Ne apie bites

[vinipux]

Žinai.. Gal tu šiemet neateik, Kalėdų seneli. Manai esi laukiamas? Manai, kad per Kalėdas žmonės atleidžia prieteliams, kurie įskaudino ir atleidžia visam laikui? Nebūk naivus ir geraširdis kaip prieš kelias dešimtis metų.. Ne, būk! Bet neužeik pas tuos, kurie mato tavo kalėdinio maišo dydį. Aplenk tuos namus, kur "auksu tviska".. Ten būsi tikrai laukiamas ir pats patikėsi laukimo nuoširdumu. Bet tu būsi tik tarp kitko. Nuošalėj ir dirbtinėj šypsenoj.. .rnKalėdinis stebuklas.. Aš tikiu juo. Jis yra, kažkur tarp šiapus ir anapus. Jis yra kiekviename. Ne, jo nėra tame, kuris laiko ginklą rankoje, nors neseniai sukako tik dešimt metų.rnPasaulis pilnas lėlių, kurios juda tampomos virvučių. Kaip ten jos vadinasi, pamiršau..rnBet būtinai sustok prie senelio ar močiutės, kuriuos anūkai išspyrė lauk. Apkabink ligos kankinama žmogų, kuris tyli dantis sukandęs.. Stabtelk prie durų, už kurių girdi prisipažinimą meilėj.. Užsuk į namus, kuriuose dega žvakutė. Nereikia jokių žodžių. Tyliai prisėsk šalia gedinčio vyro ar moters. Įžiebk jiems viltį gyventi..rnTik tu vienas žinai, kad stebuklai yra mūsų kasdieniuose darbuose, ištartuose žodžiuose, net mintyse..rnIr leisk tau patarti.. Pažiūrėk į lovytę, kurioje guli mažas vaikelis. Ar matai jo akutes? Jos tyros, atviros pasauliui. Ir nors tu pats esi stebuklas, bet yra daug daugiau.. Į tave žvelgia Tikrasis Nuoširdumas. Ir tikrai išvysi nuoširdžią šypseną, tarsi sakančią- nustebai?rnTu pajusi, kad esi reikalingas. Kaip paukščiui skrydis, kaip vanduo ištroškusiam..

[Romas3]

Žinai.. Gal tu šiemet neateik, Kalėdų seneli. Manai esi laukiamas? Manai, kad per Kalėdas žmonės atleidžia prieteliams, kurie įskaudino ir atleidžia visam laikui? Nebūk naivus ir geraširdis kaip prieš kelias dešimtis metų.. Ne, būk! Bet neužeik pas tuos, kurie mato tavo kalėdinio maišo dydį. Aplenk tuos namus, kur "auksu tviska".. Ten būsi tikrai laukiamas ir pats patikėsi laukimo nuoširdumu. Bet tu būsi tik tarp kitko. Nuošalėj ir dirbtinėj šypsenoj.. .rnKalėdinis stebuklas.. Aš tikiu juo. Jis yra, kažkur tarp šiapus ir anapus. Jis yra kiekviename. Ne, jo nėra tame, kuris laiko ginklą rankoje, nors neseniai sukako tik dešimt metų.rnPasaulis pilnas lėlių, kurios juda tampomos virvučių. Kaip ten jos vadinasi, pamiršau..rnBet būtinai sustok prie senelio ar močiutės, kuriuos anūkai išspyrė lauk. Apkabink ligos kankinama žmogų, kuris tyli dantis sukandęs.. Stabtelk prie durų, už kurių girdi prisipažinimą meilėj.. Užsuk į namus, kuriuose dega žvakutė. Nereikia jokių žodžių. Tyliai prisėsk šalia gedinčio vyro ar moters. Įžiebk jiems viltį gyventi..rnTik tu vienas žinai, kad stebuklai yra mūsų kasdieniuose darbuose, ištartuose žodžiuose, net mintyse..rnIr leisk tau patarti.. Pažiūrėk į lovytę, kurioje guli mažas vaikelis. Ar matai jo akutes? Jos tyros, atviros pasauliui. Ir nors tu pats esi stebuklas, bet yra daug daugiau.. Į tave žvelgia Tikrasis Nuoširdumas. Ir tikrai išvysi nuoširdžią šypseną, tarsi sakančią- nustebai?rnTu pajusi, kad esi reikalingas. Kaip paukščiui skrydis, kaip vanduo ištroškusiam..

