie avilių, po laka negalima dėti jokių šiferio ar šiaip ko nors tokio, kur dažnai slepiasi pelės, varlės, gyvatės ir kurių įgėlimas bitininkui gali būti mirtinas, nes bitininko organizmas, įgijęs imunitetą bičių nuodams, lieka labai neatsparus gyvatės nuodams. Jei žmogų ne bitininką nuo gyvatės įkandimo galima nesunkiai išgelbėti, tai pagelbėti bitininkui yra sudėtinga. Bitininkaujant miške ir dar renkant žiedadulkes, patartina avėti ilgaauliais batais. Kartą susirangiusią rainąją esu aptikęs įsirangiusia ir tuščiame avilyje.
Visos šios išvardintos papildomos priemonės yra gana svarbios, kad žiedadulkių rinkimas praeitų sklandžiai ir kuo mažesniais jau bičių surinktų žiedadulkių nuostoliais.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 05 , 09:54, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 00:45

. Žiedadulkių surinkimas iš bičių, džiovinimui.

Iš ankščiau išdėstytos medžiagos tikriausiai jau supratote, kad yra daug svarbių „smulkmenų“, kurios gali sugadinti gerą žiedadulkių kokybę. Kad surenkamos žiedadulkės būtų tikrai kokybiškos ir nesugadintos kuriame nors gamybos procese, svarbu yra reguliarus ir savalaikis jų surinkimas iš žiedadulkių surinkimo dėžučių. Bitininkas, surinkdamas žiedadulkes, paprastai tai daro važinėdamas transportu. Kad vežant jos būtų kuo mažiau purtomos ir slegiamos, reikia jas kratyti į plačiadugnius kibirus tik iki pusės užimamos talpos ir į transporto priemonę padėti ant porolono paklotų.
Surinkti jas reikia KIEKVIENĄ pavakarę, leidžiantis saulei, nelaukiant vėlumos, kai oras prisipildo vasaros vakarams būdingos drėgmės. Jei dienos laike praėjo trumpas lietus, tai tuojau po lietaus reikia pravažiuoti pro bitynus ir susirinkti dar prieš lietų bičių suneštas žiedadulkes. Idealu, jei surinkti galima suspieti iki prasidedant litui, bet renkant nuo daugiau kaip šimto šeimų ir bitynui esant toliau nuo namų ir dar keliose vietose, paprastai to padaryti neįmanoma. Būna, kai lietus trunka 2-3 dienas ir paprastai po to augalai išskiria daug žiedadulkių, tai tokiomis dienomis žiedadulkes parsivežti ir patalpinti į džiovyklą per dieną reikia du kartus, per pietus ir vakare. Po lietaus žiedadulkės būna labai drėgnos ir surenkamos į dėžutę jų didesnis kiekis, greitai pavirsta į tešlą, kurių jau nebeįmanoma išdžiovinti.
Laikas nuo laiko žiedadulkių dėžutes reikia gerai išvalyti nuo žiedadulkių likučių, o jei dėl lietaus jos ten buvo pavirtusios į tešlą, ir gerai išplauti. Prie dėžutės šonų pasilikę prilipę žiedadulkių likučiai per 2-3 dienas sugenda ir net apipelija, ir tokiame pavidale būdami dėžutėje gadina ten kasdien sukrentančias geras šviežias žiedadulkes.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 00:46

Pabaiga

Šis mano išsamus žiedadulkių rinkimo, džiovinimo ir tam reikiamo inventoriaus aprašymas yra skirtas norintiems profesionaliai ir kokybiškai atlikti šį darbą. Bitininkams mėgėjams visa ta technologija gali pasirodyti per sudėtinga ir nebūtina. Visiems norintiems gaminti šį produktą, skirtą naudoti žmonių maistui, dar kartą noriu priminti, kad pas vartotoją jis turi patekti labai kokybiškas. Kadangi į šio produkto sudėtį įeina daug baltymų, riebalų, mikroelementų ir vitaminų, jį kokybiškai paruošti nėra taip paprasta ir gamybos procese jį galima labai greitai sugadinti. Dar reiktų priminti ypač to produkto vartotojams, kad iki vartojimo jis turi būti laikomas hermetiškai uždarytas, nes yra higroskopiškas, nepersišviečiamoje pakuotėje, nes šviesoje suyra kai kurios naudingos medžiagos, o jau pradėjus vartoti, jį reikia būtinai apipilti skystu medumi, kad kol bus suvartotas, kad neprarastų savo naudingų medžiagų ir chemiškai nepakeistų savo sudėties.
Man, žinant visą šiuo labai chemiškai sudėtingo, laikymui jautraus ir žmogaus organizmui naudingo produkto paruošimą, laikymą ir vartojimą, labai nemaloniai atrodo matyti, kada turguose žiedadulkės yra pardavinėjamos išfasuotos nehermetiškuose skaidriuose plastmasiniuose maišiukuose ir padėtos ant prekystalio stovi ištisas dienas ir saulei šviečiant ir lietui lyjant. Taip ir norisi priėjus visą tą turinį išpilti į šiukšlių dėžę, nes kartą nusipirkę ir paragavę pirkėjai, daugiau jų tikrai nebepirks nei iš to pardavėjo nei iš kito, kad ir kokybiškas pardavinėjančio.
Geros kokybės produktas tai kartu ir gera to produkto reklama, ir kaskart besiplečiantis jo vartotojų ratas, ir pastovios jo gamintojo pajamos. Blogas gamintojas tai kenkėjas ne tik sau, bet ir geriems kokybiško to produkto gamintojams.

