Na ir dar vieną nutikimą iš tų laikų, kai karštai ir nuoširdžiai tykėjau, papasakosiu.Kartą, per senelio laidotuvių metines, labai karštai ir nuoširdžiai, žiūrėdamas į Marijos paveikslą , bažnyčioje meldžiausi, kad seneliui ten danguje būtų viskas gerai. Gal po gero pusvalandžio mano maldos, man Marijos paveikslas atgijo, pradėjo mirksėti akimis ir šiaip keistis veido išraiška. Aš nustebęs dal labiau ėmiau melstis, o Marija žiūrėjo į mane iš paveikslo gyvai ir tarsi pritardama tam ką darau, akimis ir veido išraiška bendravo.Iš bažnyčios išėjau tada pakilėtas ir niekam apie tą paslaptį, kad pati Marija su manimi bendravo, nepasakojau. Po to dar nekarta būdamas bažnyčioje ir norėdamas su Marija pabendrauti, meldžiausi ir žiūrėjau į paveikslą, bet ji daugiau nebebendravo gyvai.
Tik vėliau, studijuodamas tikybos ir žmogaus santikį, žmogaus pasmonės ir sąmonės veiklos turinį, galimybęs ir tam tikras sąlygas, kada žmogui prasideda halicinacijos, sugebėjau pats sau paaiškinti kodėl tada toje bažnyčioje man Marijos paveikslas atgijo.
Pasirodo, tikinčiųjų tarpe, taip pasitaiko net ištisom grupėms matyti stebuklingus apsireiškimus, o pavieniai atvejai, kaip mano gana dažni. Tas pats būna, kad ir iš baimės žmonės pradeda tikrai matyti, ko visai nėra. Tokių nutikimų irgi esu turėjęs ir ne viena.
Taip, kad su TIKĖJIMU juokai menki, bet tikrai drąsiai galiu teigti, kad čia antgamtiško nieko nėra, viskas susieta su mūsų smegenų veikla ir priklauso kiek stipriai tikime arba bijome.
. Prisijuokiau iki asaru.
kortų paaiškinimas labai paprastas- psichologijos menas,čigonė visada stengsis kalbėti abstrakčiai ir iš akių ir laikysenos sprendžia ar ta linkme "varažija", kita vertus beveik visais atvejais tinka "šablonas".