Vinipux'as naujame nuostabiame amplua. Dėkoju už puikias mintis ir sveikinu su artėjančiomis, kartu su Kalėdų seneliu, šventėmis.

[vinipux]

gerbiamas Romai, šitie gražus žodžiai yra kunigo Justo Jasėno, juos cituodamas tikėjausi sulaukti forumiečių reakcijos....deja.
taipogi ruošiausi įkelti ir visą kunigo Justo Kalėdinį pasisakymą, bet kaip matau tai niekam išskyrus Jus nereikalinga...
ramių ir jaukių švenčių Jums.

[Psilas]

O man, gerbiamas Vinipuxai, po anu zodziu norejosi paprasciausiai tyliai pabuti.
Ir nesinorejo nusibanalinti.

Manau jus paskubejote... (su vertinimu)

[Rimas007]

Pritariu Psilui. Ne visada tikri dalykai turi būti vertinami garsiai ir išorėje... nenusiminkite vini, kam reikia ir kas laukia, tuos adresatus laiškai tikrai pasiekia, iki kitų laiškai eina lėčiau, dar kitų - niekada nepasiekia jūs rašykite, kelkite... jei ne dabar tai kažkada pasieks...., nes nebėra rašančių

[facelija2015]

https://www.youtube.com/watch?v=Yfn8qFUZ4MY
12:47

[vinipux]

PRIE VIENINTELIO VAKARO STALO


Justas JASĖNAS

Keturias savaites tūnojom advento duobėse, ilgėdamiesi saulės, ieškodami prasmės ir žmonių veidų. Svarstėm, apgailėjom, ryžomės, klupom, taisėmės, žvilgtelėjom trumpam. Jau sakiau, kad kito pasirinkimo nėra – tik išlaukti Dangaus pažadėto stebuklo. Gal kartu su Šventraščio pranašais šaukėm ir maldavom suplėšyti tamsius debesis, kad pagaliau išlytų Betliejaus lietus. Gerai, šis laikas praėjo ne veltui, šį bei tą nuveikėm, o laukimą įprasmino keturios spragsinčios žvakės.

Kalėdos užklumpa, užlieja lyg gaivalinga Baltijos bangų stichija. Nežinia, ką daryti, ar jau džiaugtis, ar dar kiek palūkėti. Drebėdami bandysime įsileisti Kalėdų įvykį – dar sykį mums ir dėl mūsų. Turbūt tik Dangui reikia dėkoti už save ir kūdikėlį, už didingąjį Dievo sumanymą tapti žmogumi, vadinasi, vienu iš mūsų. Tada net klaidžiojimai, net nuopuolio ašaros kitaip atrodo, iškelta, pažymėta ir kažkokia jautriai didinga žmogiškoji būtis, paties Dievo trokšta, palytėta, Mergelės įsčiose saugota, glausta ir sudaiginta. Kas mes tokie, taip labai silpni ir neištveriantys kiekviename žingsnyje, kas mes tokie, vieną vakarą taip iškilmingai palaiminti, apkabinti, bendrystėn ir gyveniman pakviesti? Jokio paaiškinimo neturiu, tik prisiminiau Evangelijos sakymą: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Užtenka vienintelio sakinio, paaiškinančio mūsų vaikščiojimus aplinkui, patvoriais, retsykiais centre. Užtenka vienintelio sakinio, prilenkiančio prasmę ir norą gerumu dalintis. Užtenka vienintelio sakinio, kad pamestume liūdesį ir prisimintume savo kiemus, ežerus, namiškius.