Pastaba. Forumo dalyvių atsiprašau už inventoriaus blogą išvaizdą. Taip yra todėl, kad jis stovi nenaudojamas jau apie penkiliką metų ir dėl to tikriausiai ir yra "vaizdelis nekoks". Išėję į aužtarnautą poilsį visi ne kaip beatrodo ir ne tik tranas , bet ir jo "žaislai". :wasntme:
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 05 , 11:53, redaguota 2 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 10:01

Keletas failų iš prancūziškos žiedadulkių rinkimo praktikos
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 10:23

Pranzūziškį žiedadulkių rinktuvai.
Manau, kad žiedadulkių nuėmimo plokštelė yra įstatyta horizontaliai, kas mano atliktose lauko bandymose, nepasiteisino. Tranai parskride iš motinų "medžioklės" užgula viršutinę plokštelės dalį, dėl ko, parskridusios su žiedadulkėmis, nebeieina į avilį bitės ir labai pablogėja avilio vėdinimas. Toks plokštelės įtaisymas labai padidiną ne tik susigrūdimą, ką dar būtų galima pateisinti, bet stipresnė šeima, šiltą vasaros dieną, gali ir uždusti.
Ne viskas kas užsinietiška yra gerai. Medų, pikį, pienelį, motinų auginime jie sugeba gerai, bet žiedadulkes, duonelę, nuodus yra gerokai atsilikę. Tokia mano nuomonė.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Audrunas
BIČIULIS
BIČIULIS
Pranešimai: 921
Užsiregistravo: 2008 Bir 15 , 09:26

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 21:03

Prancuzijoje kai dirbau rinkome ziedadulkes.Man paciam sito darbo neteko dirbt tiesiogiai,taciau istrigo keletas momentu.
1.Meduves,kurios bus dedamos ant seimu rinksianciu ziedadulkes butina apsaugoti nuo peliu,nes ju ismatos like koriuose veliau uztersia ziedadulkes.
2.Seimos sergancios kalkiniais perais taip pat siam tikslui netinka,nes ziedadulkiu valymo itaisas(arpas)neisarpuoja kalkemis virtusiu peru leliukiu.Prancuzijoje kalkiniai perai nera laikoma rimta liga,nes geguzes-birzelio menesi kalkiniu peru galima rast penktadaly seimu,vietiniu juodu biciu seimose,kaukazo veisles seimu labai mazai serga sia liga,veliau si liga kazkokiu stebuklingu budu savaime pranyksta be jokiu pasekmiu,skirtingai nei musu platumose.Mano manymu ji isnyksta del labai staigaus oro dregmes sumazejimo ir aukstos temperaturos kuri perkaitina neapsiltintus avilius,bet cia tik mano nuomone.
3.Geriau,ekonomiskiau apsimoka yra parduoti saldytas ziedadulkes supirkejams,kurie turi gera dziovinimo iranga,nes dziovinimas yra labai sudetingas,nuolatines kontroles reikalaujantis procesas,ta supratau ir perskaites Trano pastebejimus.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 21:49

Noriu trumpai pakomentuoti Audrūno komentarą.
Atrodo taip stengiaus viską smulkiai aprašyti apie žiedadulkių rinkimą, o momentą apie kalkinius perus ir pražipsojau.
1. Jeigu jau į korius laikomus per žiemą patenka pelės, tai pirmiausia ir tų korių nelabai belieka, o antra, uždėjus tokią, pelių išmatomis "kvepiančią" meduvę, gali tokį avilį palikti bitės, išskrisdamos spiečiumi pas kitą tvarkingesnį šeimininką. Apie tai, kaip aš laikau žiemos metu korius, parašiau komentarą į temą "Aviliai" ir man pelių niekada nebūna nei kvapo.
2. Apie kalkinius perus pamiršau tikriausiai todėl, kad pas mane jų yra buvę labai mažai. Šią ligą lengvai galima pastebėti jau prieš uždedant rinktuvus, nes jų būna išmesta prieš laką ir ant tokių šeimų nedėdavau ir rinktuvų, nes visos problemos kurias aprašė Audrūnas tikrai būna realiai. Ne kartą , pradžioje rinkimo, surinktas žiedadulkęs nuo tokoios šeimos iš karto išpildavau į griovį. Kai perėjau bitininkauti su daugiaaukščiais tokių ligų beveik visai nebepasitaikė. Bitininkaujant 16-os rėmų "klasikoje" būdavo ir neretai. Manau tai ligai trugdo plisti ir mano lizdų plėtimo būdas " neardyti bičių lizdo" bent iki birželio pradžios.
3. Kaip tik kokie supirkėjai- tarpininkai, taip visada ir neišvengiami nuostoliai. Šaldytuvas irgi reikalauja energijos. Džiovinant su mano "senele" kuria aprašiau, džiovykla, gerai išdžiovinti nėra sudėtinga. Kai turi išfasavęs gerai paruoštą produktą, visada neskubėdamas rasi kur parduoti už gerą kainą. Svarbiausia yra parduoti tik labai GERĄ produktą pirmą kartą, o paskui jau iš tokio pardavėjo visi supirkėjai perka pirmoje eilėje ir dar patys paskambina ir klausia kada atveši ir kainą geresnę pasiderėti įmanoma.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 07 , 22:52, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 05 , 23:20

Pikio rinkimas

Šio, bičių pagalba gaunamo ir žmonėms labai vertingo produkto, pikio (propolis) pramoniniu būdu rinkęs nesu. Tokių ketinimų turėjau ir tam darbui rimtai ruošiausi, atlikau ne vieną lauko bandymą, skaičiau įvairią užsienio šalių literatūrą, domėjausi kaip tai yra daroma pas latvių, estų, lenkų bitininkus. Gal dėlto, kad šio produkto rinkimu susidomėjau per vėlai, o gal ir dėl to, kad nelabai jį rinkti apsimokėjo ekonomiškai, visų rinkimų subtilybių ir profesionalių smulkmenų aprašyti negalėsiu. Kokį patyrimą turiu šiuo klausimu ir ką dar prisimenu, pabandysiu aprašyti. Vaizdinės medžiagos neturiu jokios, išskyrus tai, ką radau rusų portale.
Aš, kaip ir visi bitininkai, pikį pradėjau atskirti į atskirą tarą, valydamas brokuojamus korių rėmus, lakų kamščius, senų avilių sienas. Supirkimo kainos buvo nepastovios ir ne visais metais surinktą pikį pasisekdavo realizuoti, o darbas kruopštus ir varginantis. Kad tą produktą būtų lengviau paimti ir didesniais kiekiais, laikas nuo laiko vis ką nors tokio sugalvodavau. Buvau pasidaręs medinius pagaliukus 10x10x435mm išmatavimų ir suvėręs ant metalinės vielos. Uždėdavau birželio pradžioje. Pikio surinkdavau iki 300-400gr nuo šeimos, bet jis būdavo labai užterštas vašku, kadangi bitės jį prie korių prisiūdavo vašku. Pusę jau surinkto pikio kartu su vašku reikėdavo išmesti, nes kaip reiktų atskirti, kada yra vienas lydinys , nežinau ir nesugalvojau. Vėliau, padėdamas į apačią kitus tokius 3-4 pagaliukus skersai, tuos suvertus pagaliukus padėdavau pakeltus, dėl ko rezultatai pagerėjo, gerokai sumažėjo vaško priemaišų. Kad greičiau pradėtų pikiuoti, buvau sumanęs iš pradžių tuos pagaliukus dėti tik su 2-3 mm. tarpais, o po mėnesio jau ant rudens tuos tarpus didindavau jau iki 5mm. Žiemą, kada šalta ir tas pikis geriau nusiima, nuo tų pagaliukų tą pikį nugrandydavau. Vėliau, kad nereiktų kaskart tų pagaliukų ardyti ir lengviau būtų keisti tarpus tarp jų, sumąsčiau juos priklijuoti prie tvirtų drobinių medžiaginių juostelių. Pikį būdavo visai patogu nuimti ir nebeardant. Dar kitus pabandžiau suverti ant tvirto meškeriojimui naudojamo valo. Taip laikas nuo laiko beeksperimentuojant, atėjo proga nuvažiuoti į tarptautinį bitininkų kongresą, kuris vyko, berods, 1987m. Lenkijos sostinėje, Varšuvoje.