Gerai, kad taip nutiko mums, kad gimimu esame sutelkti, suvienyti, kūryba apdovanoti. Šį vakarą prisiminsiu Betliejų, kuriame kūdikėlis sušvito. Prisiminsiu miestą, kuriame pats aną sykį sušvitau. Prisiminsiu miestus, kuriuose gimiau ir miriau, ieškojau, džiaugiausi ir bodėjausi laikinybe. Prisiminsiu tuos žmones, padovanojusius gyvybingųjų kibirkščių, prikėlusius, pakvietusius sėdėti basomis kojomis, sudužusia siela prie jų stalo. Man gražiausias Betliejus Izraelyje – Pieno grota, baltutė it pienas ola, kurioje Marija maitindavo vaikelį. Jiedu buvo vieni, slaptumoje, kai maitinamės – tylime. Ten nebuvo žvilgsnių, tik mama ir vaikelis, godžiai maisto ieškantis ir jau jo suradęs. Ten buvo daug kūniškumo, lytėjimo, glaudimo ir prisiglaudimo, pirmykščio nuogumo, neišduodančio, neišgąsdinančio, bet mylinčio iki galo. Subtili žmogiškosios Būties ikona, šiandieninė Esaties atvertis. Į tą kūdikėlį ir mes panašūs – paklausiu Kūčių vakarą savo mamos, koks aš mažas buvau.

Ilgai ir kaip niekad skausmingai ieškojau tikrumo savo Kalėdoms. Seni simboliai neprabyla, vien paviršiaus blizgėjimas. Netyčia suradau. Aną dieną Kupiškio pašte stovėjau su krepšeliu šventinių atvirukų savo bičiuliams. Aišku, pyktelėjau, priekyje didžiulė eilė, o aš taip neturiu laiko, taip stinga kantrumo. Supratau, kad dar turėsiu mokytis. Viena moteris siuntė lietuviškai jau neprabylantiems savo anūkams vilnones kojines kažkur į Dubliną. Jie taip tą ypatingąjį vakarą bandys susikalbėti. Kita siuntė lietuvišką šokoladą ir gabalėlį „Rokiškio sūrio“ į kažkokį miestą Ispanijoje. Tas maistelis ant ispaniško stalo taip pat prakalbės. Trečioji įdėjo Graikijon Dievo duonelę ir atviruką savo ranka prirašytą, prilinkėtą. Tikiu, kad kažkas taip pat siuntė dalelę širdies iš savo kaimų ir miestų į tolybes, saviesiems, vakarui, stalui, ėdžioms, anūkams...

Tie žmonės tolybėse gal ir neprisimins gimusio Kristaus, bet valgys duoną ir tai jiems bus jaukūs šilti namai. Per duoną jie susitiks, gal apsikabins, susikalbės tik jiems vieniems atpažįstama sielos kalba, stalas jiems bus paprasta Lietuva jau ne Lietuvoj, o kažkur kitur ir kažkaip kitaip atsiverianti, net ne lietuviškai. Tie tikrieji namai dar aplanko, dar krebžda sapnų pakrašty, o gal ir ne. Beveik iš kiekvienų namų išvažiavo, trūksta, beveik kiekvienuose namuose beprotiškai klykia ilgesys, dar vis tebelaukiama, dar vis norisi sutikus pasimatyti. Lankydamas parapijiečius vis klausdavau apie artimuosius, dabar nebeklausiu, žinau, kad nėra, kad negrįš. Skauda ir man, taip skauda, kad išeidamas nebežiūriu ir nieko nebesakau. Žinau, kad tie sakymai nieko nepadės, kad ir aš negaliu prikviesti, prišaukti, palengvinti, įprasminti...

Ta duona primins nebeįmanomus susitikimus. Per savo pyktį pašte vos neužsimerkiau prieš tai, kas taip nuoširdžiai tikra, jautru, skausminga. Nieko artimo lyg ir nėra, liko tik vienintelė kriaukšlė duonos tam vieninteliam vakarui. Iškalbingas ženklas, kad laužyti ją reikia sunkiai tik su savaisiais prie stalo, kad galima sėdėti paprastai, net nepasipuošus įmantriai, kad vidinės esybės tiesias atleidiman ir ieško akių. Kaip gerai, sakau, kad yra tas vienintelis vakaras prie stalo, kad džiaugsimės tuo, kas dar liko. Ypatingas vakaras, juk susėdam kitaip pasiruošę, susikaupę, norim pasakyti, jog dar mylim, mylėsim, mokėsim. Šventas vakaras maitinantis ir pripažįstant – trokštam, alkstam bendrystės bendrijoj. Kažkoks šventas ritualas, daug šventesnis už visas apeigas, giedojimus ir smilkymus šventykloje, sinagogoje, cerkvėje, bažnyčioje... Įkvėpsim to skonio, pajusim virpantį orą, užteks visiems metams gyvenimo. Ragausim.