Ten pamačiau kitą pikio rinkimo būdą, per visą lizdo plotą uždedant specialų storą, (apie 5mm.) su įvairiais perėjimais ir skirtingo dydžio netaisyklingomis skylėmis, pusiau plastmasinį, pusiau guminį kilimėlį. Tą kilimėlį, padėtą ant lizdo, sezono eigoje ne kartą apverčia, paskui nuėmę ir šaldytuve sušaldę, iškočioja, išglamžo su pagaliais padaužo ir pikis nubyra. Kilimėlis turi būti iš tokios medžiagos, kad, pabuvęs minusinėje temperatūroje, neprarastų lankstumo ir, išimant iš jo pikį, nesutrūkinėtų. Parvažiavęs namo, tarybinėse ūkinių prekių parduotuvėse ieškojau kažko panašaus, buvau įsigijęs net kojoms skirtą valyti kilimėlį, bet niekas nepasiteisino. Dar vėliau sumąsčiau panašius kilimėlius, kokius mačiau Varšuvoje, pasidaryti iš plastmasinio akiuoto tinklo. Šis variantas buvo neblogas, bet tinklelis prilipdavo prie lizdo rėmų, dėl ko sumažėdavo pikiui lipinti plotas ir dar daugiau negu pikio ant jo būdavo prilipinama vaško. Reikėjo vėl mąstyti, kaip pakelti apie 6-8mm nuo rėmų viršaus. Tam panaudojau, kitą, labai stambiomis akutėmis tinklą, kaip tik skirtą kojom valyti. Paskui tą plonąjį tinklą dėdavau dvigubą ir rinkimo laikotarpyje ne kartą, apžiūrėdamas bites, apversdavau. Bandymų eigoje kilo ir kita idėja – iš to akiuoto tinklo siūti tinkamos ant lizdo uždėti formos maišiukus, į kurių vidų įmontuoti plieninę vielą, kad palaikytų gerą maišiuko įtempimą ir norimą formą bei atstumus nuo rėmo.Keletą buvau pasidaręs ir pradėjęs naudoti, bet vis kažko trūko, negalėjau vis išvengti vaško priemaišų. Tą pikio surinkimo tinklelį bandžiau montuoti ir į medinį rėmą ir jį talpinti tarp lizdo ir apšiltinimo. Rezultatai buvo jau visai neblogi, bet ir vėl tuo metu sumažėjo pikio supirkimo kainos.
Dar vienas pastebėjimas, dėl ko gerokai būtų galima padidinti surenkamo pikio kiekį, kad bitės nuo liepos mėnesio vidurio pradeda gausiai pikiuoti žiedadulkių rinktuvus. Aš tą jų savybę išmąsčiau panaudoti kaip tik pikio rinkimui, pakeliant žiedadulkių nuėmimo groteles, o vietoje jų įstatyti, iš tų jau minėtų pagaliukų sumeistrautą labirintą „tvorelę“ su tarpais apie 6-8mm. , kad laisvai galėtų pralįsti ir tranai ir bitės. Bitės kuo arčiau rudens, tuo daugiau pikiu užtaisydavo man tas „tvoreles“ su pikiu. Turbūt visi esate pastebėję, kaip bitės noriai, gausiai ir gana kokybišku pikiu prieš žiemą užsitaiso esamas didokas landas lakose. Tas jų toks perdėtas stropumas man iškėlė ir kitų idėjų, iš tų pagaliukų sumontuoti tokias, defragmos formos, groteles, ir užleisti vietoje defragmų, bet bitininkaujant su aukštais, šitas varijantas netiko.
Lengviausia tai būtų paaiškinti , kad ruošiasi žiemai ir dėl to stropiai kamšo pikiu visas skyles, bet ne vieną kartą pastebėtos bitės, kažką tai renkančios nuo pušų, beržų, gal būt ir nuo kitų medžių pumpurų, akivaizdžiai rodė, kad gamtoje, nuo rugpjūčio vidurio iki pat spalio pradžios, ypač šiltais ir sausais rudenimis, gamtoje atsiranda gausiai pikio. Pabandžiau kruopščiai su padidinamu stiklu patyrinėti kai kurių augalų suformuotus, kitiems metams skirtus pumpurus ir kai kas pradėjo aiškėti. Pastebėjau, kad medžiai kitiems metams suformuotus jaunus pumpurus padengia įvairių natūralių dervų, kurių sudėtyje yra ir natūralių gamtinių antibiotikų, mišiniu, tikriausiai, kad apsisaugoti nuo parazitų ir ligų. Bitės, tuo laikotarpiu, tas jaunų medžių pumpurų dervas aktyviai renka ir neša į savo lizdą irgi siekdamos tų pačių tikslų, kad apsisaugoti nuo ligų ir parazitų.
Dar viena smulkmena, ne į temą. Iš senų bitininkų teko girdėti, kad bitės, prieš būsimą šaltą žiemą labai pikiuoja visas avilio vietas, o ypač lakos prieigas. Atlikti mano stebėjimai šitą , senų bitininkų pasakymą, nepatvirtino. Pasitaikė stebėti iš rudens ir labai kruopščius ir gausius bičių pikiavimus, o žiemos kartais visai nebūdavo.Ne kartą stebėjau ir atvirkštinį vaizdą - ypač prieš labai šaltą, atrodo1980 metų žiemą. Padariau tokią išvadą, kad bitės pikį į avilį visada noriai tempia, kai tik jo randa gamtoje ir būsima žiema neturi tam įtakos. Tokios sąlygos kaip tik ir būna šiltomis saulėtomis, nevėjuotomis rudens dienomis. Taip pat nepasitvirtino ir kitas teigimas, kad bitės prieš lietų dirba iki sutemos ir pagal tai galima spręsti apie būsimą rytojaus dienos lietų. Aš, atlikęs stebėjimus, priėjau išvados , kad augalai prieš lietų iki pat vėlyvo vakaro išskiria gausiai nektarą ir tik todėl bitės tiek ilgai dirba.
Bitės yra labai priklausomos nuo gamtoje randamų jų egzistavimui natūralių produktų ir visada, jei tik gamtoje atsiranda koks nors naudingas joms produktas: nektaras, lipčius, žiedadulkės ar pikis – netinginiauja ir stengiasi kuo daugiau parsinešti į savo avilį. Visi šie, tiek augalų, tiek ir bičių veiksmai puikiai atitinka bendrą gamtos vystymosi logiką, yra nesunkiai suprantami ir paaiškinami.
Augalai prieš lietų išskiria gausiai nektarą todėl, kad pritrauktų vabzdžius, kurie jiems padės apsidulkinti, dar lietui nespėjus nuplauti žiedadulkių. Bitės, pasinaudodamos šia augalų savybe, dirba iki sutemos, kad sukaupti maisto atsargų žiemai. Bitininkai deda meduves, kad dalį medaus pasisavinti sau. Augalai rudenį išskiria įvairias dervas, savo sudėtyje turinčias net natūralių antibiotikų, kad iki kitų metų pavasario apsaugoti savo jaunus pumpurus nuo įvairių ligų, parazitų ir šalčio, kad sulaukus pavasario, galėtų toliau augti ir vystytis. Bitės nepraleidžia progos apsirūpinti šiuo vertingu produktu, norėdamos pikio pagalba apsaugoti savo lizdą nuo įvairių ligų sukėlėjų, siekdamos tų pačių tikslų. Žmogus dalį šio vertingo produkto pasisavina iš bičių irgi siekdamas tų pačių tikslų. Viskas gamtoje yra vieninga ir pagrįsta savitarpio pagalbos principu ir niekas nedaroma šiaip sau, tik pramogai.
Sekant gamtos vystymosi logiką, pikis iš bičių irgi turėtų būti renkamas tik tuo metu, kada jo bitės daugiausia randa gamtoje. Pikio rinkimas medunešio metu yra savotiškas bičių prievartavimas, reikalavimas to, ko jos tuo metu neranda gamtoje, todėl jos tuo metu ir lipdo visur vašką, nes kaip tik tuo metu dėl gero medunešio ir savo kūno fiziologinių savybių daugiausia jo išskiria. Pats vaško išskyrimas irgi yra logiškas procesas, nes be jo nebūtų medžiagos korių siuvimui ir tuo pačiu vietos kur supilti iš gamtos parsineštą nektarą, o vėliau perdirbus jį į medų ir pačio medaus.

Taip pamažu mąstant ir atliekant įvairius bandymus, kartu prisitaikant prie gamtos ir bičių natūralaus instinkto, ieškojau tinkamų būdų, palankiausiu sau ir kuo mažiau pakenkiant bitėms, dalį iš bičių galimų paimti produktų paimti ir savo reikmėms. Pamažu ryškėjo kontūrai labai pelningos bičių priežiūros technologijos, kurią pavadinau KOMPLEKSINE. Vėliau, kai dar išmokau rinkti nuodus ir sėkmingai radau jiems realizaciją, šią technologiją tikrai buvo galima vadinti kompleksine, nes per vieną sezoną sugebėjau iš bičių paimti medų, vašką, žiedadulkes, duonelę, pikį, nuodus ir sėkmingai viską tą suderinti su bitėmis , gamta ir su atliekamų darbų eiliškumu. Prižiūrint bites pagal šia technologiją, pasidarė įmanoma bitininkui gerai pragyventi ir išlaikyti savo šeimą, prižiūrint tik150-200 bičių šeimų.
Noriu pabrėžti, kad iš tokio mažo laikomų šeimų kiekio gerai galima pragyventi tik tada, jei nemažiau trijų rūšių gaunamos produkcijos galima pelningai parduoti, nes tai vienų, tai kitų, šių, iš bičių gaunamų produktų paklausa nuolat kinta ir būna laikotarpių, kad kai kurių produktų gaminti neapsimoka ekonomiškai. Geras bitininkas, sekdamas bičių pavyzdžiu, sugebėjimu rinkti iš gamtos tą produktą, kurio tuo metu daugiausia yra, turi visada būti pasiruošęs paduoti į rinką tą produktą, kuriam yra paklausa. „Kada vilkas kieme – šunį šerti ne laikas“.
Atsiprašau gerbiamų forumo dalyvių, kad negaliu Jums pateikti konkrečios ir praktikoje gerai patikrintos pikio rinkimo metodikos, bet tikiuosi, kad ir šie mano pamąstymai pikio rinkimo klausimais, paremti kai kuriais mano paties atliktais tyrimais ir stebėjimais, neblogai galės pasitarnauti bitininkui, norinčiam pradėti įsisavinti pikio rinkimo technologiją. Nors pikio rinkimo metodiką šiokią tokią ir sumąsčiau, bet pats iš jos naudos turėjau nedaug, nes kaip tik tuo laikotarpiu pradėjau sau galvą kvaršinti dėl nuodų rinkimo galimybių ieškojimų ir tokias galimybes sėkmingai sukūrus, pikio rinkimą visai apleidau.