Štai ir Kalėdų kitokia prasmė, iš mūsų šiandienos išplaukianti, į mūsų šiandieną naujai įtekanti. Prie vienintelio vakaro stalo būsiu Kupiškyje. Pasidėsiu prie žvakės angelą su paukštuku – keramiko Romo Aleliūno dovanėlę. Prisiminsiu vienuolį Gustavą iš Kazio Sajos pjesės „Ubagų sala“. Sėdėsiu su mama, daugiau nieko jau nereikės. Apsikabinsim, pasidžiaugsim, kad šį vakarą dar esam kartu, kad ištvėrėm, sulaukėm, kad šiais metais mums dar niekur nereikėjo išvykti. Laužysim duoną ir duonos bendrystės pakaks. Užteks tik trupinių.

Vidurnaktį nueisiu bažnyčion prie Betliejaus kaip esu iš vaikystės įpratęs. Nereikia man žvaigždės, nereikia bliaunančių gyvulėlių. Neišmanau, ką nunešt dovanų, ką pasakyt tam Kūdikėliui (Jis ir taip viską gerai nujaučia!). Padovanosiu gyvenimą, savo pilnybių ir stygio gyvenimą. Gal, sakau, bus geriau Jam ir man. Ir mums.

[vinipux]

Tiems, kuriuos dar pasiekia laiškai (kaip pasakė gerb. Rimas)
Ramių, jaukių Švenčių

[Arvydas3]

Jei medaus niekas neperka ...
http://www.lostateminor.com/2015/03/02/ ... ke-little/

[kice]

Maciau ta mena - nezinau ar kaip bitininkei, ar siaip kazkoki nemalonu jausma kelia

[lang]

Maciau ta mena - nezinau ar kaip bitininkei, ar siaip kazkoki nemalonu jausma kelia

O ponia nesinaudoja pirties malonumais? pradzioje druska, ja istirpiname ant kuno, paskui medus (maziau) ir gale vantos pagal skoni
Vilkas

[kice]

Maciau ta mena - nezinau ar kaip bitininkei, ar siaip kazkoki nemalonu jausma kelia

O ponia nesinaudoja pirties malonumais? pradzioje druska, ja istirpiname ant kuno, paskui medus (maziau) ir gale vantos pagal skoni
Vilkas

neprimena tai pirties.. Visai..

[greitabite]

Maciau ta mena - nezinau ar kaip bitininkei, ar siaip kazkoki nemalonu jausma kelia

O ponia nesinaudoja pirties malonumais? pradzioje druska, ja istirpiname ant kuno, paskui medus (maziau) ir gale vantos pagal skoni
Vilkas

Lang, papasakokite daugiau apie medaus naudą pirtyje. Man tokia mintis primena cigaro prisideginėjimą šimto dolerių banknotu. Tuščiagarbis finansinės galios demonstravimas.

[lang]

pabandykite, suzinosite, o po pirtie prisiglauskite prie ko nors svelnaus, isgirsite atsakyma
Vilkas

[Liuka]

Lang, papasakokite daugiau apie medaus naudą pirtyje. Man tokia mintis primena cigaro prisideginėjimą šimto dolerių banknotu. Tuščiagarbis finansinės galios demonstravimas.

Kokios ten finansinės galios,puslitriuko medaus kokiems 7 žmonėms užtenka,aišku jei tai ne plaukuoti diedai Teoriškai apie naudą galit pasiskaityt http://pirtis.lt/lt/namu-spa/priemones/medus ,o praktiškai pasibandyt galima forumiečių susitikimuose

[Arvydas3]

Lang, papasakokite daugiau apie medaus naudą pirtyje. Man tokia mintis primena cigaro prisideginėjimą šimto dolerių banknotu. Tuščiagarbis finansinės galios demonstravimas.

Kokios ten finansinės galios,puslitriuko medaus kokiems 7 žmonėms užtenka,aišku jei tai ne plaukuoti diedai

Čia apie mane

[greitabite]

Lang, papasakokite daugiau apie medaus naudą pirtyje. Man tokia mintis primena cigaro prisideginėjimą šimto dolerių banknotu. Tuščiagarbis finansinės galios demonstravimas.