Nuotraukose yra pavaizduota prancūziška pikio gavimo metodika, panaudojant plastmasinį tinklelį. Kiek matau iš nuotraukos, pas mane tas tinklelis dėl to, kad buvo naudojamas dvigubas ir dar pakeltas, veikė efektyviau, o kai dar prisidėjo surenkamas pikis prieš laką, tai manau, kad tikrai už prancūzus šito pikio galėčiau surinkti daugiau. Iš matomų vaizdų galite susidaryti nuomonę apie to tinklelio tankį, šaldymo ir nukūlimo procesą. Aš pikiui surinkti naudojau tinklelį kiek tankesnį ir dar dvigubą. Tokio tinklelio tankio, kaip matosi nuotraukoje, nesu išbandęs
Tas, pikį kuliantis bitininkas, kurį matote nuotraukoje, turėtų būti ne tik su pirštinėmis ir akiniais, bet ir su respiratoriumi, kad kuliamo pikio dulkės nepatektų į kvėpavimo takus ir per ilgesnį laikotarpį, nesukeltų alergijos.
Pikį nuimti nuo supikiuoto tinklo gerai padeda iš medžio padarytas įrenginys. Palėpėje ieškojau, kad nupaveiksluoti, bet neberadau. Jis yra padarytas iš dviejų, priešpriešiais besisukančių medžio volelių, per kurių visą ilgį eina apie 2cm aukščio, iš to paties medžio išskaptuoti dantys. Sušaldytą pilną pikio sietelį porą kartų pratraukus per tokį įrenginį, dar reikia į ką nors, apgaubta kokia medžiaga, kad pikis toli neišlakstytų, paplakti. Jei kas sumanysit tokį įrenginį pasidaryti, darykite dantukus dvigubai smulkesnius, kad smulkiau sutrupintų sušalusį pikį, manasis man truputi nepasiteisino.
Prancūzas, matau, naudoja vieną metalinį nelygų strypą ir nematyti, kad į ką nors padaužytų. Pikio, kaip matosi, turi jau pilną maišą ir dar nemaža krūva guli žemiau metalinio strypo. Gal pakanka ir to, nesu taip bandęs?
Mąstykit bičiuliai, bandykit įvairius variantus ir sėkmė tikrai ateis. Kad ką nors gero ir efektingo sukurti, nebūtinai reikia turėti garbingą mokslininko vardą, pakanka stebėti gamtą, suprasti jos reiškinius, sumąstytus variantus patikrinti praktikoje ir išmintis pati ateis. Kur išmintis, ten ir sėkmė, kur sėkmė, ten ir pakankama materialinė gerovė.
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Paskutinį kartą redagavo TRANAS 2009 Geg 08 , 09:02, redaguota 1 kartą(us).
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 07 , 23:12

Ar domintų jei aprašyčiau pramoninę nuodų rinkimo technologiją, kurią žinau labai gerai, nes pats esu praktiškai viską išbandęs ir, galima sakyti, tą technologiją sukūręs? :stop:
Pienelio rinkimo technologija žinau tik tokiame lygyje, kaip ir pikio, nes pats nesu surinkęs tiek pienelio, kad liktu ir pardavimui, parenku mėgėjiškai tik saviems reikalams ir pamaišau su mišiniais, kuriuos darau ir parduodu onkologiniams ligonams ir šiaip nusilpusiems ligonams, kuriems juos nauduoti rekomenduoja gydytojai.
Su pažangiausia pienelio rinkimo technologija esu susipažinęs tik teoriškai ir matęs kaip tai yra daroma praktiškai Lietuvoje ir Latvijoje.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2009 Geg 11 , 00:19