Kokios ten finansinės galios,puslitriuko medaus kokiems 7 žmonėms užtenka,aišku jei tai ne plaukuoti diedai Teoriškai apie naudą galit pasiskaityt http://pirtis.lt/lt/namu-spa/priemones/medus ,o praktiškai pasibandyt galima forumiečių susitikimuose

Dėkui,Liuka, įdomus straipsnis. Jokioje bičių produktų gydomąsias savybes aprašančioje knygoje neskaičiau apie trynimasi medumi pirtyje. Tokie duomenys yra tik pasakose apie iš pieno ir medaus plaukusias karalaites.

[greitabite]

pabandykite, suzinosite, o po pirtie prisiglauskite prie ko nors svelnaus, isgirsite atsakyma
Vilkas

Gerai pabandysiu. Tik apie glaudimąsi prie moters skaičiau vieno seksopatologo knygą, kurioje jis teigia, kad prie jos glaustis geriau nesiprausus. Sveiko vyro prakaitas, testosterono, be jokių svetimų kvapų jai labai patinka. Vyras šeimoje atlieka vieną funkciją kaip ir motinėlė bičių šeimoje: savo kvapu užtikrina gerą šeimos narių savijautą. Jeigu vyro kvapas netinkamas, tai jį moteris keičia tyliuoju būdu pirmai progai pasitaikius. Tas daktaras patarė sveikiems vyrams nenuleidinėti vandens tualete po mažojo darbelio: stiprėja jo kvapas namuose ir žmona uoliau savo pareigas vykdo. Visados žmonai galima pasakyti, kad taupai vandenį ir gelbėji gamtą nuo atšilimo. Visų kitų kvapus reikia nuleisti.

[kice]

Lang, papasakokite daugiau apie medaus naudą pirtyje. Man tokia mintis primena cigaro prisideginėjimą šimto dolerių banknotu. Tuščiagarbis finansinės galios demonstravimas.

Kokios ten finansinės galios,puslitriuko medaus kokiems 7 žmonėms užtenka,aišku jei tai ne plaukuoti diedai Teoriškai apie naudą galit pasiskaityt http://pirtis.lt/lt/namu-spa/priemones/medus ,o praktiškai pasibandyt galima forumiečių susitikimuose

Dėkui,Liuka, įdomus straipsnis. Jokioje bičių produktų gydomąsias savybes aprašančioje knygoje neskaičiau apie trynimasi medumi pirtyje. Tokie duomenys yra tik pasakose apie iš pieno ir medaus plaukusias karalaites.

Dar vienas irodymas, kad ne tas knygas skaitai.. Ir siaip beda su isprusimu- tokiu elementariu dalyku nezinot. Matyt "bitininkas" busi..

[Liuka]

pabandykite, suzinosite, o po pirtie prisiglauskite prie ko nors svelnaus, isgirsite atsakyma
Vilkas

Gerai pabandysiu. Tik apie glaudimąsi prie moters skaičiau vieno seksopatologo knygą, kurioje jis teigia, kad prie jos glaustis geriau nesiprausus. Sveiko vyro prakaitas, testosterono, be jokių svetimų kvapų jai labai patinka. Vyras šeimoje atlieka vieną funkciją kaip ir motinėlė bičių šeimoje: savo kvapu užtikrina gerą šeimos narių savijautą. Jeigu vyro kvapas netinkamas, tai jį moteris keičia tyliuoju būdu pirmai progai pasitaikius. Tas daktaras patarė sveikiems vyrams nenuleidinėti vandens tualete po mažojo darbelio: stiprėja jo kvapas namuose ir žmona uoliau savo pareigas vykdo. Visados žmonai galima pasakyti, kad taupai vandenį ir gelbėji gamtą nuo atšilimo. Visų kitų kvapus reikia nuleisti.

Moment tokį diedą pakeisčiau ne tyliuoju būdu Kvepia tik šviežias prakaitas,o pas sveiką diedą jis tuoj ir atsiranda, prisiglaudus prie moteriškos Tas patologas gal ne apie diedus,o apie ožius rašė,tie dėl kvapo ant savo barzdos sysioja