Neklysti Kice. Sintetina jau gal 15metų. Amerikos žalieji pamatė, kaip yra renkami nuodai, tai pakėlė tokį triūkšmą, kad bitės žudomos ir amerikoje tą amatą uždraudė. Visa bėda tame, kad jie stebėjo nuodų rinkimą pagal čekų technologiją, kur bitės nuodus atiduoda į gumą, kartu su visu geluonimi ir po to žūna. Jei jie pamatytu kaip tai daro lietuvaičiai, kad ta pati bitutė, per savo trumpą amželį, tų nuodų bitininkui duoda net po 3-4kartus, kas savaite po kartą, tai tikrai, kad netriūkšmautų. Pagal mano technologija, bitutės yra melžiamos kelis kartus, kaip kokios karvutės ir nuo to jos nežūsta.
Tie sintetiniai nuodai (melitinas) labai numušo nuodų kainas, nuo 40$ iki 14$ už gramą, o kiek dabar moka jau nebežinau. Kol mes lituvaičiai pešėmės, firma, kuri kas met superka iki 20kg. nuodų, pasirašė kontraktą su kiniečiais už gr. po 8 dolerius, tai už šitokią kainą ir rinkt jau neužsimoka. Pati mažiausią kaina, dėl ko dar galima rinkti yra apie 12-15 dolerių.
Kai aš nusprendžiau, kad reikia rinkti nuodus, tai kaina buvo 80dolerių už gr., bet kol sumąsčiau inventorių ir atidirbau visą metodiką , praėjo gal du metai, o kaina jau bebuvo tik po 40, o dar kol suradau rinką, tai jau bebuvo tik 14.
Jei būtų ta kaina 80 išsilaikiusi, o pagal mano metodiką iš 200 šeimų galima surinkti iki vieno kg. tai šendiena tranas būtų turtingas žmogus, bet išėjo kaip visada. Daugiausia uždirbau už aparatūros gaminimą, bet šimtą kartų mažiau, negu planavau. Pavėlavau, gal penkis metus. Nors, su savo ilgu liežuviu, vis vien milijonų nebūčiau gavęs, nes visiems pasiskelbiau, tai tuos nuodus pradėjo rinkti dideliais kiekiais ne tik lietuvoje, bet ir Gruzijoje, Rusijoje, Latvijoje , Ukrainoje, Estijoje, tai tik ten kur aš žinau, o kiek nežinau.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2011 Bir 09 , 17:15

Sergijui prašant
Jūs neturite teisės peržiūrėti failų, kurie yra prikabinti prie šio pranešimo.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2013 Lap 16 , 20:05

kursvarna rašė:
TRANAS rašė:...Nesakau, kad geresnio nėra, bet man kol kas dar geresnio neteko matyti...
Paveikslėlis

Hello!
Very impressed.
Where to buy this collector pollen?
Have a nice day.
Alex (Bulgaria)
Tokius rinktuvus, tik be tranų išleidėjo, gamina Latvijoje, atrodo Rėzeknės bitininkystė reikmenų įmonė, bent aš ten pirkau, prieš 35m :lol:
Tranų išleidėją, kuris surenkamų žiedadulkių kiekį padidina apie 30 procentų, ir žymiai palengviną pati rinkimą, bei avilio vėsinimą, teks pasidaryti pačiam. ;)
Visą rinkimo technologiją, kuri leidžia vidurkį pasiekti iki 12-15 kg iš šeimos, gali pasiskaityti šioje temoje.
Please.
Tranas- Lietuva
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2013 Lap 26 , 21:24

Rimas007 rašė:улочки несчитаю ,вешаю толко самым силным семьям
Neteisingai darai Rimai.
Bičių šeima daugiausiai žiedadulkių neša tada, kada vystosi - nuo gegužės pradžios iki birželio pradžios. Po to, daug žiedadulkių duoda jaunos šeimos, sudarytos jau po sodų žydėjimo, na ir vėl gerai pradeda nešti tos iš kurių buvo sudarytos naujos.
Lietuvos sąlygomis, žiedadulkęs galima rinkti nu gegužės pradžios iki rūgpiūčio pradžios, neutrukdant šeimos vystymuisi ir neatidarant žiedadulkių rinktuvų nei vienai dienai nei vienai valandai.
Pradėjęs rinkti tik nuo šeimų, kurios jau stiprios, išsivysčiusios, žiedadulkių gausi mizerį, tik apie 4-6 kg.
Nutraukęs rinkimą rūgpiūčio pradžioje ar liepos viduryje, gausi dar pilną apatinį aukštą duonelės, bet perams skirtą lizdą turi sudaryti trys T-18 aukštai.
Ai.. nepradėsiu, atrodo, kad viską smulkiai esu aprašęs.
Vartotojo avataras
Rimas007
Patyręs narys
Aviliai: daugiaaukščiai.T-18
Bičių šeimų skaičius: 120
Bitininkavimo stažas: 9
Miestas: Klaipeda
Pranešimai: 1040
Užsiregistravo: 2009 Lap 09 , 22:36

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2013 Lap 26 , 21:58

ačiū.supratau. tiek ir tegaudavau gal ir mažiau.dabar žinosim.Kažkaip psichologiškai labai sunku būdavo dėti silpnoms šeimoms. :) kitais metais pasitaisysiu.
Visiems jums-linkiu laimės
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2013 Gru 10 , 22:03

Rimantas kitoje temoje uždavė sekantį klausymą
" noriu paklausti,labai įdomu kiek gerais metais iš savo daugiametės patirties,vidutiniškai iš šeimos ,kiek kas gaunate bičių duonelės? -čia klausimas gal ,,privestų,, prie to ar lizdą laikote suspaustą ant dviejų korpusų,ar ant trijų? nes su kuo tenka pabendrauti iš bičiulių,tai labai stipriai skiriasi kas kiek gauna duonelės(kaip laiko lizdus)-ir šiaip įdomi visų nuomonė-vieni negaudami duonelės,arba gaudami labai mažai turi savo tiesų-kad tuom kažką daugiau laimi,kiti galvoja atvikščiai,o kaip yra iš tikro?"
Mano pastebėjimai būtų sekantys:
Kai nu gegužės pirmos iki rugpjūčio pirmos,( čia ta data tinka tik pajūrio zonai) be pertraukos ringdavau žiedadulkes, tai nustuojus jas rinkti, bitės visus laisvus korius nuo medaus ir perų , be gailesčio, užpildavo žiedadulkėmis. Dėl to atsirado problemų su lizdo surinkimu žiemai dadanuose ir beveik visą apatinį aukštą reikėdavo bruokuoti, T-18. Nelikdavo vietos net motinos darbui. Pradėjau ieškoti išeities. Daugiaaukščiuose tą problemą išsprendžiau, pakišdamas į pačią apačią trečią apatinį aukštą su blogais brokavimui skirtais koriais, o dadanuose, šalia perų iš abėjų šonų ikišdamas po tuščią korį.
Tais laikais duonelė buvo dar nepopuliari, tai tokius korius tiesiog išpjaustęs išmesdavau lauk, arba mirkydavau tvenkinyje, o po kiek laiko su medsukiu tą duoną išsukdavau lauk.
Šeimos kuriuos žiedadulkių neringdavo tiek ilgai, elgdavosi normaliau.
Kodėl taip bitės daro, pabandykit pamąstyti kiekvienas sava galva. Aš savo nuomone irgi turiu, bet nebūtinai ji yra teisinga.
Šiais laikais, kurie nori gaminti daug duonelės ir nemažiau žiedadulkių, ta mano patirtimi gali pasinaudoti.
Šiam kartui tiek žinių.
Vartotojo avataras
TRANAS
BIČIULIS
BIČIULIS
Aviliai: Daugiaaukščiai T-18
Bičių šeimų skaičius: 20
Bitininkavimo stažas: 40
Pranešimai: 2788
Užsiregistravo: 2008 Gru 18 , 15:42

Re: Bitininkystės produktų rinkimas.

2013 Gru 10 , 22:25

Tiesa, dar galiu pridurti, kad taip buna žiedadulkes renkant tik su Latvijos gamybos žiedadulkių rinktuvais ir su mano konstrukcijos tranų išleidėjais ir būtinai prisilaikant mano aprašytos metodikos.
Dėl per didelio kiekio žiedadulkių surinkimo, buvau pasigyrimu įtariamas mokslų daktaro J. Balžiako , bet po to, kai jo vadovaujamas vienas mokslinis bendradarbis tą metodiką išbandė, atrodo Verketis, po to parašė mokslo kanditato disertacija, būtent žiedadulkių rinkimo klausimu, tai gerbiamas J.Balžiakas patikėjo.
Tokių rezultatų jie vis vien negavo, nes darė pertraukas, o ir tranų išleidėjų neturėjo.
Buvo laikas, kai pagal mano metodika bitininkai masiškai rinko žiedadulkęs, o po to ir nuodus, tai buvo pradėta kalbėti, kad medus yra tik šiaudai ir maistas bitėms, o tikras pajamas duoda žiedadulkės, nuodai ir apdulkinimas. Mat už apdulkinimą kolūkiai bitininkams užskaitydavo dalį pajamų nuo gaunamo dobilų derliaus .
Na, o dabar yra kaip yra, sukame medų šimtais kg. ir visi patenkinti. Mano įdirbis- žiedadulkės, duonelė, nuodai, nuėjo į antrą planą. Ir kaip nekartoti, kad viskas laikina, viskas keičiasi. :think:

Grįžti į

REKLAMOS PLOTAS